Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Ž. B.,Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyr. specialistui Andriui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 95P-41747025-15, surašytas už tai, kad jis 2015-10-16, apie 18.54 val., būdamas neblaivus namuose (sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai nekoordinuoti) 6 nepilnamečių vaikų (D. B., G. B., M. B., G. B., J. B., L. B.) akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, bei smurtavo prieš jų nepilnametį brolį A. B.. Tokiais savo veiksmais Ž. B. panaudojo savo, kaip tėvo, valdžią, priešingai vaiko interesams, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Policijos pareigūnams atvykusiems į įvykį ir nustačius smurtą artimoje aplinkoje, Ž. B. buvo sulaikomas, sulaikymo metu jis iškeikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais (pyderastai, asilai, kurvos, eikit nachui) ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų bei aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1,2 dalyse.

Bylos nagrinėjimo metu Ž. B. kaltu neprisipažino ir įrodinėjo, kad smurto prieš nepilnametį sunų A. B. nenaudojo, tik minėtą vakarą pakalbėjo su sūnumi dėl jo netinkamo elgesio. Šeima leido ramų vakarą namuose, konflikto jokio nebuvo, todėl jis nesupranta, kodėl buvo iškviesti policijos pareigūnai ir kas juos iškvietė (numano, jog kaimynė A. V.). Atvykę policijos pareigūnai jam liepė važiuoti kartu į policijos komisariatą, tačiau jis nesutiko, nes nesuprato kodėl turėtų važiuoti kartu ir kokį pažeidimą jis padarė. Policijos pareigūnų nekeikė, tačiau pripažino, jog geranoriškai nedavė policijos pareigūnams savo, sugyventinės ir vaikų dokumentų, asmenybėms nustatyti ir dokumentams užpildyti.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyr. specialistas A. Petrauskas, bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą vakarą iš budėtojo gavo pranešimą, kad neblaivus kaimynas muša savo 15 metų sūnų, girdisi vaikų riksmai. Atvykus į įvykio vietą, su pareigūnu Artūru Adomavičiumi, juos lauke pasitiko 6 mažamečiai vaikai, kurie teigė, jog namuose tėvas muša jų brolį ir nubėgo į namus. Užėjus į namus, policijos pareigūnai rado verkiantį A. B. (gim. 2000-04-14) ir šalia sėdintį tėvą – Ž. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Keli mažamečiai vaikai verkė. A. B. pareigūnams papasakojo, kad tėvas jį mušė. Vaiko galvos srityje, dešinėje ausyje matėsi kraujo žymės, nudrėskimas. Ž. B. paaiškino, jog auklėjo savo sūnų, kadangi pastarasis jo neklauso, nesimoko, bėga iš namų. Atėjusi į kambarį vaikų motina D. M. taip pat paaiškino, kad nebegali susitvarkyti su sūnumi ir nežino, kaip jį auklėti. Pareigūnai paaiškino Arnui, kad tėvų reikia klausyti. Pokalbis su A. B. ir Ž. B. vyko ramiai, iki pareigūnai paprašė visos šeimos dokumentų, o vėliau ir Ž. B. paprašė vykti kartu su pareigūnais į policijos komisariatą, nustatyti jo blaivumą ir dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastarasis dokumentų geranoriškai nedavė, į policijos komisariatą vykti atsisakė. Nesileido vedamas, stangrino rankas, priešinosi, laikė sukibęs rankas, keikė policijos pareigūnus, todėl buvo panaudotas elektros šokas ir uždėti antrankiai. Pareigūnas pažymėjo, kad Ž. B. puikiai suprato ir žinojo, kad į policijos komisariatą su pareigūnais buvo įpareigotas vykti dėl pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje.

Bylos nagrinėjimo metu Ž. B. sugyventinė D. M. atkartojo Ž. B. parodymus.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. V. nurodė, kad minėtą vakarą nekvietė policijos pareigūnų.

Byloje pateikto Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio Artūro Adomavičiaus tarnybiniame pranešime atsispindi analogiškos pareigūnui A. Petrauskui bylos nagrinėjimo metu nurodytos faktinės įvykio aplinkybės.

Byloje pateikta filmuota dalies įvykių medžiaga, iš kurios matyti agresyviai nusiteikęs Ž. B., kuris su savo sugyventine šaukė, jog policijos pareigūnai nieko neįrodys. Ž. B. įpareigojimas savo nepilnametei dukrai filmuoti, kas vyksta namuose. Iš vaizdo įrašo matyti drebančios vaiko rankos filmuojant įvykius, o vėliau ir verkimas, kuomet Ž. B. pasipriešino policijos pareigūnams (nevykdė reikalavimų, važiuoti kartu į policijos komisariatą, vengė sulaikymo, atstūmė pareigūną). Sulaikant Ž. B. vaizdo įraše girdėjosi išsigandusių vaikų verkimas ir šaukimas.

Ž. B. neigiant savo kaltę, teismas išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-57480-15, dėl Ž. B. smurto prieš sūnų A. B.. Šiuo metu Širvintų rajono apylinkės teismui jau perduota nagrinėti minėta baudžiamoji byla. Taigi šioje baudžiamojoje byloje teismas ir spręs dėl smurto buvimo/nebuvimo artimoje aplinkoje, o šioje byloje dėl smurto naudojimo/nenaudojimo prieš A. B. teismas nepasisako ir konstatuoja, kad tokiu atveju, Ž. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole turėjo atsispindėti ir kiti motyvai, kodėl Ž. B. baudžiamas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį – tai, kad Ž. B. priešinosi policijos pareigūnams ir nevykdė jų reikalavimų visų nepilnamečių vaikų akivaizdoje kadangi būtent dėl agresyvaus Ž. B. elgesio ir pasipriešinimo, policijos pareigūnams teko naudoti elektros šoką, vaikai buvo labai išgąsdinti, verkė, o vyriausiajai dukrai dėl tėvo paliepimo dar ir teko filmuoti visus įvykius dėl kurių mergaitė patyrė didžiulį stresą. Tai liudija byloje pateikta filmuota medžiaga (drebančios mergaitės rankos, išsigandęs balsas, verkimas). Bylos nagrinėjimo metu Ž. B. teigė, kad vaikai būtų patyrę didžiulį stresą ir tuo atveju, jeigu jis nebūtų pasipriešinęs policijos pareigūnams ir nebūtų atsisakęs vykdyti jų reikalavimų. Tačiau su tokia pozicija teismas nesutinka, kadangi Ž. B. suprato kuo yra kaltinamas, kodėl turi vykti į policijos komisariatą ir pastarajam vykdant visus policijos pareigūnų reikalavimus, policijos pareigūnams nebūtų tekę naudoti prievartos prieš Ž. B. ir tokiu atveju, vaikai nebūtų minėtą vakarą namuose patyrę išgyvenimų. Kadangi Ž. B. kaltė dėl smurto naudojimo prieš A. B. šiuo metu dar nėra įrodyta, Ž. B. negali būti baudžiamas už tai, kad 6 nepilnamečių vaikų akivaizdoje smurtavo prieš jų nepilnametį brolį A. B.. Tačiau teismas laiko įrodytu, kad Ž. B. keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, kadangi nėra teisinio pagrindo netikėti dviejų pareigūnų tiek žodiniais, tiek rašytiniais parodymais.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktas, numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 22 d. konsultaciją Nr. 25-K, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 420, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).

Teismo vertinimu, šiuo atveju, pirmiau aptartas Ž. B. elgesys neabejotinai išgąsdino ir psichologiškai traumavo namuose buvusius vaikus ir sukėlė jiems didžiulį stresą, todėl jo veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kadangi Ž. B. sulaikymo metu iškeikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų bei aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal ATPK 187 straipsnio 1,2 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ž. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad minėtus pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas 1.68 promilės girtumo laipsnis (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas nuobaudą Ž. B., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, už pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas jam skiria įspėjimą. O už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skiria jam 300 eurų baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 130 eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galutinė nuobauda skiriama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Ž. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam įspėjimą.

Ž. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 eurų baudą.

Ž. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 130 eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą Ž. B. paskirti 300 eurų baudą.

Išaiškinti, kad pažeidėjas baudą privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, teismo baudos įmokos kodas – 1001, atsiskaitomosios sąskaitos LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.