Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2023 m. lapkričio 24 d. buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. N. po savo sutuoktinės A. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldėtą A. N. turtą ir valdė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti, kad jis po savo tėvo Z. N. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti faktiškai, nurodė, kad pareiškime nurodytas aplinkybes galės patvirtinti liudytojai. Taip pat nurodė, kad šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatymas reikalingas dėl palikimo priėmimo.

Į bylos nagrinėjimą suinteresuotuoju asmeniu buvo įtraukta valstybės įmonė (toliau ir VĮ) Turto bankas. Suinteresuotasis asmuo dėl pareikšto prašymo iš esmės neprieštarauja, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 17 – 18).

Bylą buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teisme 2024 m. sausio 17 d. buvo gauta informacija iš Lietuvos Notarų rūmų apie tai, kad po A. N. mirties jos palikimą priėmė D. N., (duomenys neskelbtini) paduodamas prašymą Jurbarko rajono notarui (b. l. 38 – 42).

Dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti. Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus duomenis, nedalyvaujant suinteresuotojo asmens atstovui.

Teismo posėdyje pareiškėjas D. N. palaikė savo prašymą, paaiškino, kad gyveno kartu su tėvais Z. N. ir A. N., jiems priklausė namų valda ir žemė (duomenys neskelbtini), brolių ir seserų neturi, po tėvų mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, jam padeda tvarkytis teta.

Liudytoja V. L. parodė, kad Z. N. buvo jos brolis, jis gyveno (duomenys neskelbtini), buvo namai ir žemė, po Z. N. mirties tuose pačiuose namuose liko gyventi sūnus D. N., daugiau vaikų Z. N. neturėjo.

Liudytojas P. N. parodė, kad jo brolis Z. N. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu gyveno jo sūnus D. N., daugiau vaikų Z. N. neturėjo, po Z. N. mirties tuose pačiuose namuose liko gyventi D. N., jam padeda V. L..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad D. N. tėvai buvo Z. N. ir A. N. (b. l. 7), A. N. mirė (duomenys neskelbtini), Z. N. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 – 9), A. N. vardu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Z. N. vardu registruoti pastatai (b. l. 10 – 12), Z. ir A. N. buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų (b. l. 6). Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 11 d. pažymos nustatyta, kad Z. N., jo sutuoktinė A. N. ir sūnus D. N. gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais mirus A. N. tuose namuose liko gyventi Z. N. ir D. N., o nuo (duomenys neskelbtini), mirus Z. N., namuose gyvena D. N. (b. l. 52).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš byloje esančių duomenų (pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos) galima daryti išvadą, kad po Z. N. mirties pareiškėjas D. N. pradėjo faktiškai valdyti ir tvarko savo interesais tėvo palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių prašomą nustatyti juridinį faktą, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad byloje pateikti ir ištirti įrodymai suteikia pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N. priėmė savo tėvo Z. N. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl galimybės priimti palikimą.

Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas dėl palikimo priėmimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.