Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. I. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas Ž. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-01-07 00.00 val. iki 2012-01-07 11.50 val. (1 para), suėmime išbūtas laikas nuo 2011-07-09 iki 2011-12-29 bei nuo 2012-02-09 iki 2012-10-08. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2012-10-08.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. I. ir S. B. nuteisti už tai, kad 2012 m. sausio 6 d., apie 23.00 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. L., pagrobė svetimą turtą, tai yra Ž. I. sugriebė už kaklo, smaugė ir pargriovė R. L. ant žemės, bei laikė jį gulintį už kaklo, o S. B. iš R. L. kišenių pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ , 200 Lt vertės, su UAB „Tele2“ SIM kortele už 8 Lt, odines pirštuotas pirštines, 30 Lt vertės, cigarečių pakelį „Fest“, 4,50 Lt vertės, pinigus – 30 Lt, iš viso pagrobė 272,50 Lt vertės svetimą turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė L. Musteikienė prašė nuteistojo skundą patenkinti, jo veiką perkvalifikuoti ir skirti švelnesnę bausmę, prokurorė E. Girgždienė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai Ž. I. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Nors nuteistasis Ž. I. pripažįsta naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigia įvykdęs plėšimą, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė kaltinamojo S. B., nukentėjusiojo R. L., liudytojų D. M., A. B., S. F. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais. Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad Ž. I. naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, laikė jį už kaklo, smaugė, liepė jam paduoti Ž. I. ant žemės iškritusias cigaretes ir 20 litų. Jis šiuos daiktus padavė bendrakaltinamajam, kai šis paleido nukentėjusįjį (2 t., 109, 110 b. l.), taip pat A. B. parodė, jog po įvykio buvo sutikęs Ž. I., šis liepė jam prisiimti kaltę, nes pats buvo teistas. Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-06 jam išėjus iš „Saulės miesto“ prie jo priėjo mergina, paprašė cigaretės, jis ją pavaišino. Kai jis paklausė, kur būtų galima atsigerti alaus, mergina pasisiūlė jį palydėti. Stoties gatvėje jie sustojo, nes mergina nuėjo atlikti gamtinių reikalų, prie jo priėjo du vyrai, vienas jų priėjo iš nugaros, griebė už kaklo, ėmė smaugti, kitas pradėjo kraustyti kišenes. Paėmė 20 litų popierinę kupiūrą, dešimt litų metaliniais pinigais, mobilųjį telefoną, cigaretes, pirštines. Nukentėjusysis matė, kaip vyriškiai nuėjo kartu su mergina (2 t., 110, 111 b. l.). Liudytojas D. M. parodė įvykio dieną kaltinamuosius sulaikęs du kartus, iš pradžių Nakvynės namuose, vėliau, gavę pranešimą, kad sumuštas ir apiplėštas vyriškis, pagal požymius nustatė, kad tai gali būti Ž. I. ir S. B.. Sulaikius juos, pas Ž. I. buvo rastas lipnia juosta apklijuotas mobilusis telefonas, jis pasakė, kad telefonas ir pinigai jo (2 t., 111, 112 b. l.). Analogiškus parodymus davė liudytojas A. B.. Liudytoja S. F., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jai nuėjus atlikti gamtinių reikalų ir palikus nukentėjusiajam rankinę, prie nukentėjusiojo priėjo abu kaltinamieji, kai Ž. I. pradėjo smaugti nukentėjusįjį, jos rankinuką kaltinamasis padavė jai. Ką darė S. B. nežino, jai atrodo, kad „per kišenes perėjo“ (2 t., 155, 156 b. l.). Kai jie nuėjo palikę nukentėjusįjį, Ž. I. jai padavė to žmogus telefoną, vėliau prie nakvynės namų ji jam tą telefoną gražinusi. Visos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad Ž. I. ir S. B. bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, apiplėšė nukentėjusįjį R. L.. Liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, apylinkės teismas neturėjo pagrindo jai abejoti. Apylinkės teismas teisingai įvertino Ž. I. ir S. B. padarytų veiksmų intensyvumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo kaip jų kaltę dėl padaryto plėšimo pagrindžiančias aplinkybes, taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei Ž. I. poziciją, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu jis naudojo siekdamas apginti S. F., laikyti jo gynybine pozicija, nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Ž. I. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Dėl nuteistojo skunde išdėstyto prašymo laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti Vilniaus ar Kybartų pataisos namuose apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisako, kad, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka bausmės atlikimo vietą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 65 straipsnis numato, kad į konkrečią pataisos įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kuriuose pataisos namuose nuteistasis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tenkinti nuteistojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio atmesti.