Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (įteikiant pranešimą atsakovo tėčiui). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K313534262 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1100 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 1346.59 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta 1100 Eur kredito suma, 98,59 Eur tarpininkavimo mokestis ir 148 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 12,43 proc.).

Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. raginimu nurodė atsakovui padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovui į raginimą nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų likusią negrąžintą kredito dalį, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus.

Dėl negrąžintos kredito dalies.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, 2020 m. gegužės 18 d. raginimą, 2020 m. birželio 17 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, standartinę informaciją apie kreditą), konstatuojama, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 685,93 Eur negrąžinto kredito dalies suma.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 26,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 23 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos). Šalių Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta Sutarties Specialiojoje dalyje, – 20,77 proc.) palūkanas (Sutarties Bendrosios dalies 1.7, 1.10, 1.15, 2.1 punktai), todėl ieškovės reikalavimas dėl 26,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 23 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties termino pabaigos

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 12,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 685,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. balandžio 16 d. Pažymėtina, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta Sutarties Specialiojoje dalyje, – 12,43 proc.) palūkanas. Šalių Sutarties terminas buvo numatytas iki 2021 m. balandžio 16 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, aptariamas ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip prašymas taikyti vieną iš civilinės atsakomybės formų, t. y. priteisti pagal Sutartį ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, yra teisiškai pagrįstas, todėl tenkinamas. Ieškovei priteistinos negautos pajamos (nuostoliai): 12,43 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 685,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 16 d.).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

Ieškovė taip pat prašo priteisti 194,76 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs per Sutarties terminą sumokėti ieškovei 98,59 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsižvelgiant į pirmiau cituotą kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, 98,59 Eur atsakovo ieškovei pagal Sutartį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) taip pat patenka į ieškovės pagal Sutartį negautų pajamų (nuostolių) apimtį, todėl šis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovo, netinkamai vykdžiusio šalių Sutartį.

Kitaip vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti likusią dalį tarpininkavimo mokesčio. šalių Sutarties Specialiojoje dalyje numatyta, kad visas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos yra 316,75 Eur, o tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 218,16 Eur.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą; šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Be to, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Šiame punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį; jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Įvertinęs cituotas šalių Sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju Sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl, remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, laikytinas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019 17-18 punktai; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2A-110-796/2020 24 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 21 punktas). Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2A-110-796/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į pirmiau cituotą kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šiuo teismo sprendimu patenkinus ieškovės reikalavimą priteisti ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – 12,43 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) – nebėra pagrindo taikyti kitą civilinės atsakomybės formą – netesybas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą pagal Sutarties 5.3.2 punktą, kaip netesybas. Todėl, ieškovei priteisus negautas pajamas – 98,59 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida), kitoje dalyje jos reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetamas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti 0,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. birželio 23 d, taip pat 12,43 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Šiame sprendime jau minėta, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Ieškovės argumentų kontekste pažymėtina, kad teismo įgaliojimai priteisti arba kompensuojamąsias palūkanas (netesybas), arba negautas pajamas (nuostolius) nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra siejami su laikotarpiais, už kuriuos šios civilinės atsakomybės formos taikomos, nes teisė reikalauti taikyti civilinę atsakomybę kyla iš prievolės pažeidimo fakto, o ne jo laiko ar trukmės. Todėl, ieškovei priteisus pagal Sutartį negautas pajamas (nuostolius), nėra pagrindo kartu taikyti kitą civilinės atsakomybės formą – kompensuojamąsias palūkanas.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė yra pasirinkusi tokį nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties nutraukimo bei negautų pajamų – nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties termino pabaigos – apskaičiavimo būdą, kad jos skaičiuojamos nuo likusios negrąžintos kredito dalies. Toks palūkanų skaičiavimas, teismo nuomone, nėra neteisingas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, taip apskaičiuojant šias palūkanas, jos už atitinkamus laikotarpius yra (bus) didesnės nei būtų buvusios skolininkei tinkamai vykdant sutartį, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad atsakovei pritaikyta civilinė atsakomybė nepadengia atsakovės patirtų nuostolių dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Ieškovė, prašydama priteisti 12,43 proc. kompensuojamąsias palūkanas, remiasi Sutarties 6.1 punktu. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (metinė palūkanų norma – 12,43 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos civilinėje teisėje ir kasacinio teismo praktikoje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Atsižvelgiant į Sutarties 6.1 punkto formuluotę „už naudojimąsi vartojimo kredito suma“, konstatuotina, kad šiame Sutarties punkte yra aptariamos mokėjimo (pelno) palūkanos ir nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo susitarusios dėl 12,43 proc. dydžio metinių kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.

Pabrėžtina ir tai, kad, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Vadinasi, Sutarties 6.1 punkto nuostata dėl mokėjimo (pelno) palūkanų nustojo galioti po Sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12,43 proc. dydžio palūkanas iki visiško kredito grąžinimo yra nepagrįstas dar ir šiuo aspektu.

Kartu paminėtina, kad, kreditoriui laiku kreipiantis į teismą dėl prievolių pagal sutartį netinkamo vykdymo, kompensuojamąją funkciją už naudojimąsi kreditoriaus pinigais taip pat atlieka procesinės palūkanos, skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurias ieškovė taip pat prašo priteisti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta minėti ieškovės reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetami.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus 89 procentų (907,40 Eur/810,83 Eur x 100 procentų) ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 17,80 Eur žyminio mokesčio ir 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 195,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 685,93 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 93 ct) negrąžintą kredito dalį, 26,31 Eur (dvidešimt šešis eurus, 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 12,43 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 685,93 Eur nuo vartojimo kredito nutraukimo 2020 m. birželio 23 d. dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. balandžio 16 d., 98,59 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus, 59 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 810,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,80 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, a. s. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas A. V. g. 7, Vilniuje.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.