Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 242 str. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad vengė atlikti arešto bausmę, t. y. žinodamas, kad jam 2010-05-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė 2010-11-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, nuo šios nutarties įsiteisėjimo, nuo 2010-12-06 iki 2011-04-06 kol buvo suimtas policijoje pareigūnų, vengė atlikti jam paskirtą 90 parų arešto bausmę: išvyko iš savo gyvenamosios vietos Pasvalio m., (duomenys neskelbtini), ir pasislėpė nuo arešto bausmės atlikimo.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja advokatė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra keliamas apelianto kaltės klausimas, nesutinkama tik su paskirtos bausmės rūšimi. Kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad nuteistajam neteisingai parinkta bausmės rūšis.

Skirdamas E. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisykles taikė tinkamai. Teismas tinkamai įvertino tiek veikos pobūdį, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pagrįstai pasisakė, jog E. M. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis. E. M. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų nemokėjo, dėl ko jos buvo keičiamos į administracinį areštą. E. M. charakterizuojamas neigiamai. Iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio miesto seniūnijos 2011-05-05 charakteristikos matyti, kad apeliantas mokėsi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje penktoje klasėje, tačiau taip ir nebaigė penkių klasių. Charakteristikoje nurodoma, kad apeliantas grubiai elgėsi su mokytojais, praleidinėjo pamokas, 2007 m. pašalintas iš mokyklos. Apeliantas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo tris kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pirmu nuosprendžiu nuteistasis E. M. teistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d., padarymą 5 MGL (650 Lt) bauda, tačiau jos gera valia nesumokėjo, todėl bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, o jam vengiant atlikti viešuosius darbus, bauda buvo pakeista į dvi paras arešto. Antru nuosprendžiu už pasikėsinimą įvykdyti vagystę apeliantas buvo nuteistas 60 parų arešto bausme. Trečiu nuosprendžiu už viešosios tvarkos pažeidimą apeliantui paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Nuteistajam nevykdant paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą, kurį nuteistasis taip pat vengė atlikti. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už vengimą atlikti arešto bausmę. Atsižvelgusi į šias aplinkybes kolegija konstatuoja, jog švelnesnės bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais, E. M. jokios teigiamos įtakos nepadarė. Apeliantas ne tik kad vengė atlikti ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, bet ir toliau darė nusikalstamas veikas. BK 242 str. sankcijoje alternatyviai numatytos kelių rūšių bausmės, tačiau kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes bei į tai, jog E. M. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Labiau švelninti už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę nėra pagrindo. Su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas toliau formuotų E. M. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Skundo ribose keisti nuosprendį ar jį panaikinti pagrindų nenustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.