Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės atstovei Monikai Ražukaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ramintai Juzėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja gavo Fondo administracijos 2015-05-29 raštą Nr. (1.34-10473)D2-12431 „Dėl permokos grąžinimo“, kuriame nurodyta, kad ji neva turi grąžinti Fondo administracijai 2 128,28 Eur dydžio permoką. Atsakydama į šį raštą, pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, fondo administratorius, turėdamas teisę nemokamai gauti informaciją iš įmonių, institucijų, įstaigų ir organizacijų galėjo anksčiau sužinoti apie skolininkės M. G. mirtį, kaip pagrindą nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą ir anksčiau priimti sprendimą dėl išmokų mokėjimo nutraukimo. M. G. mirties liudijimas buvo išduotas 2010-02-02.

Pareiškėjai buvo pateiktas Fondo administracijos 2015-12-11 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas dėl 1 900,28 Eur įsiskolinimo Fondo administracijai. 2015 m. lapkričio pabaigoje pareiškėja buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje (toliau – Socialinių išmokų skyrius) laikotarpiu nuo 2005-12-02 iki 2014-12-20 pareiškėjai buvo skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmoka, kuri buvo mažinama 36,20 Eur (125,00 Lt) dydžio suma. Šią sumą nuo 2008-10-01 kas mėnesį pareiškėja gaudavo iš Fondo administracijos. Taigi, Socialinių išmokų skyrius pareiškėjai nesumokėjo už keturis metus 2 143,28 Eur. Pareiškėjos globotinei V. G. našlaičių pensija už jos mirusią motiną M. G. nuo 2014-01-16 nepaskirta ir nemokama, kadangi M. G. neturėjo minimalaus valstybinio pensijų draudimo stažo.

Socialinių išmokų skyrius pareiškėjai grąžino 508,66 Eur už vienerius metus, todėl skola sumažėjo iki 1 634,62 Eur. Jeigu Socialinių išmokų skyrius kas mėnesį mažino globos (rūpybos) išmoka 36,20 Eur suma, kuri kas mėnesį buvo mokama pareiškėjai Fondo administracijos, Savivaldybė turi grąžinti pareiškėjai neprimokėtą 1 634,62 Eur globos (rūpybos) išmoką, susidariusią nuo 2008 iki 2014 metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos trys būtinosios sąlygos valstybės valdžios institucijos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Valstybės valdžios institucijos veikla yra griežtai reglamentuojama teisės aktais, t. y. ribojama galimybė pasirinkti konkretų elgesio modelį. Sprendžiant dėl valstybės valdžios institucijos atsakomybės, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos arba konstatuojamas nepateisinamas valstybės tarnautojo aplaidumas.

Pareiškėjai mokama suma buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti kaltės elemento. Pareiškėjos reikalavimas grąžinti neišmokėtą globos (rūpybos) išmokos sumą nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjos reikalavimai grąžinti globos (rūpybos) išmokų sumą nėra susiję su 508,66 Eur šalpos išmokos grąžinimu pareiškėjai. Ši išmoka pareiškėjai buvo mokama už mirusią globotinės V. G. motiną. Pareiškėjai šalpos našlaičių pensija buvo išmokėta už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-30.

Į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Išlaikymo dydis nustatomas pagal antstolio išduotą pažymą. Išmokų suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondo administraciją dienos. Fondo išmokos mokamos, kol yra Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas turi teisę gauti išlaikymą.

Pareiškėja dėl išmokos į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi 2008-04-23, pateikdama antstolės pažymą, kurioje nurodyta, kad iš M. G. vaikui V. G. išlaikyti nustatyta mokėti po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Antstolės pažymoje taip pat nurodyta, nuo kad 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. išieškotojai nebuvo teikiamos vaiko išlaikymo lėšos. Nustačius, kad yra visi išmokų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, pareiškėjai nuo 2008-04-23 buvo paskirta 125 Lt dydžio mėnesinė išmoka. Fondo administracija L. G. ir M. G. 2008-11-05 išsiuntė informacinius raštus Nr. 1.38-8082 ir Nr. 1.39-6017 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo“ bei priimto sprendimo nuorašą.

2014-12-12 Fondo administracijos direktoriaus sprendimu Nr. V2-15988 buvo nuspręsta pakeisti 2008-10-02 sprendimą Nr. 1.35-12156 ir V. G. nuo 2009-11-01 iki 2009-11-19 išmokėti 79,17 Lt dydžio išmoką, o nuo 2009-11-20 nutraukti išmokų mokėjimą, remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašu apie M. G. mirtį 2009-11-20. Todėl L. G. susidarė 2 149,07 Eur (7 420,83 Lt) dydžio permoka iš Fondo lėšų, kurią pareiškėja turėjo grąžinti iki 2015-10-20. Išmokų dydis buvo perskaičiuotas, kadangi pareiškėja neinformavo apie skolininkės M. G. mirtį. Ši Fondo administratoriaus teisė įtvirtinta Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Apie pareigą informuoti Fondo administraciją ir šios pareigos nevykdymo pasekmes pareiškėja buvo informuota tinkamai.

Vadovaujantis Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356, dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta Vaikų išlaikymo fondo išmokų suma išskaičiuojama iš pareiškėjui priklausančių Vaikų išlaikymo fondo išmokų išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama.

Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad pareiškėja sąmoningai nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos ir Fondo administracijai nepateikė informacijos apie skolininkės mirtį, todėl kyla prielaida apie pareiškėjos piktnaudžiavimą ir siekį nepagrįstai gauti išmokas iš Fondo. Pareiškėja siekia paneigti savo, kaip vaiko atstovo, atsakomybę dėl įstatymų nustatytos pareigos nevykdymo. Fondo administracija dėl žmogiškųjų išteklių stokos negali tikrinti visų pareiškėjų ar skolininkų, todėl įstatymuose numatyta pareiga pareiškėjam patiems teikti sprendimo priėmimui būtiną informaciją. Mirus skolininkui, pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti kitu valstybės sukurtu mechanizmu, t. y. kreiptis bei gauti našlaičio išmokas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl globos (rūpybos) išmokos nepriemokos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriui 2008-04-23 prašymą mokėti išmoką iš Fondo vaikui (V. G.) išlaikyti. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė antstolės Daivos Prunskienės išduotą 2008-04-23 pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą iš skolininkės M. G.. Atsižvelgiant į gautą prašymą, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius 2008-10-02 sprendimu Nr. 1.35-12156 nusprendė nuo 2008-04-20 skirti V. G. 125 Lt dydžio išmoką iš Fondo, pinigus pervedant į L. G. sąskaitą.

Fondo administracijos direktorius 2014-12-12 sprendimu Nr. V2-15988 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nusprendė pareiškėjai nuo 2009-11-01 iki 2009-11-20 išmokėti 79,17 Lt dydžio išmoką, o nuo 2009-11-20 nutraukti išmokų mokėjimą. Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į 2014-12-10 gautą Gyventojų registro išrašą Nr. 31304, kuriame nurodyta, kad skolininkė M. G. mirė 2009-11-20. Fondo administracija 2014-12-12 raštu Nr. 1.34-10473)D2-31238 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ informavo pareiškėją apie susidariusią 7 420,83 Lt dydžio permoką, kurią buvo paprašyta gražinti iki 2015-10-20.

Socialinių išmokų skyrius 2015-03-03 raštu Nr. 17498 informavo pareiškėją, kad V. G. nuo 2014-02-25 iki 2014-12-20 bus mokama Šalpos našlaičių pensija.

Socialinių išmokų skyrius 2015-11-17 raštu Nr. A740-4810/15 (3.3.2.11-SR7) informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jos prašymą grąžinti neišmokėtą 1 429,49 Eur dydžio globos (rūpybos) išmokos dalį. Šiame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjai mokama globos (rūpybos) išmokos dalis buvo sumažinta gaunama išmokos iš Fondo suma, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Pareiškėja skolą kildina iš aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2009-11-20 iki 2014-11-21 jai buvo mokama sumažinta globos (rūpybos) išmoka. Pažymėtina, kad mokama globos (rūpybos) išmoka buvo sumažinta nuo 2008 m. lapkričio mėn., t. y. nuo 2008-10-02 sprendimo Nr. 1.35-12156 priėmimo. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, kai išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos) išmoką, įstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičių pensiją ir (ar) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (ar) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio. Analogiška nuostata įtvirtinta iki 2015-12-31 galiojusios šio straipsnio redakcijos 4 dalyje.

Nagrinėjamu atveju, 2009-11-20 mirus skolininkei M. G., pareiškėja neteko teisės gauti išmokas iš Fondo. Kaip jau buvo minėta, Fondo administracija reikalavo grąžinti minėtą permoką. Fondo administracijai pareikalavus grąžinti nepagrįstai sumokėtų išmokų iš Fondo sumą, pareiškėja faktiškai neteko dalies jai priklausančios globos (rūpybos) išmokos, kuri jai būtu buvusi mokama, jeigu Fondo administracijai būtų buvę žinoma apie skolininkės M. G. mirtį. Būtent šią neišmokėtą globos (rūpybos) išmokų dalį pareiškėja vertina kaip įsiskolinimą ir siekia prisiteisti iš Savivaldybės.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Fondo administratorius privalėjo pasinaudoti Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnio 1 punkte įtvirtinta savo teise, teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti iš įmonių, institucijų, įstaigų ir organizacijų nemokamai pateikti informaciją, reikalingą Fondo administratoriaus funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti imperatyvūs išmokų iš Fondo mokėjimo nutraukimo pagrindai, tarp kurių ir skolininko mirtis (2 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškėjo pareiga raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Apie šią pareigą pareiškėja buvo tinkamai informuota 2008-11-05 raštu Nr. 1.38-8082 bei 2008-04-23 pažyma Nr. 1.37-7064, kurioje pareiškėja savo parašu patvirtino, kad su ja susipažino.

Teismo vertinimu, Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta teisė gauti informaciją, reikalingą Fondo administratoriaus funkcijoms vykdyti, įtvirtinta siekiant sudaryti sąlygas Fondo administratoriui, vertinant konkrečią situaciją, vadovautis tiksliais ir objektyviais duomenimis, reikalingais priimti teisingą sprendimą. Teisė gauti informaciją gali padėti Fondo administracijai tiksliai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, gauti duomenis, kurių pareiškėjas negalėjo pateikti. Tačiau ši teisės nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti pareiškėją nuo pareigos informuoti apie išmokų iš Fondo mokėjimui svarbias aplinkybes ir sukurianti pareigą, Fondo administratoriui nuolat tikrinti, ar nėra aplinkybių, įpareigojančių nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą, kurios nevykdymas gali būti laikomas aplaidžiu viešojo administravimo funkcijų vykdymu. Priešingas šių teisės normų aiškinimas visiškai paneigtų minėtą Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareiškėjo pareigą informuoti apie atsiradusius išmokų iš Fondo mokėjimo nutraukimo pagrindus. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog išmokų iš Fondo permoka susidarė dėl Fondo administratorius aplaidumo.

Pareiškėja taip pat vadovavosi Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog dėl savivaldybės administracijos kaltės neprimokėta išmokos suma išmokama už visą praėjusį laiką savivaldybės administracijos sprendimu. Ši teisės norma taikoma Išmokų vaikams įstatymu reglamentuojamoms išmokoms vaikams, tame tarpe ir globos (rūpybos) išmokoms (3 straipsnis), už kurių mokėjimą atsakingos savivaldybių administracijos (11 straipsnis). Pažymėtina, kad skunde teismui pareiškėja pateikė argumentus dėl Fondo administracijos kaltės lėmusios nepagrįstą išmokų iš Fondo mokėjimą, tačiau nepateikė jokių argumentų, susijusių su Savivaldybės kalte, dėl susidariusios neprimokėtos globos (rūpybos) išmokos sumos. Nagrinėjamu atveju, aplinkybių, patvirtinančių Savivaldybės kaltę, nenustatė ir teismas. Savivaldybė, žinodama, kad pareiškėjai yra mokamos išmokos iš Fondo, vadovaudamasi minėta Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog gaunama globos (rūpybos) išmoka turi būti mažinama gaunama vaiko išlaikymui kas mėnesį mokama periodine išmoka, pagrįstai mokėjo pareiškėjai mažesnę globos (rūpybos) išmoką. Atsakovė veikė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus, galinčius būti pagrindu pripažinti jos kaltę ir taikyti Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą.

Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.