Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

AVNT atliko neplaninį nemokumo administratorių UAB „Nemokumo sprendimai“ ir MB „IS Group" administruojant BUAB „Aiseto dvaras“ (toliau - Įmonė) bankroto procesą, veiklos patikrinimą (toliau - Patikrinimas) ir parengė 2025-03-20 išvadą Nr. D4-1069 ,,Dėl nemokumo administratorių UAB „Nemokumo sprendimai“ ir MB „IS Group“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau - Išvada).

Įsakymu nuspręsta nemokumo administratoriui MB „IS Group“ (Nemokumo administratorių sąrašo Nr. NJA0361) ir jo vardu BUAB „Aiseto dvaras“ bankroto procese ne teismo tvarka veikusiam darbuotojui nemokumo administratoriui V. K. (Nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-FA0067) už administravimo laikotarpiu nuo 2024-08-08 iki 2024-09-06 nustatytus Patikrinimo metu JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 59 straipsnio 1, 6 punktų, 64 straipsnio 1, 4 dalių, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų pažeidimus skirti po poveikio priemonę - teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėnesių laikotarpiu.

Dėl Išvadoje nurodomo pažeidimo Nr. 2 - dėl tariamai pažeistos JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 59 straipsnio 1 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 21 punkto, nes tiek Administratorius 1, tiek vėliau Administratorius 2, neveikė profesionaliai ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai, jei dokumentų perdavimo pareigos buvę valdymo organai nevykdo savo valia, arba pritaikyta teisinė atsakomybė atsakingiems asmenims už dokumentų praradimą, pareiškėjas nesutinka.

Nurodo, kad pareiškėjas perėmė bankroto administravimą iš kito nemokumo administratoriaus, kartu buvo gauta informacija dėl dokumentų neperdavimo. Įmonės vadovas, atsakydamas į raginimą, nurodė, kad Įmonės dokumentų negali perduoti, nes jie neišliko. Nurodžius, kad dokumentai neišliko, nėra įmanoma reikalauti perduoti, tai, ko asmuo neturi (negalima reikalauti neįmanomo).

Pareiškėjas taip pat rėmėsi tiek viešais duomenimis apie įmonės veiklą, taip pat banko sąskaitų išrašų informacija, informacija iš VSDFV apie 1 darbuotoją. Buvo įvertinta aplinkybė, kad Įmonė veiklos nevykdė ilgą laiką (apie 10 metų), o buhalterinės apskaitos dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, taigi daugumai įmonės veikos dokumentų jau ir taip buvo pasibaigęs dokumentų saugojimo terminas, todėl reikalauti perduoti tokius dokumentus nebuvo jokio pagrindo.

Pareiškėjas pažymi, kad kreiptis dėl baudos Įmonės vadovui galima tik tuomet, kai vadovas dokumentus turi, tačiau nevykdo savo pareigos juos perduoti. Todėl paaiškėjus, kad prašomų dokumentų nėra, negali būti pritaikyta atsakomybė už dokumentų neperdavimą. Be to, pats baudos paskyrimas, neišlikus dokumentams, savaime niekaip nepagerintų bankrutuojančios Įmonės ar jos kreditorių interesų, nepasitarnautų bankroto tikslams. Teismų praktikoje bauda nėra skiriama už dokumentų neperdavimą kai vadovas jų neturi išsaugojęs. Tuo tarpu vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, teismų praktikoje taikoma tik išimtiniais atvejais. Taigi, kreipimasis į teismą nebūtinai būtų efektyvus ir didintų administravimo išlaidas.

Dalies dokumentų neperdavimas savaime nesukėlė jokių neigiamų padarinių kreditoriams, o kreditorių susirinkimas balsuodamas pritarė ankstesnio nemokumo administratoriaus veiksmams, jo ataskaitai bei galutinei bankroto ataskaitai.

Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir tikėtiną prašymo dėl baudos skyrimo ir/ar apribojimo eiti pareigas netenkinimą, galimas bylinėjimosi išlaidas, pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovui (jei prašymas nebūtų tenkintas), vienintelio Įmonės kreditoriaus nuomonę, bei atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus diskrecijos teisę, pareiškėjas pasirinko nesikreipti dėl baudos skyrimo ar apribojimo eiti vadovo pareigas.

Dėl Išvadoje nurodomo pažeidimo Nr. 4 - dėl tariamo JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 59 straipsnio 6 punkto, 64 straipsnio 1, 4 dalies, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų galimo pažeidimo, nes pirma Administratorius l, po to Administratorius 2, Įmonės bankroto procese neužtikrino profesionalumo principo įgyvendinimo, negynė Įmonės ir visų kreditorių interesų bei neatliko kitų privalomų bankroto proceso administravimo darbų, netikrino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir nesikreipė į teismą dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių nuginčijimo ir/ar žalos priteisimo bei tyčinio bankroto nustatymo, vykdė bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, kuriuo nebuvo siekiama bankroto proceso tikslų (kreditorių reikalavimų patenkinimo), pareiškėjas taip pat nesutinka.

Dėl Įmonės sandorių nagrinėjimo nurodo, kad Įmonė veiklos nevykdė beveik nuo 2016 m., todėl nebuvo, ko vertinti. Pareiškėjas 1 įvertino visą bankroto procese turimą informaciją apie sandorius (galimą sandorių ginčijimą) ir kitus galimus pažeidimus (galimus reikalavimus dėl žalos atlyginimo), atsižvelgęs į tokių veiksmų galimą įtaką bankroto procesui, teisines galimybes nuginčyti sandorius ar sėkmingai prisiteisti žalos atlyginimą, kartu įvertinęs kreditorių interesus, kreditorių žinojimą apie ginčijamus sandorius dar iki bankroto bylos iškėlimo, rizikas dėl bylinėjimosi išlaidų, galimą poreikį atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (jeigu ieškiniai būtų atmesti), ir nusprendė, kad ginčytinų sandorių ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo nėra.

Nors AVNT nurodė, kad nepagrįstai nebuvo ginčijami Įmonės sandoriai su UAB „GK Investicijos“, tačiau nėra 100 proc. tikimybės, kad sandoris tikrai bus nuginčytas teisme, o kita šalis tikėtina pateiktų argumentus dėl verslo logika sąlygotų sprendimų, vadovautųsi ta aplinkybes, kad pagrindinis kreditorius UAB „Merkio saulė“ žinojo apie sandorius su UAB „GK Investicijos“ ir jiems neprieštaravo, jų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, būtų sudėtinga įrodyti sandorio negaliojimo ar žalos atlyginimo pagrindus.

Buvo įvertina ne tik formali galima bylos baigtis, bet ir tolesnis teigiamo teismo sprendimo vykdymas, nes vien nuginčijus sandorius pinigai savaime nesugrįžtų į Įmonę. Įmonė turėtų tam tikro dydžio reikalavimo teisę į UAB „GK Investicijos“, tačiau pareiškėjas buvo susipažinęs su UAB „GK investicijos“ turtine padėtimi ir žinojo, kad ši įmonė turto neturėjo, jokios veiklos, iš kurios gautų pajamas ir galėtų apmokėti galimą skolą, nevykdė. Todėl toks reikalavimas būtų neįvykdomas ir tikėtina būtų parduodamas bankroto procese už simbolinę kelių dešimčių eurų kainą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nesiėmė inicijuoti teisminių bylų, kurios užsitęstų iki 2 metų ar ilgiau, didintų teisines išlaidas ir po dvejų metų turėtų bevertį reikalavimą. Tikėtina, kad būtent toks bankroto administravimas neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, pažeistų kreditorių interesus.

Taip pat AVNT, vertindama Įmonės finansines ataskaitas, interpretavo, kad Įmonė, tariamai nuo 2015 m. iki 2023 m. turėjusi 45 574 Eur nepaskirstyto pelno jo neskirstė ir nedengė kreditorių reikalavimų. Tačiau AVNT netinkamai aiškina finansines ataskaitas. Nepaskirstyto pelno buvimas savaime nereiškia, kad tokią pinigų sumą įmonė faktiškai turi ir galės ją išmokėti. Tam turi būti vertintina turto dalis (balanso 1 ir 2 klasės).

Ankstesnio administratoriaus veiklos ataskaitai, įskatinant ir tai informacijai, kad nėra siūloma ginčyti sandorių ar reikšti ieškinių dėl žalos atlyginimo, pritarė ir kreditorių susirinkimas 100 proc. balsų. Taigi kreditoriai sutiko ir nepageidavo, kad būtų reiškiami kokie nors ieškiniai.

AVNT nepagrįstai konstatavo, kad procesas ne teismo tvarka buvo vykdomas nesiekiant JANĮ nustatytų bankroto proceso tikslų, neteisingai ir nepagrįstai įvertino surinktus duomenis, nesikreipė tiesiogiai į kreditorių, nurodė nemokumo administratoriui ginčyti sandorius, nors negali kištis į pačias bankroto procedūras, kurios vykdomos remiantis kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad priežiūros institucija turi kompetenciją tik tikrinti, ar nemokumo administratorius veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tokia kontrolė neapima vertinimo, kaip nemokumo administratorius atliko (atlieka) pačius nemokumo proceso administravimo veiksmus, bei nėra susiję su kitų nemokumo procese dalyvaujančių asmenų, pavyzdžiui, įmonės vadovo ar kreditorių veiksmų teisėtumo vertinimu.

Sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas, galima teigti, kad įstatyme nustatyta nemokumo administratoriaus bankroto proceso administravimo veiksmų kontrolė yra išsami ir paremta būtent pačių kreditorių ir bylą nagrinėjančio teismo diskrecija kelti klausimus dėl galimai netinkamai nemokumo administratoriaus atliekamų šio proceso administravimo veiksmų. Įstatyme nustatyta speciali nemokumo ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria nustatoma galimybė nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims skųsti nemokumo administratoriaus veiksmus įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taip pat nustato kreditorių teisę reikalauti nemokumo administratorių atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Nagrinėjamos Įmonės atveju 100 proc. Įmonės kreditorių pritarė Administratoriaus veiksmams - balsavo už ataskaitos patvirtinimą, galutinės ataskaitos patvirtinimą, pritarė pasiūlymui dėl turto pardavimo, nepageidavo, kad būtų reikšimi kokie nors ieškiniai (dėl sandorių ginčijimo, žalos atlyginimo ar pan.), niekada neturėjo jokių pretenzijų nemokumo administratoriaus darbui. Įmonėje buvo vienintelis kreditorius, dėl to nebuvo jokių kreditorių, kurių interesus administratoriui reikėjo ginti. Nemokumo administratorius neturi pareigos per prievartą ginti kreditoriaus interesus, kai pats kreditorius kategoriškai jų ginti nepageidauja ir jokio savo teisių pažeidimo nemato.

Pareiškėjas pažymi, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

JANĮ 136 str. 3 d. išskiria tris poveikio priemonių (drausminių nuobaudų) rūšis, kurios nurodytos sunkėjimo tvarka, tai yra įspėjimas yra švelniausia poveikio priemonė, o teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra griežčiausia poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko pritaikyti antrąją pagal griežtumą poveikio priemonę, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl pasirinko būtent tokią griežtą poveikio priemonę ir jos terminą, o ne kitą priemonę, pavyzdžiui įspėjimą. Be to, atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, motyvuotai nevertino nei nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančias aplinkybių. Taigi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas, kaip įgaliotas asmuo, perėmė jau prasidėjusį nemokumo procesą, tai yra, jau daugelis veiksmų buvo atlikti iki pareiškėjo įgaliojimų pradžios. Be to, 100 proc. Įmonės kreditorių pritarė nemokumo administratoriaus veiksmams (tiek pareiškėjo, tiek iki pareiškėjo atliktiems veiksmams) – balsavo už ataskaitos patvirtinimą, galutinės ataskaitos patvirtinimą, pritarė pasiūlymui dėl turto pardavimo, nepageidavo, kad būtų reikšimi kokie nors ieškiniai (dėl sandorių ginčijimo, žalos atlyginimo ar pan.). Pareiškėjas pažymi, kad nemokumo administratorius neturi pareigos per prievartą ginti kreditorių interesus, jeigu jie savo teisių pažeidimo nemato. Taigi, net jeigu būtų konstatuotas pažeidimų buvimas, tai skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti, kad kreditoriams jokia reali žala nekilo.

Pareiškėjo manymu, papildomi veiksmai, kuriems prieštarauja vienintelis Įmonės kreditorius, būtų buvę pertekliniai, nepagrįsti, teisminiai procesai būtų inicijuojami savitiksliai, o ne siekiant apginti realius kreditorių interesus. Jei kreditorius neįžvelgia savo teisių pažeidimo, AVNT negali bausti nemokumo administratoriaus.

Atsižvelgiant į tai, AVNT priimdama sprendimą neįsitikino, kad poveikio priemonė skiriama įvertinus ir įsitikinus, jog ji yra teisinga ir atitinka proporcingumo principo reikalavimus, nesilaikė aukščiau nurodytų principų ir poveikio priemonę paskyrė visiškai neadekvačią ir neproporcingą padarytam pažeidimui.

Atsakovė AVNT su pareiškėjų skundu nesutinka ir savo poziciją grindžia šiais argumentais.

Dėl Išvadoje nurodyto antrojo pažeidimo (JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 59 straipsnio 1 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 21 punkto pažeidimo) atsakovė nurodo, kad pirmojo nemokumo administratoriaus (Administratorius 1) teigimu, buvę Įmonės valdymo organai jį informavo, kad Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m. Administratorius 1 pridėjo www.creditinfo.com ataskaitą apie Įmonę, kurios duomenys, Administratoriaus 1 vertinimu, leidžia spręsti, kad Įmonė veiklos nevykdė.

Įvertinus pateiktą informaciją matyti, kad www.creditinfo.com ataskaita suformuota 2024-11-28, t. y. ruošiant atsakymą į AVNT užklausą. Iš Administratoriaus 1 paaiškinimų matyti, kad jis rėmėsi buvusio Įmonės vadovo V. K. pateikta informacija, jog Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., bei, Administratoriaus 1 teigimu, viešais duomenimis, tačiau šiems teiginiams pagrįsti pateikė tik minėtą Creditinfo ataskaitą, kuri suformuota jau po Įmonės išregistravimo, rengiant paaiškinimus AVNT.

Tiek Administratorius 1, tiek Administratorius 2 Patikrinimui pateikė Įmonės vadovo V. K. 2024-07-01 pranešimą dėl Įmonės dokumentų, kuriame nurodoma, kad Administratorius 2 informuojamas, kad Įmonė beveik visą savo gyvavimo laikotarpį veiklos nevykdė, vadovas negali nemokumo administratoriui perduoti mažo kiekio Įmonės dokumentų, nes jie neišliko. Atsakovė pažymi, kad, nors Įmonės vadovo pranešimo data 2024-07-01, jis skirtas Administratoriui 2, o ne Administratoriui 1, kuris tuo metu administravo Įmonės bankroto procesą (Administratorius 2 paskirtas tik 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nutarimu). Šios aplinkybės leidžia abejoti tikrąja dokumento sudarymo data arba tuo, kuris nemokumo administratorius faktiškai tuo metu atliko Įmonės administravimo veiksmus.

JANĮ 57 straipsnis numato juridinio asmens valdymo organų pareigą iškėlus bankroto bylą perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją. JANĮ 59 straipsnio 1 punktas įpareigoja nemokumo administratorių, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nedelsiant organizuoti juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą, o JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu valdymo organai per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Įmonės veiklos dokumentai yra vienas iš pagrindinių šaltinių apie bendrovės iki bankroto vykdytą veiklą, jos teisėtumą, todėl bendrovės valdymo organams neperdavus nemokumo administratoriui bendrovės veiklos dokumentų apribojamas tinkamas bankroto procedūrų vykdymas ir tyčinio bankroto požymių nustatymas, galimai priešingų bendrovės veiklos tikslams ir/ar kreditorių interesams sandorių nustatymas ir kt. Nemokumo administratoriui nesiimant veiksmų, kad šie dokumentai būtų perduoti arba už neteisėtą neveikimą valdymo organams būtų pritaikyta atsakomybė, neįgyvendinami bankroto proceso tikslai, nevykdomos nemokumo administratoriaus pareigos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Saulera“ faktiškai buvo Įmonės ir UAB „Merkio saulė“ motininė įmonė. Administratoriaus 1 teiginiai, kad motininei Įmonei išsikrausčius iš nuomotų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) ten liko ir Įmonės dokumentai, kurie buvo prarasti, o Administratorius 1 ten jų nerado, nepateisina neveikimo neieškant dokumentų. Atsakovė pažymi, kad Įmonė veiklą nustojo vykdyti 2016 m. ir daugiau veiklos patalpų neturėjo, o po 8 metų Administratorius 1 Įmonės dokumentų ieškojo tik adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu VĮ Registrų centro (toliau - RC) JAR duomenimis, Įmonės buveinės adresas visu gyvavimo laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini). Už Įmonės dokumentų išsaugojimą yra atsakingas jos vadovas (šiuo atveju V. K.), kuris buvo ir UAB „Saulera“, ir UAB „Merkio saulė“ vadovu, o UAB „Saulera“ iki šiol registruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl vien tik vadovo teiginiai, kad dokumentai buvo palikti šiose nuomotose patalpose ir prarasti negali būti laikomi pagrįstais ir pateisinančiais dokumentų neperdavimą. Toks vadovo pareigų nevykdymas vertintinas kaip tyčinis neveikimas, užtraukiantis atsakomybę ir Administratoriai turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų, jog dokumentai būtų perduoti arba atsakingiems asmenims pritaikyta atsakomybė už jų praradimą. Tačiau dėl Įmonės dokumentų perėmimo ar atsakomybės dėl prarastų dokumentų taikymo inicijavimo aktyvių veiksmų nei Administratorius l, nei pareiškėjas, kaip įgaliotas Administratoriaus 2 asmuo, nesiėmė.

Atsižvelgiant į tai AVNT padarė išvadą, kad pareiškėjas neveikė profesionaliai ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai, jei dokumentų perdavimo pareigos buvę valdymo organai nevykdo savo valia, todėl pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 59 straipsnio 1 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 21 punktą.

Dėl Išvadoje nurodyto ketvirtojo pažeidimo (JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 59 straipsnio 6 punkto, 64 straipsnio 1, 4 dalių, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų pažeidimų) atsakovė nurodo, kad atsakydamas į klausimą dėl Įmonės sandorių tikrinimo per 36 mėnesius iki bankroto iškėlimo, dėl sandorių tikrinimo ataskaitos pateikimo, Administratorius 1 aiškino, kad Įmonės dokumentai jam nebuvo perduoti, todėl jis nesurašė sandorių patikrinimo ataskaitos. Teigė, kad išanalizavus turimą informaciją, buvo nustatyta, kad įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., t. y. sandorių per paskutinius 3 metus nebuvo, o pateiktuose reikalavimuose nebuvo jokių netesybų už laiku neįvykdytas prievoles, todėl Administratorius 1 nenustatė nei ginčytinų sandorių, nei žalos Įmonei. Nurodė, kad apie patikrinimo rezultatus kreditoriai buvo informuoti 2024-08-07 vykusiame Įmonės pirmajame kreditorių susirinkime.

Administratorius 2 paaiškinimuose tik pakartojo Administratoriaus1 teiginius ir, kad apie tai buvo informuotas Administratoriaus 1.

Atsakant, ar buvo ginčyti sandoriai/spręsta dėl tyčinio bankroto inicijavimo/žalos iš atsakingų asmenų priteisimo inicijavimo, Administratorius 1 aiškino, kad pagal teismų praktiką vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, todėl Administratorius l tyčinio bankroto požymių nenustatė.

Administratorius 2, atsakydamas į šiuos klausimus, rėmėsi tokiais pačiais argumentais.

Atsakovė nurodo, kad JANĮ 64 straipsnis nustato nemokumo administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančio juridinio asmens sandorius per 36 mėnesius iki bankroto bylos pradžios, nustačius galimai žalingų sandorių ar tyčinio bankroto požymių, kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo ar tyčinio bankroto konstatavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., negalėjo atsiskaityti (ar neatsiskaitė dėl kitų nežinomų priežasčių) su kreditoriumi nuo 2013-2014 m. ir nesikreipė laiku dėl bankroto bylos inicijavimo, turėjo būti nustatytas Įmonės nemokumo momentas ir esant teisiniam pagrindui sprendžiamas vadovo atsakomybės ir galimos žalos atlyginimo klausimas.

Patikrinimo metu iš Įmonės RC teiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad Įmonė 2015 m. patyrė 127 Eur nuostolį, o pagal balansą turėjo turto už 62 113 Eur, nuosavas kapitalas sudarė 48 470 Eur (45 574 Eur nepaskirstytas pelnas, 2 896 Eur kapitalas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 13 643 Eur (10 900 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ir 2 743 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Iki 2023 m. iš esmės šios sumos nekito, tačiau 2023 m. finansinių ataskaitų duomenys pasikeitė. 2023 m. balanse turtas sumažėjo iki 2 817 Eur, nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-11 178 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nežymiai padidėjo 13 995 Eur, pelno nuostolio ataskaitoje nurodyta, jog Įmonė patyrė 14 358 Eur kitų sąnaudų. Šių pokyčių paaiškinimų nei archyvui perduotose Įmonės bankroto proceso dokumentuose, nei pirminiuose Administratoriaus 1, nei Administratoriaus 2 paaiškinimuose nepateikta, nors žymus turto ir nuosavo kapitalo rodiklių sumažėjimas Administratorių turėjo būti išnagrinėtas ir įvertintas, tuo labiau, kad 2023 m. laikotarpis patenka į Administratorių tikrintiną Įmonės 36 mėnesių sandorių laikotarpį.

Patikrinimo metu Administratorius 1 nurodė, kad, kiek prisimena, balanso pokyčiai 2023 m. įvyko dėl vienintelio bendrovės akcininko paskolos grąžinimo BUAB „Aiseto dvaras“ ir BUAB „Aiseto dvaras“ dividendų išmokėjimo akcininkui. Administratorius 1 teigė, kad įvertino 2023 m. vykusias finansines operacijas (balanso pokyčius) ir atsižvelgiant į tai, kad ši informacija buvo žinoma vieninteliam Įmonės kreditoriui ir akcininkui, nenustatė, kad dėl šių Įmonės veiksmų Įmonei ir/ar jos kreditoriams buvo padaryta žala.

Administratoriui 1 tik papildomai paaiškinus, kad tokie pokyčiai įvyko dėl paskolos grąžinimo ir dividendų išmokėjimo, kas akcininkui ir vieninteliam kreditoriui buvo žinoma, pagrindžia, kad Administratoriai Įmonės bankroto proceso metu nevertino ir netyrė 2023 m. įvykusių finansinių pokyčių. Tuo tarpu Patikrinimo metu Administratorius 1 pateikė 2023-04-05 vienintelio Įmonės akcininko sprendimą, 2023-04-14 susitarimą dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2023-04-14 susitarimą dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo. Paaiškinimuose nurodė, kad kopijos gautos iš Įmonės vadovo, tačiau pirmiau Administratorius 1 buvo nurodęs, kad jokie Įmonės dokumentai vadovo nebuvo perduoti, nes neišliko.

Iš Administratoriaus 1 pateiktų Patikrinimui papildomų dokumentų nustatyta, kad: 2023-04-05 Įmonės vienintelio akcininko (UAB „GK investicijos“, atstovaujamo direktoriaus V. K.) sprendimu buvo nuspręsta, kad ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje - 44 974,85 Eur; grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas - 162,83 Eur; iš viso skirstytinas pelnas - 45 137,68 Eur, ir visą skirstytiną pelną nuspręsta išmokėti dividendams vieninteliam akcininkui UAB „GK investicijos“. Iš Įmonės RC teiktų finansinių ataskaitų rinkinių nustatyta, kad dar 2015 m. Įmonė turėjo 45 575 Eur nepaskirstyto pelno, turėjo 13 643 Eur mokėtinų įsipareigojimų, o Įmonės vienintelio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje (10 000 Eur) yra susidaręs 2013-2014 m. Taigi, Įmonė, nors aktyvios veiklos nevykdė visu laikotarpiu iki 2023 m. turėjo reikšmingą sumą nepaskirstyto pelno, kurio būtų pakakę visa apimtimi patenkinti nurodytus įsipareigojimus, tačiau beveik 10 metų vienintelio Įmonės kreditoriaus reikalavimas nebuvo dengiamas, o 2023 m. buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas visą Įmonės nepaskirstyto pelno sumą išsimokėti kaip dividendus, kas akivaizdžiai pažeidžia ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje nustatytas dividendų skyrimo ir išmokėjimo sąlygas (Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo) ir yra objektyvus pagrindas spręsti dėl žalos padarymo Įmonei ir jos kreditoriams.

2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (toliau - Susitarimas dėl įskaitymo) tarp Įmonės vienintelio akcininko UAB „GK investicijos“ (paskolos gavėjas) ir Įmonės, kuriuo šalys susitarė dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Susitarime dėl įskaitymo nurodyta, kad šalys buvo sudariusios žodinę paskolos sutartį, kurios pagrindu Paskolos davėjas dalimis suteikė Paskolos gavėjui 59 189,99 Eur dydžio paskolą (toliau - Paskolos sutartis). Kartu buvo priskaičiuotos 306,05 Eur dydžio palūkanos, todėl bendra suteiktos paskolos ir priskaičiuotų palūkanų suma šio Susitarimo pasirašymo dieną yra 59 496,04 Eur. Susitarime dėl įskaitymo nurodyta, kad 2023-04-05 buvo priimtas Įmonės vienintelio akcininko (UAB „GK investicijos“, kuris buvo ir paskolos gavėjas) sprendimas dėl dividendų išmokėjimo ir Susitarimo pasirašymo dieną dividendai jam nėra išmokėti. Nurodyta, kad susitarimo dieną paskolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo terminai nėra suėję. Šiuo susitarimu nuspręsta išspręsti tarpusavio atsiskaitymus ir įvykdyti tarpusavio priešpriešinius vienarūšius įsipareigojimus (reikalavimus), kylančius iš 2023-04-05 vienintelio akcininko sprendimo ir Paskolos sutarties, t. y. iš Paskolos sutarties kylanti Paskolos gavėjo piniginė prievolė yra mažinama Akcininko sprendimo pagrindu išmokama dividendų suma - iki 14 358,36 Eur (59 496,04 Eur - 45 137,68 Eur), po įskaitymo laikoma, kad pareiga išmokėti dividendus tinkamai įvykdyta.

Atsakovė pažymi, kad nesant rašytinės paskolos sutarties, iš Susitarimo dėl įskaitymo nėra aišku nei kada buvo sudaryta (jei buvo sudaryta, nes žodinė sutartis neatitinka CK nustatytos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 6.871 str. 2 d.) Paskolos sutartis, nei koks buvo jos įvykdymo terminas ir sąlygos, nei kada ir kokia forma paskolos gavėjui buvo perduota (ar iš vis buvo) paskolos suma. Atsižvelgiant į Paskolos sutarties nustatytos formos nesilaikymą, duomenų apie jos sąlygas ir vykdymą nebuvimą, 2015 m. finansinėje ataskaitoje nurodytą trumpalaikį paskolos pobūdį (nors paskola nebuvo grąžinta iki 2023-04-14 Susitarimo dėl įskaitymo sudarymo) bei paskolos įskaitymą į nepagrįstai paskirtų dividendų sumą, dėl ko Įmonė neteko nepaskirstyto pelno (kurio dalis turėjo būti skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui ir galimai veiklos tęstinumui) ir galimybės susigrąžinti paskolintas lėšas, o po šio įskaitymo (ir 2023-04-14 atleidimo nuo prievolės vykdymo) Įmonė tapo nemoki ir netrukus inicijavo bankroto procedūrą ne teismo tvarka, yra pagrindas preziumuoti, kad iš Įmonės tyčia buvo išvestos piniginės lėšos Įmonės organams siekiant neteisėtų tikslų.

2023-04-14 buvo pasirašytas Susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo, kuriame nurodyta, kad po 2023-04-14 pasirašyto Susitarimo dėl įskaitymo įvykdymo UAB „GK investicijos“ (Paskolos gavėjui) yra likusi nepadengta 14 358,36 Eur paskolos suma Įmonei (Paskolos davėjui) ir Paskolos davėjas (Įmonė) priėmė sprendimą atleisti Paskolos gavėją nuo 14 358,36 Eur piniginės prievolės įvykdymo. Nurodyta, kad atleidimas nuo nurodytos piniginės prievolės yra neatlygintinis, šalys atsisako ateityje nuo bet kokių pretenzijų viena kitai.

Atsakovė pažymi, kad šis sandoris akivaizdžiai pažeidžia tiek Įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi Įmonė neatlygintinai atsisakė 14 358,36 Eur grąžintinos paskolos dalies, kuria galėjo būti visiškai padengti 2023 m. balanse nurodyti kreditorių reikalavimai (13 995 Eur) ir tokiu atveju Įmonė nebūtų pripažinta nemokia ir nebūtų objektyvaus pagrindo Įmonei inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka (tuo labiau, kad kaip nurodoma Įmonė veiklos nevykdė ir jos finansinė padėtis nebūtų pakitusi dėl kitų veiksnių). Šios aplinkybės akivaizdžiai leidžia preziumuoti tyčinio bankroto požymius, nes dėl 2023 m. atliktų Įmonės vadovo ir akcininko veiksmų tikėtina, kad Įmonė tapo nemoki ir prarado realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes ir Administratoriaus 1 papildomai pateiktus dokumentus dėl 2023 m. Įmonės balanso pokyčių pagrindų, yra pagrindas konstatuoti, jog tiek Administratorius 1, tiek Administratorius 2 Įmonės bankroto procese neveikė teisės aktų nustatyta tvarka, nevykdė priskirtų pareigų rūpestingai, profesionaliai ir sąžiningai, vertino atsainiai arba iš viso nevertino Įmonės 2023 m. atliktus sandorius, dėl kurių ji tapo nemoki, žinodami (arba turėdami žinoti) apie šiuos sandorius, nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl šiais Įmonės vienintelio akcininko ir vadovo sandoriais padarytos Įmonei ir jos kreditoriams žalos atlyginimo, nors šie sandoriai, tikėtina, buvo Įmonės nemokumo ir, galimai, tyčinio bankroto priežastis.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, AVNT konstatavo, kad pažeista JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, 59 straipsnio 6 punktas, 64 straipsnio 1, 4 dalys, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktai, nes pirma Administratorius 1, o po to ir Administratorius 2 Įmonės bankroto procese neužtikrino profesionalumo principo įgyvendinimo, negynė Įmonės ir visų kreditorių interesų bei neatliko kitų privalomų bankroto proceso administravimo darbų, netikrino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir nesikreipė į teismą dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių nuginčijimo ir/ar žalos priteisimo bei tyčinio bankroto nustatymo, vykdė bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, kuriuo nebuvo siekiama bankroto proceso tikslų (kreditorių reikalavimų patenkinimo).

Atsakydama į pareiškėjų argumentą, kad AVNT negali kištis į pačias bankroto procedūras atsakovė nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 patvirtintais AVNT nuostatais ir JANĮ 2 straipsnio 19 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, patikrinimo metu buvo įgyvendinta priežiūros funkcija bei įvertinta aplinkybių visuma ir Administratorių (ne)veikimo tinkamumas. AVNT Administratorių veiksmus (neveikimą) vertino jai priskirtų įgaliojimų ribose pagal Patikrinimo metu gautus ir surinktus duomenis, todėl pareiškėjų argumentai dėl AVNT viršytų ribų atmestini.

Dėl poveikio priemonių proporcingumo, nevertintų pažeidimų reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių atsakovė nurodo, kad visa tai išsamiai aptarta Išvadoje (žr. Išvados 19-24 psl.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Administratorius juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą.

Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai susiję su įvairių bankroto procedūrų vykdymo pažeidimu, iš esmės pasireiškusiu neteisėtu neveikimu, kai teisės aktuose buvo nustatyta pareiga atitinkamai veikti. Įmonės bankroto procesas buvo vykdomas nesiekiant JANĮ nustatytų bankroto proceso tikslų (bankroto procese sukaupti kuo daugiau lėšų iš kurių kuo didesne apimtimi galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai), galimai siekiant kitų nereglamentuotų tikslų ir pažeidžiant viešąjį interesą (kad bankroto procesas būtų vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir tikslais, o ne formaliai imituojant procedūras, siekiant patenkinti savo ar trečiųjų asmenų nereglamentuotus interesus).

Nustatytų pažeidimų visuma, pasireiškusi neteisėtu neveikimu, laikytina reikšminga. Padaryti pažeidimai truko viso Įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka metu, pasireiškė Administratorių tikslingu neveikimu. Administratoriai Įmonės valdymo organų sudarytų sandorių neteisėtumo nenustatė ir padarytos žalos Įmonei ir jos kreditoriams atlyginimo bei tyčinio bankroto nustatymo neinicijavo, nors Patikrinimo metu nustatyta, jog 2023 m. nesudarius sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių, Įmonė, tikėtina, būtų buvusi pajėgi padengti visus savo finansinius įsipareigojimus ir dar būtų likę nepanaudotų lėšų, todėl nebūtų buvę objektyvaus teisinio pagrindo inicijuoti Įmonės bankroto procesą. Toks Administratorių tikslingas neveikimas turėjo reikšmingą įtaką visai Įmonės bankroto eigai ir baigčiai, pasireiškė tyčiniu neveikimu esant objektyviems pagrindams veikti (mastas, pobūdis).

Šiuo atveju Įmonės bankroto procesas buvo pabaigtas per nepilnus 3 mėn. iš esmės neatlikus esminių bankroto proceso darbų - neperėmus Įmonės dokumentų ir turto, nepatikrinus Įmonės sandorių per 36 mėn. iki bankroto, neinicijavus procesų dėl žalos atlyginimo, tyčinio bankroto nustatymo, esant akivaizdiems šių aplinkybių požymiams. Tiek Administratorius 1, tiek Administratorius 2 veikė neprofesionaliai ir pažeisdami nepriklausomumo principą bei turėdami suinteresuotumą Įmonės bylos baigtimi (nevykdyti rūpestingai paskirtų pareigų, neveikimu galimai padėti tretiesiems asmenims pasiekti JANĮ nereglamentuotų tikslų, pasinaudojant bankroto procesu ne teismo tvarka likviduoti juridinį asmenį neatlikus būtinų bankroto procedūrų).

Nemokumo administratorius negali piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis ar neveikimu išvengti jam nustatytų pareigų vykdymo, o toks piktnaudžiavimas negali būti toleruojamas.

Administratoriaus 2 įgaliotam pareiškėjui, atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą, atsakomybė už Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus taikytina atsižvelgiant į jo administravimo laikotarpį ir administravimo metu atliktus (arba turėtus atlikti) veiksmus. Pareiškėjui už administravimo laikotarpį nuo 2024-08-08 iki 2024-09-06 atsakomybė taikyta už du nurodytus Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nes Administratorius 2, perėmęs Įmonės administravimą iš Administratoriaus 1, taip pat nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų perduoti Įmonės dokumentai arba atsakingiems asmenims už tai pritaikyta teisinė atsakomybė bei netikrino Įmonės sandorių ir neinformavo kreditorių susirinkimo apie jų patikrinimo rezultatus, nesiėmė teisinių veiksmų dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių, nuginčijimo ir žalos atlyginimo, tyčinio bankroto nustatymo inicijavimo ir neatlikęs būtinų bankroto proceso darbų inicijavo Įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka pabaigą, o vėliau jos išregistravimą iš JAR.

Patikrinimo metu buvo įvertintos ir nemokumo administratorių atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjui taikyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pažeidimą padaro tyčia, ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias.

Pareiškėjui už administravimo laikotarpiu nustatytus du pažeidimus skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 9 mėnesių laikotarpiu. Įvertinus JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytas priemones ir nustatytus pažeidimus, akivaizdu, kad pareiškėjui skirta mažesnė nei vidutinė poveikio priemonė, nes JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti skirta teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų.

AVNT mano, kad tinkamai įvertino nustatytų pažeidimų reikšmingumą, jų trukmę, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Patikrinimo metu buvo nustatyti reikšmingi teisės aktų pažeidimai. AVNT sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, yra motyvuotas bei atitinka teisėtumo ir proporcingumo principus, pareiškėjams taikyta poveikio priemonė laikytina adekvačia nustatytiems pažeidimams.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nuspręsta nemokumo administratoriui MB „IS Group“ ir jo vardu BUAB „Aiseto dvaras“ bankroto procese ne teismo tvarka veikusiam darbuotojui V. K. už administravimo laikotarpiu nuo 2024-08-08 iki 2024-09-06 nustatytus Patikrinimo metu JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 59 straipsnio 1, 6 punktų, 64 straipsnio 1, 4 dalių, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų pažeidimus skirti po poveikio priemonę – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui.

Įsakymu poveikio priemonė pareiškėjui V. K. (kaip nemokumo administratoriaus MB „IS Group“ įgaliotam nemokumo administratoriui) skirta už AVNT 2025-03-20 išvadoje Nr. D4-1069 ,,Dėl nemokumo administratorių UAB „Nemokumo sprendimai“ ir MB „IS Group“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada) nustatytus du (iš penkių) pažeidimus:

1. <...>;

Byloje nėra ginčo dėl Išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nei Administratorius 1, nei Įmonės bankroto proceso administravimą iš jo perėmęs pareiškėjas neperėmė iš Įmonės jokių veiklos dokumentų. Pareiškėjas tik nesutinka, kad dėl to ji padarė JANĮ pažeidimą, nes, pasak pareiškėjo, nebuvo ką perimti, kadangi Įmonės vadovas nurodė, jog dokumentai neišliko. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., todėl dokumentų neišsaugojimas neįtakojo bankroto proceso.

Iš Įmonės bankroto procesą pradėjusio administruoti Administratoriaus 1 paaiškinimų atsakovei Patikrinimo metu matyti, kad Administratoriaus 1 rėmėsi buvusio Įmonės vadovo pateikta informacija, jog Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m. bei viešais duomenimis apie Įmonę, gautais iš www.creditinfo.com.

Tuo tarpu Administratorius 2 savo 2024-12-05 paaiškinimuose atsakovei nurodė, jog remiantis Įmonės vadovo 2024-07-01 pateiktu pranešimu, įmonės dokumentai neišliko, todėl nebuvo perduoti Administratoriui 2.

Pareiškėjas savo 2025-03-10 nuomonėje dėl Išvados projekto nurodė, kad Įmonės vadovas dokumentų Administratoriui 2 neperdavė, nes jie neišliko, nors ir buvo raginamas, tačiau pabrėžė, kad Įmonės duomenis buvo galima nustatyti iš kitų šaltinių.

Pareiškėjas savo 2025-04-07 papildomuose paaiškinimuose atsakovei nurodė, kad UAB „Nemokumo Sprendimai“ naujai paskirtam administratoriui nurodė, kad Įmonės vadovas dokumentų nemokumo administratoriui neperdavė. Pradėjęs administruoti šį nemokumo procesą pareiškėjas taip pat ragino vadovą perduoti dokumentus, tačiau Įmonės vadovas nurodė, kad Įmonės dokumentų negali perduoti nes jie neišliko. Pareiškėjas nurodė, kad vykdė 4-ąjį 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriame buvo patvirtintas bankroto proceso planas, kuriame nebuvo nurodyta apie kreipimąsi į teismą dėl baudos įmonės vadovui skyrimo, o kadangi vadovas jų negali perduoti, nes jie nėra išlikę, vertindamas teismų praktiką ir vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimus, nusprendė nesikreipti dėl baudos skyrimo ar sankcijų vadovui taikymo.

Tačiau teismas pažymi, kad iš Administratoriaus 1 atsakovei Patikrinimo metu pateiktos Creditinfo ataskaitos matyti, kad ji suformuota 2024-11-28, t. y. jau po Įmonės išregistravimo, o būtent rengiant abiejų nemokumo administratorių paaiškinimus AVNT, bet ne ieškant Įmonės dokumentų bankroto proceso metu. Taigi, teismas sprendžia, kad Administratorius 1, 2024-08-07 perduodamas Įmonės bankroto administravimą pareiškėjui, Patikrinimo metu nurodomų viešų duomenų pareiškėjui neperdavė, nes Creditinfo ataskaita apie Įmonę buvo suformuota daug vėliau - 2024-11-28. Taigi, pareiškėjas iš Administratoriaus 1 2024-08-07 negavo objektyvių įrodymų, kad pradėjęs bankroto procesą Administratorius 1 dėjo aktyvias pastangas perimti Įmonės dokumentus bankroto proceso metu ir jų aktyviai ieškojo tuo metu. Tai reiškia, kad pareiškėjas asmeniškai turėjo pareigą imtis veiksmų perimti Įmonės dokumentus, kurių jam neperdavė Administratorius 1 ir nepagrindė, kad jų ieškojo.

Pažymėtina, kad Administratorius 1 Patikrinimo metu nurodė, kad Įmonės vadovas jį žodžiu informavo, kad Įmonė iki 2016 m. veiklą vykdė patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kurias nuomojosi motininė įmonių grupės įmonė, o kai visos įmonės buvo priverstos pakeisti savo veiklos vykdymo vietą, Įmonės direktorius nespėjo pervežti dokumentų, todėl negalėjo šių dokumentų perduoti Administratoriui 1. Patikrinimo metu abu nemokumo administratoriai pateikė Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimą, kad Įmonės dokumentai neišliko, todėl negali jų perduoti. Taip pat Administratorius 1 atsakovei paaiškino, kad buvo nuvykęs į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Įmonės dokumentų neaptiko, o žinodamas, kad nuo 2016 m. Įmonės įsipareigojimai kreditoriams nevykdant veiklos nepadidėjo, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad Įmonei ir/ar jos kreditoriams buvo padaryta žala, Administratorius 1 kitokių veiksmų/sankcijų dėl dokumentų neperdavimo prieš Įmonės valdymo organus nesiėmė. Atitinkamai pareiškėjas savo neveikimą dėl dokumentų neperdavimo ir sankcijų Įmonės valdymo organams neinicijavimo aiškino tais pačiais argumentais kaip ir Administratorius 1, t. y. tuo, kad Administratoriui 1 nepavyko perimti Įmonės dokumentų.

Tačiau teismas pažymi, kad visų pirma, iš Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimo apie neišsaugotus dokumentus matyti, kad pranešimas buvo skirtas Administratoriui 2, o ne Administratoriui 1, kuris Įmonės bankroto procesą administravo tik iki 2024-08-07 kreditorių susirinkimo, kuris ir pakeitė administratorių į Administratorių 2, kurio įgaliotu atstovu ir buvo paskirtas pareiškėjas.

Antra, Administratorius 1 nurodo 2024 m. ieškojęs Įmonės dokumentų tik vadovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu pats Administratorius 1 žinojo, jog Įmonė veiklos nevykdo jau nuo 2016 metų, o be to, tiek VĮ Registrų centro (toliau – RC) duomenimis, tiek paties Administratoriaus 1 Įmonei skirtame 2024-06-21 įsakyme dėl dokumentų perdavimo nurodomas Įmonės buveinės adresas - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Administratoriaus 1 pateiktas 2024-06-21 įsakymas nurodomas kaip siųstas el. paštu vaidas@finansupasauslis.lt, tačiau šio 2024-06-21 įsakymo išsiuntimą patvirtinančio el. pašto išrašo Administratorius 1 nepateikė nei pareiškėjui, nei vėliau Patikrinimo metu AVNT.

Trečia, JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Tačiau nei Administratorius 1, nei nuo 2024-08-07 jo įgaliojimus perėmęs pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl Įmonės vadovo atsakomybės už pareigos perduoti dokumentus nevykdymą.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Patikrinimo metu nei Administratorius 1, nei pareiškėjas nepateikė iš esmės jokių patikimų įrodymų, kad apskritai jie ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti ir jų ieškojo, o savo paaiškinimuose AVNT nurodytas tariamas pastangas perimti dokumentus grindė tik abejonių keliančiais savo paaiškinimais ir dokumentais. Patikrinimo metu nebuvo pateikti patikimi įrodymai, kad Administratoriaus 1 2024-06-21 įsakymas dėl dokumentų perdavimo buvo faktiškai siųstas Įmonės vadovui, kad šis įsakymas buvo perduotas pareiškėjui 2024-08-07, o Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimas apie neišsaugotus dokumentus leidžia manyti, kad jis buvo surašytas tik Patikrinimo metu, siekiant pateisinti tariamai atliktus Administratoriaus 1 veiksmus, bet ne 2024-07-01, kaip nurodoma pačiame 2024-07-01 rašte. Akivaizdu, kad jeigu Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimas yra adresuojamas Administratoriui 2, tai jis nebuvo teiktas 2024-07-01, nes Administratorius 2 buvo paskirtas kreditorių susirinkime tik 2024-08-07 (neįmanoma adresuoti rašto Administratoriui 2, kuris nevykdo nemokumo proceso). Pažymėtina, kad 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 Administratorius 1 nurodė tik tai, kad įmonės valdymo organai informavo, kad įmonė veiklos nevykdė (1.2, 1.3, 1.4 p.), kad įmonės valdymo organai administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų (1.6 p.), tačiau Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimas protokole nėra minimas, nėra nurodoma, kad Įmonės dokumentai nėra išsaugoti, kaip nurodoma Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešime. Be to, kaip matyti iš Išvadoje konstatuoto ketvirtojo pažeidimo nustatymo aplinkybių, Patikrinimo metu Administratorius 1 pateikė atsakovei paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gautas iš buvusio Įmonės vadovo: 2023-04-05 Vienintelio akcininko sprendimą; 2023-04-14 susitarimą dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2023-04-14 susitarimą dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo, t. y. dokumentus, kurie neva neišlikę ir kurių neva nepavyko surasti bankroto proceso metu. Tai taip pat patvirtina, kad bankroto proceso metu Įmonės dokumentų aktyviai ir profesionaliai neieškojo ir nesiekė perimti ne tik Administratorius 1, bet ir pareiškėjas.

Taigi, teismas sprendžia, kad pareiškėjas 2024-08-07 neturėjo jokių objektyvių įrodymų, jog Administratorius 1 iki 2024-08-07 kreditorių susirinkimo buvo ėmęsis aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti ir matė, kad informaciją kreditorių susirinkimui Administratorius 1 teikė ir savo siūlymus bei išvadas teikė vadovaudamasi tik žodiniais Įmonės vadovo paaiškinimais. Tai atitinka ir Archyvui perduotos Įmonės bankroto bylos dokumentus, tarp kurių nėra dokumentų, kurie Patikrinimo metu buvo surinkti atsakovės bei papildomai pateikti Administratoriaus 1. Tai reiškia, kad pareiškėjas pats asmeniškai nuo 2024-08-07 turėjo pareigą imtis veiksmų Įmonės dokumentams perimti, o ne vadovautis tik Administratoriaus 1 žodiniais paaiškinimais, kad Įmonės dokumentai neišlikę.

Tuo tarpu Patikrinimo metu pateikto Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimo apie neišlikusius Įmonės dokumentus patikimumas ir 2024-06-21 įsakymo dėl dokumentų perdavimo faktinio pateikimo Įmonės vadovui patikimumas nebuvo pagrįstas Patikrinimo metu ir nepatvirtina, kad Administratorius 1 ėmėsi aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti nemokumo proceso administravimo metu iki 2024-08-07, o pareiškėjas nuo šios datos. Priešingai, tik Patikrinimo metu Administratorius 1 pateikė iš Įmonės vadovo gautus dokumentus apie Įmonės 2023 sandorius, kai reikėjo pasiaiškinti, kodėl neginčijo įtarimų dėl pagrįstumo keliančių Įmonės sandorių 2023 metais, taip tik patvirtindamas, kad Įmonės bankroto proceso metu Administratorius 1 iki 2024-08-07, o pareiškėjas nuo šios datos, dėl Įmonės dokumentų perėmimo iš esmės jokių veiksmų nesiėmė, o nerūpestingai ir aplaidžiai pasikliovė tik Įmonės vadovo žodiniais paaiškinimais apie dokumentų neišsaugojimą. Be to, dėl Įmonės vadovo atsakomybės už prarastus dokumentus pareiškėjas taip pat nesiėmė jokių veiksmų, nors turėjo pareigą imtis visų protingų teisinių priemonių, kad Įmonės dokumentai būtų perduoti, o už jų neišsaugojimą Įmonės vadovui būtų taikoma atsakomybė.

Pareiškėjo argumentai, kad Įmonės dokumentų neperėmimas neturėjo įtakos Įmonės bankroto procesui, o kreditorių susirinkimas nereikalavo imtis papildomų veiksmų ir patvirtino ataskaitą, nešalina padaryto pažeidimo ir pareiškėjo pareigų veikti profesionaliai ir aktyviai nevykdymo. Nemokumo administratorius veikia savarankiškai ir jam numatytas pareigas iki pirmojo kreditorių susirinkimo vykdo nepriklausomai nuo kreditorių norų. Todėl pareiškėjui buvo žinoma, kad Įmonės dokumentų perėmimo klausimą Administratorius 1 privalėjo aktyviai spręsti dar iki 2024-08-07 kreditorių susirinkimo, kadangi tiek siūlomo tvirtinti vienintelio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tiek Įmonės sandorių už 36 mėn. tikrinimas tiesiogiai kaip tik ir priklauso būtent nuo Įmonės dokumentų ir sandorių vertinimo, kurį Administratorius 1 kreditoriams ir turėjo pateikti 2024-08-07 kreditorių susirinkime. Todėl matydamas, kad jam nebuvo pateikti įrodymai, jog Administratorius 1 aktyviai stengėsi perimti Įmonės dokumentus, pareiškėjas turėjo pareigą asmeniškai imtis veiksmų dėl Įmonės dokumentų perėmimo. Be to, Patikrinimo metu iš Administratoriaus 1 pateiktų papildomai gautų dokumentų buvo nustatytas Įmonės sandorių 2023 metais, dėl kurių Įmonė ir prarado galimybę įvykdyti vienintelio kreditoriaus reikalavimą, nepagrįstumas, kurio iš esmės net ir neginčija pareiškėjas, taigi, nėra pagrindo teigti, jog Įmonės dokumentų neperėmimas negalėjo turėti jokios įtakos Įmonės bankroto procesui. Jeigu Patikrinimo metu papildomai iš Įmonės vadovo gauti dokumentai apie pagrįstumo stokojančius sandorius būtų perimti iš Įmonės vadovo bankroto proceso metu ir išviešinti bankroto procese, tiek kreditorių susirinkimas, tiek pats pareiškėjas būtų galėję priimti ir kitokius, Įmonei naudingesnius, sprendimus ar bent jau būtų turėję pagrįsti jokios naudos Įmonei neduodančių sprendimų, priimtų 2023 m., vertinimą bankroto procese bei jokių pastangų sugrąžinti Įmonei kuo daugiau lėšų nesiėmimą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo Patikrinimo metu duoti paaiškinimai, jog pradėjęs administruoti šį nemokumo procesą jis taip pat ragino vadovą perduoti dokumentus nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Patikrinimo metu nustatyta, kad vienintelis rašytinis raginimas Įmonės vadovybei perduoti dokumentus buvo Administratoriaus 1 surašytas 2024-06-21 įsakymas dėl dokumentų perdavimo, tačiau, viena vertus, pareiškėjui nebuvo pateikti įrodymai, kad šis įsakymas faktiškai buvo išsiųstas Įmonės vadovui, o Įmonės vadovo 2024-07-01 atsakymas, adresuotas Administratoriui 2, kuris administravimą pradėjo tik nuo 2024-08-07, rodo, jog atsakymas buvo pateiktas ne 2024-07-01, o surašytas tik Patikrinimo metu, kita vertus, pareiškėjas po 2024-08-07 jokių oficialių rašytinių raginimų Įmonės vadovui neteikė, Įmonės dokumentų pats neieškojo jokiais kitais būdais. Taigi, pareiškėjas iš esmės nieko nepadarė, kad įvykdytų savo pareigą, numatytą JANĮ 59 straipsnio 1 punkte, organizuoti juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą, o savo neveikimą nepagrįstai pateisino tik Administratoriaus 1 nurodytomis, tačiau objektyviais įrodymais nepagrįstomis pastangomis perimti Įmonės dokumentus.

Teismas taip pat nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentą, kad jis vykdė 4-ąjį 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriame nebuvo nurodyta apie kreipimąsi į teismą dėl baudos įmonės vadovui skyrimo. Pažymėtina, kad kreditorių 2024-08-07 susirinkimo protokole Nr. 2 nėra užfiksuota, kad Administratorius 1 apskritai iškėlė klausimą dėl Įmonės dokumentų neišsaugojimo ir dėl Įmonės vadovo atsakomybės už tai. Protokole Nr. 2 nurodyta, kad: „Nemokumo administratorius, negali įvykdyti Juridinių asmenų įstatymo nuostatų dėl aukščiau pateiktų priežasčių – buvę įmonės valdymo organai administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų“; „UAB „Aiseto dvaras“ vadovui įteikė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pranešimą dėl įmonės valdymo organų įgaliojimų nutrūkimo bei įmonės turto ir visų dokumentų perdavimo administratoriui“ (1.6 p.). Tačiau, kaip minėta, kreditorių susirinkimui nebuvo nurodyta (Protokole Nr. 2 nėra paminėtas 2024-07-01 Įmonės vadovo raštas), kad Įmonės dokumentai nėra išlikę, o klausimas, kokių veiksmų dėl to galėtų ar turėtų imtis Administratorius 1, nebuvo svarstomas. Taigi, kreditorių susirinkimas nei prieštaravo, nei uždraudė nemokumo administratoriui imtis atitinkamų teisinių veiksmų Įmonės vadovų atžvilgiu už Įmonės dokumentų neperdavimą ar neišsaugojimą, nes kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacija, kad dokumentai neišlikę ir nebuvo svarstomas klausimas, ką dėl to daryti. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepagrįstai savo visišką neveikimą dėl Įmonės dokumentų perėmimo ar Įmonės vadovo atsakomybės už jų neišsaugojimą inicijavimo bando pagrįsti tariamu kreditorių nutarimų, kuriais jam neva buvo uždrausta imtis kokių nors veiksmų, vykdymu. Teismas pažymi, kad kreditorių pasyvumas ir nuomonės dėl Įmonės dokumentų perėmimo aiškus neišreiškimas nebuvo pagrindas pareiškėjui nevykdyti savo pareigos, numatytos JANĮ 59 straipsnio 1 punkte.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 59 straipsnio 1 punktą, nes neveikė profesionaliai ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai, o Įmonės valdymo organui būtų taikoma atsakomybė, jeigu dokumentai nebuvo išsaugoti. Todėl šis JANĮ pažeidimas Išvadoje konstatuotas pagrįstai.

Ketvirtasis pažeidimas, už kurį Įsakymu taip pat nubaustas pareiškėjas, susijęs su tuo, kad pareiškėjas negynė Įmonės ir visų kreditorių interesų bei neatliko kitų privalomų bankroto proceso administravimo darbų, netikrino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir nesikreipė į teismą dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių nuginčijimo ir/ar žalos priteisimo bei tyčinio bankroto nustatymo, vykdė bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, kuriuo nebuvo siekiama bankroto proceso tikslų (kreditorių reikalavimų patenkinimo).

JANĮ 59 straipsnio 6 punktas numato, kad nemokumo administratorius tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

JANĮ 64 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

JANĮ 64 straipsnio 4 dalis numato, kad informaciją apie sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo rezultatus nemokumo administratorius pateikia kreditorių susirinkimui.

JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nemokumo administratorius gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, o 21 punktas numato, kad atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Patikrinimo metu iš RC teiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad Įmonė 2015 m. pagal balansą turėjo turto 62 113 Eur sumai (2 578 Eur finansinis turtas, 59 496 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 39 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), nuosavas kapitalas sudarė 48 470 Eur (45 574 Eur nepaskirstytas pelnas, 2 896 Eur kapitalas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 13 643 Eur (10 900 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ir 2 743 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) ir iki 2023 m. iš esmės šios sumos nekito, tačiau 2023 m. finansinių ataskaitų duomenys pasikeitė ir 2023 m. balanse turtas sumažėjo iki 2 817 Eur, nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-11 178 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nežymiai padidėjo 13 995 Eur, pelno nuostolio ataskaitoje nurodyta, jog Įmonė patyrė 14 358 Eur kitų sąnaudų.

Šių pokyčių paaiškinimų nei 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2, nei kituose Archyvui perduotuose Įmonės bankroto proceso dokumentuose, nei Patikrinimo metu pirminiuose Administratoriaus 1 paaiškinimuose ir visuose Administratoriaus 2 bei paties pareiškėjo paaiškinimuose nepateikta. Tuo tarpu pagal minėtą JANĮ 64 straipsnio 4 dalį, Administratorius 1 informaciją apie sandorių patikrinimo rezultatus turėjo pateikti pirmajam 2024-08-07 kreditorių susirinkimui ir tokį žymų Įmonės turto ir nuosavo kapitalo rodiklių sumažėjimą turėjo išnagrinėti ir įvertinti bankroto procese, informuodamas apie savo patikrinimo rezultatus ir išvadas kreditorius, o ne Patikrinimo metu. Atitinkamai, jeigu Administratoriaus 1 savo pareigos neįvykdė ir akivaizdžių abejonių keliančių Įmonės 2023 m. balanso pokyčių netikrino bei neinformavo kreditorių apie patikrinimo rezultatus, pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo jo pareigos vykdyti JANĮ 64 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą kiekvieno nemokumo administratoriaus pareigą nuo to momento, kai pats pradėjo Įmonės bankroto administravimą.

Aiškinantis nurodytus Įmonės 2023 m. balanso pokyčius Patikrinimo metu Administratorius 1 2025-01-27 pateikė atsakovei Įmonės suteiktos paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gautas iš buvusio Įmonės vadovo: 2023-04-05 Vienintelio akcininko sprendimą; 2023-04-14 susitarimą dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2023-04-14 susitarimą dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo.

Iš Administratoriaus 1 pateiktų papildomų dokumentų Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad:

2023-04-05 Įmonės vienintelio akcininko (UAB „GK investicijos“) sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirstyti paskirstytiną 2022 m. pelną. Nurodyta, kad iš viso skirstytinas pelnas yra 45 137,68 Eur ir visą skirstytiną pelną nuspręsta išmokėti dividendams vieninteliam akcininkui UAB „GK investicijos“;

2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (toliau – Susitarimas dėl įskaitymo) tarp UAB „GK investicijos“ (paskolos gavėjas) ir Įmonės, kuriame nurodyta, kad šalys buvo sudariusios žodinę paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 59 189,99 Eur dydžio paskolą, kurios suma kartu su 306,05 Eur palūkanomis šio Susitarimo pasirašymo dieną yra 59 496,04 Eur, ir šiuo Susitarimu nuspręsta įvykdyti tarpusavio priešpriešinius vienarūšius įsipareigojimus (reikalavimus), kylančius iš 2023-04-05 vienintelio akcininko sprendimo ir Paskolos sutarties, t. y. iš paskolos sutarties kylanti paskolos gavėjo piniginė prievolė yra mažinama paskolos gavėjui išmokama dividendų suma – iki 14 358,36 Eur (59 496,04 Eur – 45 137,68 Eur), o po įskaitymo laikoma, kad pareiga išmokėti dividendus tinkamai įvykdyta;

2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo, kurį pasirašė UAB „GK investicijos“ (paskolos gavėjas) ir Įmonė, kuriame nurodoma, kad po 2023-04-14 Susitarimo dėl įskaitymo įvykdymo paskolos gavėjui yra likusi nepadengta 14 358,36 Eur paskolos suma Įmonei, todėl paskolos davėjas (Įmonė) priėmė sprendimą atleisti paskolos gavėją nuo 14 358,36 Eur piniginės prievolės įvykdymo.

Vertinant nurodytus sandorius ir Įmonės vienintelio akcininko bei vadovo veiksmus Įmonės RC teiktų finansinių ataskaitų kontekste matyti, kad Įmonė dar 2015 m. turėjo 45 575 Eur nepaskirstyto pelno, turėjo 13 643 Eur mokėtinų įsipareigojimų ir nuo 2016 m. veiklos nevykdė, o vienintelio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje (10 000 Eur) yra susidaręs 2013-2014 m. Tai reiškia, kad iki 2023 m. Įmonė turėjo reikšmingą sumą nepaskirstyto pelno, kurio būtų pakakę visa apimtimi patenkinti nurodytus įsipareigojimus Įmonės kreditoriui, tačiau beveik 10 metų šis vienintelis kreditoriaus reikalavimas nebuvo dengiamas, o 2023 m. Įmonės turtas kardinaliai sumažėjo iki tokio lygio, kad nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-11 178 Eur).

Kaip matyti iš Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir Administratoriaus 1 pateiktų papildomų dokumentų, taip nutiko dėl to, kad vienintelio akcininko buvo priimtas sprendimas visą Įmonės nepaskirstyto pelno sumą išsimokėti kaip dividendus, kas akivaizdžiai pažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalyje nustatytas dividendų skyrimo ir išmokėjimo sąlygas, kurios draudžia išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ir kurios ir yra objektyvus pagrindas nemokumo administratoriui kelti klausimą dėl žalos padarymo Įmonei ir jos kreditoriams.

Tuo tarpu 2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo akivaizdžiai pažeidžia tiek Įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi Įmonė neatlygintinai atsisakė 14 358,36 Eur jai grąžintinos paskolos dalies, kuria galėjo būti visiškai padengti 2023 m. balanse nurodyti kreditorių reikalavimai (13 995 Eur), ir tokiu atveju nebūtų objektyvaus pagrindo Įmonei inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka.

Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai leidžia įžvelgti tyčinio bankroto požymius, nes dėl 2023 m. atliktų Įmonės vadovo ir vienintelio akcininko veiksmų Įmonė iš esmės ir tapo nemoki, nes prarado galimybę atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi.

Iš Išvadoje nurodytų Patikrinimo metu teiktų Administratoriaus 1 paaiškinimų matyti, kad Įmonės balanso pokyčius 2023 m. jis vertino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši informacija buvo žinoma Įmonės kreditoriui ir akcininkui, nenustatė, kad dėl šių Įmonės akcininko ir vadovo veiksmų 2023 m. Įmonei ir/ar jos kreditoriams buvo padaryta žala. Taigi, matyti, kad Įmonės 2023 m. balanso pokyčiuose atsispindinčių Įmonės sandorių teisėtumą ir galimą žalą Įmonei Administratorius 1 vertino ir analizavo ne savarankiškai ir objektyviai, o išimtinai vadovaudamasis tik tuo, kad apie visą situaciją žinojo Įmonės kreditorius ir akcininkas ir jokių pretenzijų nebuvo pareikšta.

Tuo tarpu iš pareiškėjo 2024-04-07 papildomų paaiškinimų matyti, kad jis peržiūrėjo jam pateiktus buvusio administratoriaus dokumentus, susipažino su Administratoriaus 1 pateikta informacija ir dar kartą patikrino šią informaciją pats ir nustatė, jog 4-ajame 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nutarimo projekte buvęs administratorius informavo kreditorius, kad „UAB „Aiseto dvaras“ paskutinius trejus metus veiklos nevykdė, todėl administratorius nenustatė įmonei padarytos žalos ar tyčinio bankroto požymių. Nurodė, kad vadovavosi JANĮ keliamais operatyvumo ir ekonomiškumo principais, vykdė kreditorių susirinkimo nutarimo projektus ir pakartotinai netvirtino naujo bankroto proceso plano, kuriame būtų numatyta kreiptis dėl sandorių ginčijimo ir/ar teisinių veiksmų prieš įmonės valdymo organus, nes pagrindo tokiems veiksmams prieš tai pareigas ėjęs nemokumo administratorius (profesionalas) nenustatė.

Teismas neginčija pareiškėjo diskrecijos turėti savo nuomonę dėl Įmonės balanso pokyčių 2023 m. ir galimos žalos Įmonei ir kreditoriui, kurie žinojo šias aplinkybes, tačiau pažeidimo esmė yra ne tame, kokią nuomonę pareiškėjas turėjo (turi), o tame, kad jis neatliko savo pareigų, numatytų JANĮ, kadangi netikrino ir nevertino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir apie savo vertinimą, kai tam aiškintis buvo pagrindas iš viešai prieinamų duomenų, o tik aplaidžiai vadovavosi prieš tai buvusio Administratoriaus 1 išvadomis. Nors Administratorius 1 ir pareiškėjui teigė, kad Įmonės vadovas neperdavė jam Įmonės dokumentų, pagal kuriuos galėtų patikrinti sandorius, tačiau, kaip minėta ankstesnio pažeidimo atveju, Administratorius 1 nepateikė pareiškėjui objektyvių įrodymų, kad buvo ėmęsis aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti, o informaciją kreditorių susirinkimui teikė ir savo siūlymus bei išvadas teikė vadovaudamasis tik žodiniais Įmonės vadovo paaiškinimais, todėl vieno nemokumo administratoriaus neatlikti veiksmai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos tuos veiksmus atlikti, jeigu pareiškėjas neturi duomenų, kad Administratorius 1 tinkamai vykdė JANĮ reikalavimus.

Pažymėtina, kad dėl Įmonės balanso pokyčių 2023 m. ir juos paaiškinančių Įmonės sandorių, kurie buvo paaiškinti tik Patikrinimo metu, ne tik Administratorius 1, bet ir pareiškėjas net ir paaiškinimų iš Įmonės vadovo ar vienintelio akcininko neprašė, t. y. net nebandė aiškintis iš viešai prieinamų (RC saugomų) Įmonės dokumentų matomų Įmonės balanso pokyčių, kurie ir įtakojo Įmonės nemokumą, nors pradėjus Patikrinimą Administratorius 1 jau ne tik paaiškino visus balanso pokyčius, bet ir gavo papildomus sandorių dokumentus. Tuo tarpu pareiškėjas net patikrinimo metu Įmonės balanso pokyčių 2023 m. nepaaiškino, kas patvirtina jo visišką neveikimą bankroto proceso metu ir nesidomėjimą Įmonės sandorių teisėtumu ir tikrinimu.

Pareiškėjas, remdamasis nurodoma teismų praktika, kaip vieną iš argumentų nurodo, kad atsakovė, vykdydama bankroto procedūras vykdančio asmens kontrolę, negali kištis į pačias bankroto procedūras, kurios vykdomos remiantis kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka, o gali tik patikrinti ar savo veikla bankroto administratorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad nemokumo administratorius neturi pareigos per prievartą ginti kreditoriaus interesus, kai pats kreditorius kategoriškai jų ginti nepageidauja ir savo teisių pažeidimo nemato, teismas pažymi, kad JANĮ imperatyviai numato atitinkamas pareigas, kurias nemokumo administratorius privalo atlikti, nepriklausomai nuo kreditorių nuomonės ar norų, ir kurias privalo atlikti dar prieš kreditoriams priimant sprendimus. Šiuo atveju Išvadoje nustatyti pažeidimai kaip tik ir susiję su pareiškėjo neveikimu, neužtikrinant, kad kreditorių susirinkimui būtų surinkti ir pateikti visi JANĮ numatyti dokumentai, visa informacija, bei būtų pagrįsta nemokumo administratoriaus nuomonė atitinkamais klausimais, kai JANĮ įpareigoja tą padaryti. Kreditoriaus nuomonė ir požiūris į savo interesų gynimą neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti imperatyvias JANĮ nuostatas ir jose įtvirtintas nemokumo administratoriaus pareigas, todėl atsakomybė už neveikimą pareiškėjui pritaikyta pagrįstai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad AVNT savo kompetencijos ribų neperžengė ir, vadovaujantis JANĮ 132 straipsnio 2 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, įgyvendino priežiūros funkciją bei įvertino pareiškėjo neveikimo tinkamumą priskirtų įgaliojimų ribose pagal Patikrinimo metu gautus ir surinktus duomenis, todėl pareiškėjo argumentai dėl AVNT viršytų kompetencijos ribų atmestini. Nustatydama JANĮ pažeidimus AVNT nesikišo į pačias bankroto procedūras, o nustatė tik JANĮ reikalavimų neatitinkantį pareiškėjo pareigų nevykdymą ir neteisėtą neveikimą.

Teismas konstatuoja, kad nurodytas Išvadoje pateiktas pareiškėjo padarytų pažeidimų reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių įvertinimas yra teisingas ir nepažeidžia nei atsakomybės proporcingumo principo, nei poveikių priemonės skyrimo procedūrų.

JANĮ 136 straipsnio 1 dalis numato, kad Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.