Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-910-491/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
1S-910-491/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Manvydas Šivickas
Kategorijos
1 S – 910 – 491 / 2013

Teisėja Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Rimai Matulionienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vykdančio individualią veiklą, nevedusio, anksčiau teisto (teistumas išnykęs),

gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria D. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skyrė D. V. suėmimą 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Jis cituoja BPK 122 str., skundžiamą nutartį ir mano, kad ji nepagrįsta. Gynėjo manymu, byloje nėra duomenų apie tai, kad D. V. bėgs (slėpsis), trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Jis nurodo, kad D. V. teistumas išnykęs, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiima individualia veikla ir turi nuolatinių pajamų. Įtariamasis pats atidavė policijos pareigūnams turėtas narkotines medžiagas, davė išsamius parodymus, kas patvirtina, kad D. V. nusiteikęs bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Įtariamojo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai grįžta į Lietuvą, todėl visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad D. V. gali bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo. Kartu gynėjas dėsto apie procesinių prievartos priemonių proporcingumo principą ir mano, kad pasiekti kardomųjų priemonių tikslus galima D. V. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų (heroino ir amfetamino), kurias gabeno į savo namus ir ten laikė bei platino – dalį narkotinių medžiagų jo namuose gyvenusios M. K. prašymu per kelis kartus suleido jai į veną ir pardavė nenustatytiems asmenims, o likusią dalį narkotinės medžiagos laikė savo namuose, kol 2013 m. spalio 22 d. 12.20 val. apžiūros metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad suimtasis iš dalies pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be to, medžiagoje yra kitų duomenų – tai tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti duomenys, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam pareikštame įtarime nurodytą nusikalstamą veiką.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir užsiima individualia veikla, yra svarbios sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą. Tačiau D. V. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jo teistumas išnykęs, tačiau jis yra įtariamas padaręs daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis – 2013 m. balandžio 2 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 259 str. 2 d., o 2013 m. rugpjūčio 10 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 259 str. 1 d. Suimtasis vykdo individualią veiklą, tačiau šiuo metu jam inkriminuojamas savanaudiškas nusikaltimas, nes jis nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas pagrįstai leidžia manyti, jog D. V. dalį lėšų pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Taip pat jis nevedęs ir tvirti šeiminiai santykiai jo nesaisto. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad, pasak D. V., vienas jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), o kitas – (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog suimtasis turi pakankamai tvirtus ryšius užsienyje. Be to, jam inkriminuojamame nusikaltime D. V. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus duomenis, ypatingai į tai, kad po įtarimų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškimo D. V. įtariamas padaręs naują, analogišką, tik šįkart gerokai sunkesnę ir pavojingesnę nusikalstamą veiką, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad, priešingai, nei mano gynėjas, kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog D. V. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Suėmimą D. V. apylinkės teismas skyrė dar vienu, BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui, nes manė, kad būdamas laisvėje suimtasis pats ar per kitus asmenis bandys paveikti liudytojus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje suimtasis galėtų trukdyti procesui – pats ar per kitus asmenis bandytų paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus. Taigi, šiuo metu duomenų, leidžiančių manyti, jog būdamas laisvėje D. V. trukdys procesui, nepakanka, todėl šis suėmimo paskyrimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.

Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta – suėmimas D. V. pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo D. V. gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus