Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Adm. byla Nr.I-597-142/08 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 15.4

Vilnius, 2008 m. vasario mėn. 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Džičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. padėjėjui Mindaugui Gedeikiui, atsakovo valstybės atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Egidijui Šiaudikiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos (VRM), tretieji suinteresuoti asmenys Utenos rajono policijos komisariatas, D. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas iš Lietuvos Respublikos priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad buvo konstatuoti Utenos rajono Policijos komisariato pareigūno neteisėti veiksmai, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 str. 1 d. 1 ir 2 p., 5 str. 1 d. pažeidimai. Neteisėtus veiksmus konstatavo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2007 05 17 sprendime Nr. 2R-1132 (213).

Pažeidimas buvo padarytas aplinkybėmis, kurias pareiškėjas aprašo savo skunde. 2006 04 12 pareiškėjas vadovaudamasis ATPK 329 str. kreipėsi į Utenos rajono Policijos komisariatą, kad šis sutrumpintų specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą ir grąžintų vairuotojo pažymėjimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad policijos pareigūnas rinko duomenis apie pareiškėjo buvusias darbovietes neteisėtai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas aiškina, kad šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimą numato CK 2.23 str. 4 d., kadangi apie pareiškėją buvo renkama informacija pažeidžiant įstatymą. Pareiškėjas remiasi ir ADTAĮ 34 str., numatančiu atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs posėdžio dalyvių pasisakymus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo byloje klausimą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 329 str. nuostatų taikymo. 2004 12 13 S. V. padarė administracinį teisės pažeidimą. Už šį pažeidimą 2005 01 12 nutarimu S. V. pagal ATPK 126 str. 3 d. skirta nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 30 mėnesių ir paskirta 2500 Lt piniginė bauda (b. l. 28). S. V., kaip tai numato ATPK 329 str., kreipėsi į nuobaudą paskyrusią instituciją su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pirmą kartą 2006 04 12 (b. l. 85, LVAT 2006 12 08 nutartis administracinė byla Nr. N/5-1845/2006) ir 2006 05 11 nutarimu Utenos rajono PK Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio viršininko nutarimu S. V. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas. Tuomet kartu su prašymu pareiškėjas pateikė ir UAB „Renesansas“ tarpininkavimo raštą (b. l. 86). Pareiškėjas S. V. pakartotinai 2007 03 02 vėl pateikė prašymą Utenos rajono PK (b. l. 77), kuriuo prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Su šiuo prašymu S. V. pateikė ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ prašymą ir charakteristiką. Šioje charakteristikoje (b. l. 78) buvo pažymėta, kad bendrovėje S. V. dirba supirkimo skyriuje (duomenys neskelbtini) nuo 2007 01 05. Abiem atvejais policijos komisariate buvo tikrinama, ar prašymą pateikęs asmuo dirba nurodytose vietose (b. l. 80-81, 89-90). Tikrinimo būdas nustatytas Utenos rajono PK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko 2007 06 18 Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 18-20). Utenos rajono PK Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio komisaras inspektorius D. L. 2006 04 21 ir 2007 03 14 S. V. asmens duomenis apie jo darbovietes rinko pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Policijos departamento prie VRM 2003 12 09 Asmens duomenų teikimo sutartį Nr. F1-0-212/IL5-260 (jungiantis automatiniu būdu prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamos dalinės duomenų bazės kopijos) bei vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 09 12 įsakymu Nr. 5-V-539 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatų taikymo“. Dėl tokio duomenų rinkimo būdo 2007 04 16 S. V. padavė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (b. l. 67-68), kuri šį skundą išnagrinėjo, tyrė visą administracinio teisės pažeidimo bylos eigą toje stadijoje, kai buvo nagrinėjami S. V. prašymai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir tyrimą užbaigė priimdama 2007 05 17 nurodymą „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-1133(2.13). Šiuo nurodymu Inspekcija Utenos rajono policijos komisariatui nurodė užtikrinti ADTAĮ 3 str. 1 d. 1 ir 2 p., 5 str. 1 d. nuostatų bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 09 12 įsakymo Nr. 5-V-539 nuostatų laikymąsi, t. y. užtikrinti, kad nagrinėjant asmens prašymą dėl ATPK 329 str. nuostatų taikymo ir darbdaviui tarpininkaujant, būtų renkami duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus tik apie tai, ar asmuo dirba pas tarpininkavimo raštą pateikusį darbdavį (b. l. 91-93). Nurodyme konstatuojami ADTAĮ atitinkamų nuostatų pažeidimai. Inspekcija prašė apie nurodymo vykdymą (priimtas priemones) pranešti raštu iki 2007 06 20, todėl Utenos rajono PK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir 2007 06 18 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada (b. l. 18-20). Šioje išvadoje įvertintos faktinės aplinkybės, dėl kurių Inspekcija pripažino, kad komisaras inspektorius, rinkdamas duomenis apie pareiškėjo darbovietes, pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. ir 5 str. 1 d. Tarnybinio patikrinimo išvada atsisakyta patraukti drausminėn atsakomybėn komisarą inspektorių D. L. ir jis įspėtas, jog ateityje griežtai laikytųsi ADTAĮ reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo išvada nuspręsta įstatymo pažeidimo faktą apsvarstyti Eismo priežiūros poskyrio darbuotojų susirinkime, atkreipiant dėmesį į netinkamą naudojimąsi asmens duomenimis. Taip pat nuspręsta apie netobulą VSDFV duomenų bazės veikimą informuoti PD prie VRM.

Iš šių faktinių aplinkybių galima padaryti dvi išvadas. Pirma, Inspekcija pripažino, kad taip tikrinant, ar asmuo dirba pas tarpininkavimo raštą pateikusį darbdavį, kaip tai buvo padaryta S. V. prašymų tyrimo atvejais, t.y. renkant duomenis apie visas šio asmens darbovietes, buvo pažeisti ADTAĮ 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. reikalavimai bei 5 str. 1 dalies reikalavimai, nes nebuvo teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, duomenys buvo renkami neapibrėžtais ir neteisėtais tikslais, vėliau šie duomenys buvo tvarkomi su šiais tikslais nesuderintais būdais. Inspekcijos nurodymas nebuvo nuginčytas, todėl Inspekcijos nustatyti pažeidimai negali būti vertinami. Pagal ADTAĮ 29 str. šio įstatymo, išskyrus 8 straipsnį, vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Antra, su Inspekcijos sprendimu, išdėstytu 2007 05 17 nurodyme, Utenos rajono PK sutiko, jo neskundė, pripažino, kad tokiu būdu renkant duomenis įstatymas buvo pažeidžiamas, nusprendė, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų užkirsta galimybė tolimesniems tokio pobūdžio pažeidimams, nors tuo pačiu aiškino, kad tai buvo padaryta nesant konkrečių pareigūnų kaltės. Taigi įstatymo pažeidimo faktas konstatuotas įgaliotos institucijos sprendimu, priimtu tiriant pareiškėjo skundą, bei pripažintas policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvada.

Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės. Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 34 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių šio Įstatymo nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinės ir neturtinės žalos dydį nustato teismas.

Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.245 - 6.249 straipsniuose.

Šiuo atveju Inspekcija konstatavo neteisėtą pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą, t. y. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus. Dėl Inspekcijos nurodymo teisinės galios būtina įvertinti tiek ADTAĮ 32 str. 5 punkto nuostatas, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁷ str. Iš šių įstatymų nuostatų daroma išvada, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėti nurodymai turi būti vykdomi. Inspekcija konstatavo, kad duomenų rinkimas apie asmens, pateikusio prašymą ATPK 329 str. tvarka, darbovietes, kurios neteikė tarpininkavimo (tame tarpe ir darbovietes, kuriose asmuo dirbo ne nuobaudos vykdymo laikotarpiu), yra Įstatymo pažeidimas. Nurodyme aprašytą įstatymo pažeidimą padarė Utenos rajono policijos komisariatas. Taigi nurodyme konstatuoti neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai CK 6.271 str. 1 ir 3 dalies prasme. Neteisėti veiksmai pagal CK 6.246 str. yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju yra ne konkretaus policijos pareigūno, bet policijos įstaigų kaltė, kadangi asmens duomenų rinkimas VRM sistemoje organizuotas taip, kad ADTAĮ bus praktiškai visada pažeidžiamas, kai policijos pareigūnas naudojasi VSDFV duomenų baze. Kaltės forma (CK 6.248 str. 2 d.) civilinės atsakomybės atsiradimui reikšmės neturi, t.y. įstatymas nebūtinai pažeidžiamas tyčia. Pagal Civilinio kodekso 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Kitaip sakant, svarbus yra priežastinis ryšys, esantis tarp žalos atsiradimo bei neteisėtų veiksmų, neteisėtų veiksmų įtaka konkrečiam žalos dydžiui. Būtina nustatyti, kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta atitinkamais neteisėtais veiksmais. Viena iš esminių deliktinės atsakomybės sąlygų yra neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjas tiek skunde, tiek papildomuose paaiškinimuose (b. l. 106), kuriuos jis perdavė teismui, aiškina, kuo pasireiškė neturtinės žalos jam padarymas. Tai dideli nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, netikrumas dėl privataus gyvenimo neliečiamumo, saugumo, įspūdžio, kad yra sekamas susidarymas, žmogiškojo orumo žeminimas, tai, kad pareiškėjo suaugę vaikai, perskaitę pareigūno teiginius, pasijuto labai įžeisti. Vertinant šiuos pareiškėjo paaiškinimus, svarbu yra tai, kad asmens duomenys apie pareiškėją yra saugomi jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Šie duomenys yra teisingi (pareiškėjas neteigia, kad duomenys klaidingi). Pareiškėjas gali pareikalauti, kad duomenys nebūtų platinami, be to, jie ir negali būti toliau skleidžiami be pareiškėjo sutikimo, nes to reikalauja ADTAĮ nuostatos. 2006 05 11 nutarime „Dėl KET pažeidimo administracinėje byloje Nr. D428067“ įrašyti teisingi duomenys, kad nutarimo priėmimo metu pareiškėjas niekur nedirbo, jokie kiti duomenys apie kitas pareiškėjo darbovietes nenurodyti. 2007 04 05 nutarimas yra įsiteisėjęs, jame taip pat nurodyti tikrovę atitinkantys duomenys apie pareiškėjo darbovietes. Abu šie nutarimai yra teisėti ir galiojantys, todėl juose esantis faktų aprašymas iš viso negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisės į duomenų apsaugą pažeidimas. Pareiškėjo teisė į asmens duomenų apsaugą buvo pažeista tik tiek, kiek tai nurodyta Inspekcijos nurodyme komisariatui ir Inspekcijos 2007 05 17 rašte Nr. 2R-1132 pareiškėjui (b. l. 6-8). Taip pat žala negalėjo būti padaryta tuo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie drausminės nuobaudos skyrimą pareigūnui bei Inspekcijos nurodymų vykdymą, nes šie klausimai yra susiję tik su Inspekcijos ir policijos komisariato tarpusavio santykiais bei viešuoju interesu, kurio ginti pareiškėjas neįgaliotas. Dėl nurodytų priežasčių neteisėtu duomenų rinkimu pareiškėjui negalėjo būti padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė dideliais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, garbės ir orumo žeminimu. Pareiškėjas negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kai neturtinę žalą galimai patyrė kiti asmenys (jo vaikai), nes asmens duomenų apsauga yra konkretaus asmens neturtinė teisė. Inspekcijos nustatytais veiksmais pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė tik tuo, kad pareiškėjui susidarė įspūdis, jog yra sekamas, t.y. sekama, kokiose darbovietėse jis dirbo. Pareiškėjas kreipdamasis atitinkamais prašymais į nuobaudą paskyrusią instituciją žinojo, jog yra svarbu, kur jis dirba ir kaip charakterizuojamas darbe. Tai nurodyta ir 2006 12 08 LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. N/5-1845/2006, kuri pareiškėjui turėjo būti žinoma, nes priimta byloje pagal pareiškėjo apeliacinį skundą. Taigi domėjimasis pareiškėjo darbovietėmis neturėjo būti pareiškėjui itin netikėtas, todėl tai negalėjo sukelti pareiškėjui didelių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų ar didelių neptogumų.

Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu nebuvo padaryta didelė ir reikšminga neturtinė žala, pasireiškusi pareiškėjo aprašytais dvasiniais išgyvenimais. Pareiškėjas priešingų įrodymų teismui nepateikė, tuo tarpu padarytos žalos dydį pagrįsti įrodymais privalėjo pareiškėjas. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei argumentus, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 str. 1 ir 2 dalimi, ADTAĮ 34 str. 2 dalimi, teismas mažina priteistinos neturtinės žalos dydį iki 250 Lt sumos. Neturtinė žala priteisiama dėl to, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą pagal ADTAĮ normas pažeidimus, o neteisėtu asmens duomenų rinkimu pareiškėjui buvo padaryta tam tikro dydžio, t. y. ne itin reikšminga neturtinė žala. Tarp įstatymo pažeidimo ir atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšis, nes pažeidimai konstatuoti tiriant Inspekcijoje pareiškėjo skundą. Žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta jo skunde bei paaiškinime nurodyto pobūdžio neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85str.- 88str., 127str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo S. V. naudai iš Lietuvos valstybės biudžeto 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.