- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2-284-560/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Trečiasis asmuo
- L. S., L. K.
- Ieškovas
- BUAB „Idasta“
- Atsakovas
- UAB „Ardagus“
- Kategorijos
- 2.5.10Civilinė atsakomybė
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Idasta“ ieškinį atsakovui UAB „Ardagus“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. S., L. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4) ir prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 152 875,48 Lt (44 275,79 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismas ieškovui iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratorius nustatė, jog 2012-11-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pasaugos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo organizuoti ieškovo prekių saugojimą, atkrovimus ir transportavimą ieškovo nurodytiems prekių gavėjams. Ieškovas nuosavybės teise valdomų sandėliavimo patalpų neturėjo, todėl visos ieškovui priklausančios prekės pagal sutartį buvo laikomos pas atsakovą. 2014-02-27 ieškovo atsargų likučių ataskaitos duomenimis, UAB „Idasta“ turimų įvairių elektronikos prekių vertė – 152 875,48 Lt, todėl laikytina, jog šios prekės buvo laikomos ir saugojamos UAB „Ardagus“. Bankroto administratorius 2014-09-11 pateikė atsakovui bei trečiajam asmeniui reikalavimą dėl debitorinio įsiskolinimo apmokėjimo ir prekių grąžinimo, tačiau šis reikalavimas patenkintas nebuvo. Teigia, jog atsakovas neužtikrino ieškovo perduoto pagal sutartį turto išsaugojimo ir šiais veiksmais padarė žalą ieškovui, kuri atsirado dėl atsakovo negrąžintų prekių, kurių vertė siekia 152 875,48 Lt.
Atsakovas UAB „Ardagus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 38-43) prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, jog ieškovas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kaip bylos išsprendimas gali lemti trečiojo asmens teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas gali padaryti įtaką trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, dėl ko trečiasis asmuo turėtų būti pašalintas iš bylos. Taip pat nurodo, jog ieškovas savo reikalavimą atsakovui atlyginti žalą grindžia sutartinės civilinės atsakomybės institutu, tačiau jis neįrodė visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą atlyginti žalą nėra teisinio pagrindo. Teigia, jog trečiasis asmuo faktiškai nustojo eiti atsakovo direktoriaus pareigas dar 2013-10-16, kai jam buvo pareikšti įtarimai ir gyvenamosiose patalpose atlikta krata, o atsakovui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iš trečiojo asmens paimant atsakovo antspaudą, dokumentus ir kt. Pažymi, kad atsakovo veikla nuo 2013-10-24 buvo sustabdyta; ji nėra atnaujinta ir šiuo metu. 2013-10-25 trečiasis asmuo pateikė atsakovo vieninteliam akcininkui prašymą atleisti jį iš pareigų, atliko kitus veiksmus, kuriais išreiškė norą būti atleistas iš pareigų, tačiau atsakovo akcininkui nesiimant veiksmų dėl trečiojo asmens atleidimo iš darbo, jo įgaliojimų pasibaigimas buvo išviešintas tik 2014-01-20. Tokiu būdu nuo 2013-10-16 trečiajam asmeniui de facto nevykdant atsakovo direktoriaus funkcijų, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš trečiojo asmens apmokėti skolą ir grąžinti prekes, o tai dar kartą patvirtina, kad L. S. neturi jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, šios bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Taip pat nurodo, jog ieškovas į bylą pateikė vienintelį dokumentą – 2014-02-27 Atsargų likučių sąrašą, kuriuo vadovaudamasis teigia, kad atsakovas neišsaugojo jam perduotų prekių. Akivaizdu, byloje nesant kitų duomenų, patvirtinančių prekių neišsaugojimo faktą, ieškovo parengtas dokumentas negali būti laikomas objektyviu ir juo vadovaujantis negali būti pripažįstama buvus atsakovo neteisėtus veiksmus. Be to ieškovo pateiktas sąrašas negali būti laikomas patikimais duomenimis, įrodančiais ieškovui padarytos žalos dydį, kadangi sąrašą vienašališkai sudarė ieškovas, taigi sąraše nurodytų prekių vertė negali būti laikoma objektyvia. Be to, netgi neaišku, kas sudarė sąrašą, nes sąrašas net nėra pasirašytas ieškovo darbuotojų. Siekiant sudaryti tokį sąrašą būtina atlikti prekių patikrinimą, surašyti aktą, nufotografuoti ar kitaip užfiksuoti prekių trūkumą ir pan. Šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių, kad toks prekių patikrinimas buvo atliktas byloje nėra. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, todėl nėra pagrindo spręsti ir esant priežastiniam ryšiui.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2012-11-12 tarp ieškovo UAB „Idasta“ ir atsakovo UAB „Ardagus“ buvo pasirašyta sutartis (b. l. 7-12, toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (įgaliotojas) atsakovui (įgaliotiniui) pavedė atsakovo vardu ir jo sąskaita organizuoti ieškovo prekių saugojimą, atkrovimus ir transportavimą įgaliotojo nurodytiems prekių gavėjams bei įforminti visus šiems tikslams būtinus dokumentus. Ieškovas, be kitų įsipareigojimų, Sutartimi taip pat įsipareigojo sumokėti įgaliotiniui atlyginimą už darbą, prekių saugojimo bei transportavimo kaštus (Sutarties 2.1.7 p.). Atsakovas, be kitų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įsipareigojo gavęs prekes saugojimui jas priimti, sutikrinti jų kiekį, išorinę būklę ir pakuotes, paruošti sandėliavimui ir/ar tolesniam transportavimui (Sutarties 2.2.13 p.). Sutarties 3.1. p. numatyta, jog kiekvienų kalendorinių metų birželio ir gruodžio mėnesį įgaliotinis kartu su įgaliotojo atstovu atlieka sandėliuojamų prekių inventorizaciją, surašo ir patvirtiną ataskaitą. Vienai iš šalių iškėlus bankroto bylą, pavedimo sutartis baigiasi (Sutarties 5.2. p.), o pasibaigus sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal Sutartį bei atlikti veiksmus, kurie yra jo veikos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (Sutarties 5.4. p.).
Vilniaus apygardos teismas 2013-12-19 UAB „Idasta“ iškėlė bankroto bylą (b. l. 5-6). Bankroto administratorius 2014-09-11 atsakovui UAB „Ardagus“, trečiajam asmeniui L. S., kuris UAB „Ardagus“ vadovu buvo nuo 2012-04-25 iki 2014-01-11 (b. l. 68-70) bei UAB „Ardagus“ akcininkui V. R. išsiuntė reikalavimus dėl debitorinio įsiskolinimo apmokėjimo ir prekių grąžinimo (b. l. 15-17), kuriais pareikalavo iki 2014-09-30 perduoti ieškovui likusias prekes ir atsiskaityti su ieškovu. Nurodytiems asmenims ieškovo reikalavimų neįvykdžius, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 44 275,79 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovui negrąžinus UAB „Idasta“ atsakovo pagal Sutartį sandėlyje laikomų buitinės technikos prekių.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Trečiasis asmuo L. S. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2013-10-16 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 47-48), kuriame nurodyta, jog bylos duomenimis UAB „Ardagus“ gali turėti nusikalstamos veiklos rezultate įgyto bei naudoto turto, todėl siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį bei turto konfiskavimą buvo nutarta laikinai (6 mėnesiams) apriboti UAB „Ardagus“ nuosavybės teises į pinigines lėšas; nustatyti visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti visu turtu. Tokiu būdu atsakovas nuo 2013-10-16 neturėjo galimybės disponuoti jokiu turtu. Į teismo užklausimą dėl ikiteisminio tyrimo eigos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikė atsakymą, jog „ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-16 UAB „Ardagus“ tuometinėse patalpose, adresu E. Š. g. 11, Vilniuje, buvo atliktos kratos, kurių metu buvo rasti ir paimti grynieji pinigai, dokumentai, įvairių įmonių antspaudai, ofise buvę darbo reikmėms skirti UAB „Ardagus“ kompiuteriai. Kratos E. Š. g. 11, Vilniuje (sandėlyje) metu buvo rastos elektronikos ir buitinės technikos prekės, kurios kratos metu nebuvo ir ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra reikšmingos, todėl minėtos prekės kratos metu nebuvo kaip nors inventorizuotos, jų atžvilgiu nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir minėtos prekės nebuvo paimtos iš šio sandėlio. UAB „Ardagus“ direktoriui atsisakius atsiimti raktus nuo minėto sandėlio, šie raktai buvo perduoti faktiniam UAB „Ardagus“ ir UAB „Idasta“ valdytojui, įtariamajam L. K., kuris ir buvo atsakingas už minėto sandėlio nuomą iš Vilniaus rajono ŽŪB „Augodara“. Iš to teismas daro išvadą, jog atsakovas, atstovaujamas direktoriaus trečiojo asmens L. S., neturėjo galimybės disponuoti sandėlyje buvusiomis elektronikos ir buitinės technikos prekėmis, kaip negalėjo ir ieškovui priklausiusių ir sandėlyje saugomų prekių grąžinti ieškovui, kadangi raktai nuo sandėlio FNTT pareigūnų buvo atiduoti ne atsakovo direktoriui L. S., o pašaliniam asmeniui – L. K., kuris buvo vienas iš pagrindinių įtariamųjų FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime (b. l. 53-58). Tokiu būdu laikytina, jog dėl pagal Sutartį atsakovo sandėlyje saugotų ir negrąžintų ieškovui prekių, atsakovo kaltės nėra, todėl jis negali būti atsakingas dėl ieškovui atsiradusios žalos.
Taip pat teismas laiko, jog ieškovas neįrodė ir prašomos priteisti žalos dydžio. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė 2014-02-27 sudarytą Atsargų likučių ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje nurodyta, jog ieškovo atsargų likučių, laikomų sandėlyje, bendra suma yra 152 875,48 Lt (b. l. 14). Teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepime išdėstytais argumentais, jog ieškovo pateikta Ataskaita negali būti laikoma patikimu dokumentu, įrodančiu ieškovui padarytos žalos dydį. Minėta, jog Sutarties 3.1.p. buvo numatyta, jog kiekvienų kalendorinių metų birželio ir gruodžio mėnesį įgaliotinis kartu su įgaliotojo atstovu atlieka sandėliuojamų prekių inventorizaciją, surašo ir patvirtiną ataskaitą. Šiuo gi atveju Ataskaita buvo sudaryta ieškovo vienašališkai, neaišku, kuris iš darbuotojų šią Ataskaitą sudarė, ji net nėra pasirašyta. Be to nėra duomenų, ar sudarant šią Ataskaitą buvo kaip nors patikrinta, ar Ataskaitoje nurodytos prekės realiai buvo sandėliuojamos ir pan.. Liudytojas Ž. R. teismo posėdžio metu tik patvirtino, jog tokios prekės buvo sandėliuojamos pas atsakovą, tačiau taip pat nurodė, jog kai kurios prekės tuo metu jau galėjo būti ir parduotos. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtos žalos dydį, byloje nepateikta. Dėl visų šių priežasčių teismas laiko, jog ieškovo ieškinys nėra pagrįstas ir įrodytas, todėl negali būti patenkintas.
CPK 98 str. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. CPK 47 str. 2 d. numato, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju trečiasis asmuo prašo priteisti jo naudai 338,42 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti (b. l. 141-144). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti atitinka Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintos 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85; 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), todėl ieškinio netenkinus, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo BUAB „Idasta“ ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Idasta“ trečiojo asmens L. S. naudai 338,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.