- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-03-05
- Bylos Nr.
- 1-79-190/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Stasys Punys, Jūratė Damanskienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Vidmantas Omilevičius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus: 1) 1988-02-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d., 225 str. 2 d., - 2 m. l. a.; 2) 1992-12-14 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 90 str. 3 d. - 3 m. l. a., 1994-05-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi LR BK 54² str. lygtinai 11 mėn. 23 d., LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. bausmė sumažinta 1/3, t.y. 9 mėn. 26 d.; 3) 1994-11-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 232¹ str. 3 d. - 2 m. l. a., vadovaujantis LR BK 43 str. prijungti neatliktą bausmę pagal 1992- 12-14 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Galutinė bausmė - 2 m. 11 mėn. l. a.; 4) 1998-04-30 Druskininkų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 271 str. 2 d. - 2 m. 10 mėn. l. a. su ½ turto konfiskavimu. 2000-02-01 Druskininkų m. apylinkės teismo nutartimi LR 1999-11-25 įstatymu Nr. VII-1439 ir Nr. VIII-1440 bausmė sumažinta iki 2 m. l. a. su 1/2 turto konfiskavimu; 5) 2000-05-10 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - l m. 9 mėn. l. a. Su ½ turto konfiskavimu, LR 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ l str. l d. l p. atleistas nuo l. a. bausmės. 6) 2000-09-05 Varėnos apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. - l m. 6 mėn. l. a.; 7) 2001-01-12 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – 2 m. l. a. su 1/2 turto konfiskavimu. LR BK 43 str. prijungus dalį 2000-09-05 nuosprendžio, galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. l. a., su 1/2 turto konfiskavimo. 2002-11-14 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 54 str. lygtinai - 2 mėn. 17 d. 8) 2003-06-19 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 m. l. a., 2004-11-04 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. lygtinai - 6 mėn. 24 d. 9) 2005-03-17 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 m. l. a., pritaikius LR BK 64 str. pridėti neatliktą bausmę 2003-06-19 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendį galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. l. a., 2007-02-27 paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2007 m. birželio 27 d., laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 22.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina J. M. metu, girtas, tyčia, sudavė pastarajai ne mažiau 30 smūgių kumščiais, alkūnėmis, kojomis ir keliais į galvą, krūtinę, pilvą, abi rankas, klubus ir sėdmenis, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. M. kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, abiejų ausų kaušeliuose, abiejuose skruostuose, smakre, pažandėje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiame petyje, abiejuose žąsluose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, klubuose, sėdmenyse, galvos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkiniuose ir jų raumenyse, apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas liežuvio galo raumenyje, kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, dešinio galvos smegenų pusrutulio išgaubtajame paviršiuje ir pamate, kraujosruvą po galvos minkštaisiais dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties išgaubtajame paviršiuje, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VIII, IX šonkaulių uždarus lūžius su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI uždarus, bei VII, VIII, IX, X atvirus į krūtinplėvės ertmę šonkaulių lūžius su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, kairio plaučio krūtinplėvės ir audinio plyšimą, blužnies kapsulės ir audinio plyšimą, kraujosruvą blužnies vartų puriuosiuose audiniuose, dėl ko J. M. nuo stipraus galvos, krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, dauginiais šonkaulių lūžiais, krūtinės ląstos ir pilvo organų plyšimais, ūmaus nukraujavimo į kūno ertmes bei trauminio šoko, mirė ir taip tyčia nužudė savo motiną.
Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. dėl savo motinos J. M. nužudymo kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2007 m. birželio 27 d. vakare name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina J. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Jis tą vakarą su motina išgėrė butelį degtinės ir 2 butelius alaus po 2 litrus. Vėliau tarp jo ir motinos kilo konfliktas, jis buvo apsvaigęs nuo alokoholio, todėl negalintis įvardinti priežasčių, dėl kurių įvyko konfliktas. Galimai konfliktuoti su savo motina pradėjo dėl to, kad J. M. jau ne vieną kartą, kol jis atlikinėdavo laisvės atėmimo bausmę, išnešdavo kažkur jo daiktus iš namų, tad grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis nerasdavo dalies savo daiktų. Kiek pamena, kilus konfliktui, jis sudavė delnu savo motinai į veidą, paėmęs abiem rankom už galvos, spyrė keliu į galvą, sudavė kumščiu į šonus, nugarą. Kaip jau yra minėjęs, tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neneigia, jog savo motinai J. M. galėjo suduoti ir 30 smūgių. J. M. nuo smūgių nukrito ant grindų, kiek pagulėjusi, atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį. Jis išgirdo trenksmą iš to kambario, kur nuėjo motina, tačiau nenuėjęs pažiūrėti. Kitos dienos, t.y. 2007 m. birželio 28 d., rytą jis rado motiną gulinčią, bandė ją kelti, tačiau pastaroji nesikėlė, todėl 2-3 kartus sudavęs jai šlepete per veidą, tačiau ji vis tiek nesikėlė. Palikęs J. M., jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir išgėrė. Po to nuėjo pas kaimynę E. Z., kuriai pasakęs, jog galimai užmušė savo motiną. E. Z. iškvietė policiją, kuriems atvykus, jis prisipažino užmušęs savo motiną. R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad J. M. 2007 m. birželio 23-25 d. buvo išvykusi į Varėną, kai ji grįžo 2007 m. birželio 25 d., jokių sužalojimų ant motinos veido jis nematęs. Kraujosruvas ant ausies ir veido jis pamatęs tuomet, kai sudavęs per veidą šlepete, t.y. 2007 m. birželio 28 d.
Šalies argumentai
R. M. paaiškino, kad yra invalidas, nuo 2001 m. turi invalidumo grupę, jis labai gailisi ir negalintis paaiškinti, kodėl taip padarė, yra ginčijęsis, tačiau niekada nėra naudojęs smurto prieš savo motiną.
Nukentėjusysis G. M. parodė, kad R. M. yra jo brolis. Jis pastaruoju metu, t.y. kelis mėnesius iki įvykio negyveno pas motiną, nes dirbo Vilniuje, pas motiną nebuvo nei per Jonines, nei įvykio dieną. Motina gyveno su jo broliu Romu dviese. Motina turėjo sugyventinį S. J., tačiau pastarasis paskutiniu metu pas J. M. negyveno, yra gyvenęs, kai Romas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Anot G. M., jo santykiai su broliu nebuvo geri, jie mušdavosi. Jis taip pat parodė, kad Romas mušdavo motiną, tačiau nežinąs kodėl. Motina išgerdavo, tačiau, G. M. teigimu, nepiktnaudžiavo alkoholiu. Jam yra žinoma, jog mama kartais išnešdavo daiktus iš namų. Jis nereiškiantis byloje civilinio ieškinio.
Liudytoja E. Z. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra J. M. kaimynė. Ji ne kartą yra girdėjusi Romą sakant, jog jis užmuš mamą, brolį Giedrių, kaimynę. Įvykio dieną ji matė Juliją ir su ja kalbėjo. Julija prašė, kad ji vakare pas ją ateitų, tačiau ji nėjo, nes nenorėjo, žinojo, kad ten girtaujama. Tos dienos vakare pas ją atėjo kaimynė B. Z. ir jos girdėjusios triukšmą Julijos namuose. Bronislava apie 21.00 val. išėjo namo, tuomet triukšmo nebegirdėjo. Vėliau vėl išgirdo barnį, girdėjo R. M. savo motinai sakant „aš tave užmušiu, galvą nukirsiu“. Išėjusi į lauką pažiūrėti, pamatė lauke stovintį Romą, durys buvo praviros, buvo matyti gulinti Julija. Romas jai pasakė „va, žiūrėk, kokia apsitriedus ir apsišlapinusi guli“, o Julija ramiu balsu atsakė „man gerai ir apsitriedusiai“. Tuomet ji grįžo į savo namus. Kitą rytą Romas, grįžęs iš miško, nuėjo pas kaimynę Bronislavą paskambinti, tačiau ji jo neįleido. Jis atėjo pas ją ir pasakė „aš mamą užmušiau, šlepete sudaviau per galvą“. Paskambinus greitajai pagalbai, atsiliepęs medikas paprašė pažiūrėti, ar žmogus gyvas. Tuomet ji, Bronislava ir Romas nuėjo į Julijos namus, pamatė J. M. gulinčią ant sofos išskėstomis rankomis, ji buvo negyva. Grįžusi vėl paskambino į greitąją pagalbą ir pranešė, kad J. M. negyva. Kaimynei, pasidomėjusiai, kodėl atvažiuoja greitoji, Romas atsakė: „nieko tokio neatsitiko, aš tik motiną užmušiau“.
Romas mušdavo savo motiną, Julija jai ne kartą yra rodžiusi mėlynes ant kūno. Kaltinamasis Julijai niekur neleisdavo išeiti, leisdavo tik po kiemą vaikščioti. Šiais metais per Jonines Romas leido savo motinai išvažiuoti, ji išvažiavo pas savo sugyventinį Joną, kuris gyvena Varėnoje. Jonas su Julija bendravo apie metus, jis pas ją važinėdavo, kartu negyveno. J. M. turėjo dar vieną sugyventinį – Sigitą. Sigitas yra gyvenęs pas Juliją, yra sakęs, kad pas Romą matė peilį ir jau nebepasiliko gyventi pas Juliją, kalbino ją kraustytis gyventi pas jį, bet Julija nėjo.
Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra Marcinkonių kaimo seniūnas ir pažįsta R. M.. Dėl bylos aplinkybių nieko pasakyti negalintis, nes nematęs konflikto. Apie R. M. galįs pasakyti, kad pastarojo elgesys po to, kai patyrė galvos traumą, tapo keistas, tačiau jokių konfliktų su R. M. nėra buvę. Tiek R. M., tiek ir J. M. girtaudavo, tačiau butas nebuvo landynė. Apie J. M. galėtų pasakyti, kad ji nebuvo gera motina, be to, kad mėgdavo išgerti, turėjo daug sugyventinių, mėgo draugus ir linksmybes.
Stasys Jasinskas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio teismo medicinos ekspertas. Jis teisme patvirtino savo duotą išvadą Nr. G 678/07(06). S. Jasinskas parodė, kad pagal išorinių sužalojimų pobūdį, pagal krešulio kaukolės ertmėje būklę galima teigti, kad visi sužalojimai buvo padaryti keleta valandų prieš mirtį. Mirties priežastis yra visuma sužalojimų, įvykęs vidinis kraujavimas iššaukė trauminį šoką.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. M. buvo nužudyta savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Namo viduje, ant grindų, buvo rastas sėdimoj padėtį J. M., gim (duomenys neskelbtini), lavonas su galvos, krūtinės, pilvo, nugaros sumušimais ( t. 1, b.l. 6-7). Iš įvykio vietos tyrimui paimti dekis ir rankšluostis.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M. 293/07 (06) matyti, kad J. M. mirtis įvyko nuo stipraus galvos, krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, dauginiais šonkaulių lūžiais, krūtinės ląstos ir pilvo organų plyšimais, ūmaus nukraujavimo į kūno ertmes bei trauminio šoko. J. M. mirtis galėjo įvykti prieš 6-12 valandų iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje momento t.y. 2007 m. birželio 28 d. 17 val. 15 min. J. M. lavono kraujuje rasta 0,57 promilės etilo alkoholio, t.y. nustatytas lengvas girtumo laipsnis. J. M. lavone rasta kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies vokuose, abiejų ausų kaušeliuose, abiejuose skruostuose, smakre, pažandėje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, klubuose, sėdmenyse, galvos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkiniuose ir jų raumenyse, apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos liežuvio galo raumenyje, kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, dešinio galvos sniegenų pusrutulio išgaubtajame paviršiuje ir pamate, kraujosruva po galvos minkštaisiais dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties išgaubtajame paviršiuje, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VIII, IX šonkaulių uždari lūžiai su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI uždari, bei VII, VIII, IX, X atviri į krūtinplėvės ertmę šonkaulių lūžiai su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, kairio plaučio krūtinplėvės ir audinio plyšimas, blužnies kapsulės ir audinio plyšimas, kraujosruva blužnies vartų puriuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, krūtinės ląstą, pilvą, abi rankas, klubus ir sėdmenį kietais bukais riboto paviršiaus žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš keletą valandų iki mirties. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Esantiems sužalojimams kraujosruvoms odoje pavidalu, dilbiuose, dešiniame rieše neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Po sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (šauktis pagalbos, judėti ir pan.). J. M. visi sužalojimai padaryti mažiausiai 30 (trisdešimties) trauminių poveikių pasėkoje. (t. 1, b.l. 17-29).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 678/07 (06), matyti, kad R. M. padaryta kraujosruvos odoje dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje ir kairio riešo - kairės plaštakos srityje. Sužalojimai padaryti kietų bukų žalojančių daiktų poveikyje, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Esant sužalojimams kraujosruvų pavidalu dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje bei kairio riešo - kairės plaštakos srityje, neatmetama kovos ar savigynos galimybė. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smogiant kietais bukais žalojančiais daiktais, tiek atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius daiktus. ( b.l. 94-95 )
Kolegija, ištyrusi kaltinamojo prisipažinimą ir jo parodymus apie įvykio aplinkybes, kad jis sudavė delnu savo motinai į veidą, paėmęs abiem rankom už galvos, spyrė keliu į galvą, sudavė kumščiu į šonus, nugarą, specialistų išvadas, kad J. M. mirtis įvyko nuo stipraus galvos, krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, dauginiais šonkaulių lūžiais, krūtinės ląstos ir pilvo organų plyšimais, ūmaus nukraujavimo į kūno ertmes bei trauminio šoko, taip pat, jog aptiktos kraujosruvos R. M. odoje dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje ir kairio riešo - kairės plaštakos srityje, padaryti kietų bukų žalojančių daiktų poveikyje, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku, liudytojos E. Z. parodymus, kad įvykio vakarą kaltinamasis su motina buvo vieni namuose ir ji girdėjusi barnius, o ryte R. M. atėjęs pas ją ir pasakęs, jog užmušė motiną, nukentėjusiojo G. M. paaiškinimus, jog kaltinamasis mušdavo motiną ir anksčiau, kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje visiškai pasitvirtino, jog kaltinamasis R. M. nužudė savo motiną J. M.. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir J. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšis.
Byloje nėra įrodymų, kad J. M. mirė nuo kito asmens jai padarytų sužalojimų. Be to, paminėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog mirtis galėjo įvykti prieš 6-12 valandų iki jos lavono apžiūros įvykio momento, t.y. 2007-06-28 17.00 val., ką posėdyje patvirtino ir apklaustas ekspertas S. Jasinskas. Kolegijos manymu, remiantis aptartų rašytinių įrodymų bei liudytojų, eksperto paaiškinimų visuma, yra pakankamas pagrindas pripažinti R. M. kaltu padarius inkriminuojamą veiką.
R. M., smūgiuodamas kumščiais, alkūnėmis, kojomis ir keliais į galvos, krūtinės, pilvo, nugaros sritį, tai yra į gyvybiškai svarbius organus, bei kitas kūno vietas, turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, bei numatyti, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti motinai gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra R. M. veikė netiesiogine tyčia.
Tiriant R. M. asmenybę nustatyta, kad jis yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nepaisant to, padarė labai sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis iš karto prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
R. M. nedirbo, byloje yra duomenų, jog piktnaudžiauja alkoholiu. Skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šio nusikaltimo padarymo metu sankcijoje buvo numatyta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas, dabar padarė labai sunkų nusikaltimą. Tačiau, skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į jo sveikatos būklę bei į tą aplinkybę, jog teisiamajame posėdyje buvo nustatytas ir nužudytosios J. M. netinkamas elgesys, nes ji taip pat dažnai vartojo alkoholį, išnešdavo daiktus iš namų. Dėl nurodytų priežasčių kolegija skiria R. M. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcjoje numatytas vidurkis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, jog yra juridinis pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p. pripažinti kaltinamąjį pavojingu recidyvistu, nes jis, būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą.
Tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad R. M. anksčiau buvo teisiamas už vagystes, t.y. nesmurtinius nusikaltimus, gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką bei nėra labai neigiamai charakterizuojamas apklausto byloje seniūno, šiuo metu dar galima jo nepripažinti pavojingu recidyvistu.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Daiktiniai įrodymai byloje – nužudytos J. M. asmeniniai drabužiai, dekis ir rankšluostis – turi būti sunaikinti, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti naudojami (LR BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str. str., 307-308 str. str., 313 str. teismas
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2008-03-05 bei į bausmės laiką jam įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną – 2007-06-28 ir suėmimo terminą nuo 2007-06-29 iki 2008-03-05.
Kardomąją priemonę R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – J. M. asmeninius drabužius: marškinėlius trumpomis rankovėmis, liemenėlę, velvetines kelnes pagal 2007-11-21 B kvitą Nr. 024284 ir dekį (antklodę) bei rankšluostį pagal 2007-11-27 B kvitą Nr. 024285, esančius Varėnos rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – sunaikinti.
Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.