- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- 1-409-907/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- A. Č., V. V., V. P.
- Nukentėjusysis
- A. P., I. R., A. D., E. K., T. B., A. A.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, kaltinamiesiems A. Č., V. V., V. P., gynėjams advokatams Jurgitai Šlapaitienei, Alfonsui Daukantui, Juanai Dumbliauskaitei, nukentėjusiems A. P., I. R., A. D., E. K., T. B., A. A., vertėjai Anastasijai Petrovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nesimokantis ir nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:
1) 2008 m. birželio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta 4 MGL (520 litų) dydžio bauda;
2) 2008 m. spalio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. ir 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 82 str. 2 d. 5 p. ir 87 str. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti;
3) 2008 m. gruodžio 31 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) 2009 m. vasario 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d. (3 epizodai), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. gruodžio 31 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2011-04-13 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę;
5) 2012 m. vasario 10 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos),
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, niekur nesimokantis ir nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos),
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis Pateklėnų kaime, Tryškių sen., Telšių rajone, teistas 1 kartą - 2008 m. gruodžio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 189 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. ir V. V., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2011-09-13 d. 24.00 val. 2011-09-14 06.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo kiemo, esančio Aušros takas 4, Šiauliuose, pagrobė A. P. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2000 litų vertės, kurio bagažinėje buvo staklės plytelėms pjauti 50 litų vertės, grąžtų rinkinys 50 litų vertės, peiliukas 70 litų vertės, neperšlampamas lietpaltis žvejybai geltonos spalvos 15 litų vertės, žvejybiniai batai 20 litų vertės, komufliažinės kelnės 100 litų vertės, tuo padarydamas A. P. 2305 litų turtinę žalą.
Be to, A. Č. ir V. V., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2011-09-13 d. 17.00 val. iki 2011-09-14 08.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. štanga numušus vartų dvi bevertes spynas, iš autoserviso, esančio Kanapių g. 1B, Šiauliuose, pagrobė I. R. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1100 litų vertės, tuo padarydamas I. R. 1100 litų turtinę žalą.
A. Č. laikotarpiu nuo 2011-09-25 d. 18.00 val. iki 2011-09-26 d. 07.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo kiemo, esančio Vilniaus g. 123, Šiauliuose, pagrobė A. A. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1500 litų vertės, tuo padarydamas A. A. 1500 litų turtinę žalą.
Be to, A. Č. laikotarpiu nuo 2011-10-02 d. 18.30 val. iki 2011-10-03 d. 07.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie namo, esančio Stoties g. 7, Šiauliuose, stovėjusį A. D. priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės, kuriame buvo 20 litrų dyzelinio kuro už 84 litus, viso pagrobė svetimo A. D. priklausančio turto už 1084 litus.
Be to, A. Č. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-10-08 dienos, iš E. K. priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė 24 litus, viso pagrobė svetimo E. K. priklausančio turto už 24 litus.
Be to, A. Č. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-10-08 dienos, iš E. K. priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė magnetolą „Sony“ 100 litų vertės, viso pagrobė svetimo E. K. priklausančio turto už 100 litų.
Be to, A. Č. laikotarpiu nuo 2011-10-06 d. 20.30 val. iki 2011-10-08 d. 08.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie namo, esančio Vytauto g. 137, Šiauliuose, pagrobė E. K. priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4500 litų vertės, viso pagrobė svetimo E. K. priklausančio turto už 4500 litų.
Be to, A. Č. 2011-10-11 laiko tarpe nuo 09.00 val. iki 21.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nukentėjusiojo T. B. darbo vietos alaus bare „Dubysa“, esančio Stoties g. 2, Šiauliuose, buvusios striukės kišenės pagrobęs automobilio raktus, pagrobė T. B. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 6000 litų vertės, kurio bagažinėje buvo įrankių komplektas 200 litų vertės, viso pagrobė svetimo T. B. priklausančio turto už 6200 litų.
V. P. įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-09-14 už 500 litų iš A. Č. nusipirko automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „Telmeta“.
Be to, V. P. įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-09-14 už 700 litų iš A. Č. nupirko automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „Telmeta“.
Be to, V. P. įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-09-26 už 550 litų iš A. Č. nusipirko automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „Telmeta“.
Be to, V. P. įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-03 už 550 litų iš A. Č. nupirko automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „Telmeta“.
Be to, V. P. įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-08 750 litų iš A. Č. nupirko automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išardė ir detales už 1000 litų pardavė A. J..
Be to, V. P. įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-12 už 400 litų iš A. Č. nusipirko automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas.
Kaltinamasis A. Č. teisme kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, galėjo būti 2011 m. rugsėjis ar spalis, jis su draugu V. V. sėdėjo bare „Dubysa“, kuriame jis išgėrė tik stiklinę alaus. Po to bendru sutarimu sugalvojo nueiti kur nors paieškoti aliuminio ar dar ko nors vertingo, ką būtų galima parduoti. 4 maršruto autobusu nuvažiavo iki „Bruklino“ prekybos centro, išlipo ir ėjo link „Salduvės“ viešbučio. Eidami gatve, pastebėjo „šrotą“ (naudotų automobilių ir jų detalių supirktuvę). Vartai į jį buvo užrakinti, bet jis ir V. V. perlipo per tvorą ir ieškojo ką pavogti. Tada jis atkreipė dėmesį į teritorijoje stovintį automobilį „Renault Laguna“, žalios spalvos, kurį pasiūlė V. V. pavogti. V. V. sutiko ir perlipo atgal per tvorą. Jis pasiliko „šroto“ viduje. Ten pat rado ir štangą, kurią perkišo per tvorą V. V. Jis ta štanga numušė vartų spynas. Kai nulaužė spynas, vartai atsidarė, jis išstūmė tą „Renault Laguna“ lauk iš teritorijos. Užvedimo spynelėje buvo raktai. Bandė automobilį užkurti, bet jis nesikūrė. Tada abu automobilį nusistūmė iki mokyklos Girulių gatvėje. Tuo metu dar sykį pabandė ją užkurti, bet ji vis tiek nesikūrė. Tada jie ją užrakino ir paliko ten stovėti. Abu pradėjo galvoti ką toliau daryti su tuo pagrobtu automobiliu, nes palikti nesinorėjo. Tada jis pasiūlė V. V. pavogti kitą automobilį ir nusitempti jau pagrobtąjį, pasiūlė nueiti prie Šiaulių savivaldybės, nes ten jau buvo nužiūrėjęs automobilį „Opel Vectra“. Abu nuėjo iki to nužiūrėto automobilio ir pastebėjo, kad jo dešinės pusės galinės durelės yra neužrakintos – per langą matėsi, jog užrakto fiksatorius buvo ilgesnis, taip suprato, kad durys atrakintos. Tada V. V. įlipo į šio „Opelio“ saloną, jį apžiūrėjo ir pasiliko jo pavogti, o jis nuėjo jo laukti į skverelį prie „Trijų monetų“ fontano ant suoliuko. Kai V. V. į Aušros alėjos – Vasario 16-osios gatvės sankryžą atvažiavo pagrobtu „Opel Vectra“ automobiliu, jis persėdo už vairo, V. V. atsisėdo į keleivio vietą. Kai ėmė vairuoti, jie nusprendė grįžti prie palikto „Renault Laguna“ automobilio. Bet kai norėjo „Renault Laguna“ prikabinti prie „Opel Vectra“, niekur nerado troso, tai nupjovė „Renault Laguna“ saugos diržus, juos surišo ir taip pasidarė virvę. Prisikabinę „Renault Laguna“ nutempė iki garažo, adreso nežino, netoli „Statoil“ degalinės prie „Medžiotojų užeigos“. Įvažiavimas buvo uždarytas, bet V. V. susitarė su sargu ir tas juos įleido. Nuvažiavo iki garažo, kurį rodė V. V. ir ten „Renault Laguna“ paliko. Pjūkliuką taip pat įmetė atgal į „Opel Vectra". Kieno tai buvo garažas, jis nežino. Tada V. V. atsisėdo pas jį į „Opel Vectra“ ir pasiūlė važiuoti pas jo pažįstamą į Tryškius. Jis sutiko. Apžiūrėjęs pagrobto automobilio „Opel Vectra“ bagažinę, joje rado įvairių įrankių. Apie tai pasakė V. V., o jis paklausė savo pažįstamo, su kuriuo kalbėjosi, gal žino, kam tų įrankių reiktų ir kas galėtų nupirkti. Tai tas pažįstamas pasakė, kad gal jo brolis ką nors nupirktų. Tada nuvažiavo trise pas jo brolį, tačiau jo brolis nieko nepirko, bet keletą tų įrankių už 20 litų nupirko dar kitas žmogus, kurio apibūdinti negali, kur gyvena nežino. Už tuos 20 litų, jie ten nusipirko samanės ir cigarečių, parvažiavo pas tą pažįstamą namo. V. V. su juo nuėjo gerti, o jis išvažiavo po Tryškius pasivažinėti. Tada V. V. pasiūlė nuvažiuoti pas vaikiną, kuris vogtas mašinas supirkinėja. Sėdo trise į pavogtąjį „Opel Vectra“ ir nuvažiavo į Pateklėnų k. Vaikinas buvo namie, prie jų priėjo ir paklausė, kiek jie nori už šį automobilį. V. V. atsakė, kad 800 litų, bet jis sutiko duoti 500 litų ir parvežti į Kuršėnus. Grįžti liepė apie 17 val., nes tuo metu neturėjo tiek pinigų. Jis dar to vaikino paprašė 20 litų alui ir trise išvažiavo atgal į Tryškius. V. V. su pažįstamu gėrė toliau, jis pats negėrė. Parvežė tą pažįstamą namo, o patys su V. V. grįžo atgal į Pateklėnų kaimą. Tas vaikinas, kaip ir žadėjo, nupirko automobilį už 500 litų ir juos parvežė į Kuršėnų autobusų stotį, davė savo telefono numerį. Jį savo telefone įsivedė kaip „Auto“, tai buvo V. P.. Su V. V. grįžo į Šiaulius, pasidalino pinigus ir išsiskyrė. Po kokios savaitės prisiminė, kad garažuose stovi „Renault Laguna“. Nuėjo iki prekybos centro „Saulės miestas“ prie taksi automobilių, priėjo prie pilkos spalvos „Audi 100“ taksi automobilio ir taksisto paklausė, ar jis nenutemptų jo automobilio į Pateklėnų k. Taksistas už 200 litų sutiko nutemti automobilį. Su taksi nuvažiavo į garažus, kur stovėjo „Renault Laguna“. Nuvažiavo pas V. P., jis už automobilį davė 500 litų, o jis su taksistu grįžo į Šiaulius, kur su juo ir atsiskaitė. „Renault Laguna“ tempė vienas su taksistu, be V. V. Vogdamas „Renault Laguna“ ir „Opel Vectra“ nebuvo neblaivus, nes jis vairavo automobilį „Opel Vectra“. Nežino kiek praėjo laiko, nedaug, keletas dienų, kai pavogė dar vieną automobilį „Opel Vectra“ iš Vilniaus gatvės. Automobilis nesikūrė, tai jį nusistūmė iki parduotuvės „Maxima“ prie kebabinės, paliko jį toje automobilių stovėjimo aikštelėje. Sekančios dienos rytą vėl nuėjo prie prekybos centro „Saulės miestas“, susirado tą patį pilkos spalvos „Audi 100“ taksi automobilį, tą patį taksistą, kuris buvo nutempęs „Renault Laguna“ į Pateklėnų k. ir su juo sutarė, kad ir tą automobilį nutemptų. Taksistas sutiko. V. P. sumokėjo, nepamena, gal 500 ar 600 litų. Į Šiaulius grįžo su tuo pačiu taksi automobiliu. Praėjus apie 10 dienų, tiksliai dienos neatsimena, jis pavogė automobilį „Renault Espace“, stovėjusį Stoties g., Šiauliuose. Tikslaus adreso nežino, bet netoli kebabinės. Automobilį matė jau seniai, todėl nusprendė jį pavogti. Automobilis visas buvo apklijuotas užrašais „Židiniai“. Tas automobilis buvo užrakintas, bent taip manė, bet įkišo bet kokį su savimi turėtą automobilio raktą į vairuotojo durelių spynelę ir ištraukė su visa šerdele. Tada atsidarė vairuotojo duris ir įsėdo į vairuotojo kėdę. Tuomet pastebėjo, jog vairas neužrakintas, taip pat pastebėjo, kad automobiliui padarytas savadarbis užraktas, nereikalaujantis užvedimo raktelio. Šį automobilį pasistūmė kokius 5 metrus toliau nuo žmonių langų, tuomet jį užsikūrė ir nuvažiavo kaip ir visada pas V. P. į Telšius, kuris už šį automobilį sumokėjo 500 litų, kuriuos išleido savo reikmėms. Praėjus kelioms dienoms, pavogė automobilį „Opel Frontera“, tikslaus adreso nežino. „Opel Frontera“ buvo tamsiai žalios spalvos, džipas, valstybinių numerių nežino. Iki šio automobilio pagrobimo iš to paties automobilio pirmą kartą pavogė 24 litus, antrą kartą po savaitės - magnetolą, abu kartus su savo raktu atsirakindavo ir vėl užrakindavo automobilio vairuotojo dureles. Vogdamas 24 Lt ir magnetolą, negalvojo, kad pavogs ir patį automobilį. Tokia mintis atėjo vėliau. Kiek laiko praėjo nuo 24 litų vagystės iki magnetolos vagystės, o vėliau nuo magnetolos iki paties automobilio vagystės, tiksliai pasakyti negali, neatsimena, gal apie savaitę. Automobilio vagystės dieną, atėjo prie šio džipo, atsirakino savo turėtu raktu vairuotojo dureles, įlipo į vidų, nulaužė vairo užraktą, įkišo raktą į užvedimo spynelę ir ją sulaužė. Užtruko kokias dvi valandas kol ją sulaužė. Kai pavyko, užsikūrė ir važiavo pas „Auto“ į Telšius. Važiuojant, prie Kuršėnų degalinės jį už greičio viršijimą nufotografavo stacionarus greičio matuoklis. V. P. jam už automobilį davė 500 litų. Jis pasakė, kad šį automobilį reikia greitai išardyti, nes gali būti ieškomas dėl „Renault Espace“, ant kurio buvo užrašai „Židiniai“, vagystės. Paskutinis automobilis, kurį pavogė buvo „Honda Accord“. Jis lankydavosi bare „Dubysa“ reguliariai ir ten atsigerdavo alaus, barmeną pažinojo iš matymo, žino, kad jį vadindavo T. Žinojo ir matė, kad jis turi automobilį „Honda“, nei modelio, nei valstybinių numerių nežino, sidabrinės spalvos, keturių durų. Automobilį nužiūrinėjo ir planavo nuvaryti jau anksčiau, tik nepasitaikydavo proga. Teisutis visada automobilį statydavo į tą pačią vietą – už „Dubysos“ baro aikštelėje. Ten lankydamasis susipažino su K., kuri dirbo kebabinėje. Automobilio vagystės dieną jis stovėjo prie kebabinės langelio ir kalbėjo su K. Pokalbio metu ji paprašė padėti nunešti 4 kibirus padažų į sandėlį, į kurį norint nueiti, reikia praeiti pro „Dubysos“ barą ir pro patalpą, kurioje kabėjo T. striukė. Kol K. sandėliuke skaičiavo maisto produktus ar dar kažką, jis jos laukė toje patalpoje, kur kabėjo striukė. Numanė, kad tai T. striukė. Belaukdamas sugalvojo apčiupinėti striukę ir tokiu būdu apčiuopė raktus. Įkišo ranką į kišenę ir joje rado vieną automobilio raktą su signalizacijos pulteliu. Pasiėmė tą raktą, palaukė K. kol ji išėjo iš sandėliuko, ir abu išėjo į lauką. Toliau su ja kalbėjo per kebabinės langelį. K. nematė, kad jis ištraukė raktelį. Kai raktus pavogė, galėjo būti apie 19 val., nes K. darbo pamaina baigėsi 19.30 val. Kai ji keitėsi pamainomis, jis nuo langelio nuėjo pažiūrėti, ar stovi T. automobilis. Įsitikino, kad „Honda“ stovi ir nuėjo į prekybos centrą „Saulės miestas“ pasivaikščioti. Prie automobilio grįžo apie 21.00 val., nes baras „Dubysa“ užsidaro 22.00 val. Kai atėjo prie automobilio antrą kartą, tai atsirakino jį pavogtu raktu, nes automobilis buvo be signalizacijos. Automobiliu išvažiavo į Kuršėnus, naktį miegojo tame automobilyje, o vėliau važinėjosi po Kuršėnus. Važiuojant pas V. P., kelyje sprogo ar išsimontavo priekinis ratas ir jis nuvažiavo nuo kelio. Toliau važiuoti nebegalėjo, tai vėl paskambino V. P., ir jis su tamsiai mėlynos spalvos antru „VW Golf“ atvažiavo jo pasiimti, ištraukė automobilį ir šiaip ne taip nuvažiavo iki V. P. namų, kur jam sumokėjo 400 litų. Po kokios savaitės, kai pardavė automobilį, jį surado barmeno T. draugai, pagąsdino ir jis pasakė, kur ir kam pardavė automobilį. Su jais nuvyko į Telšius pas V. P., jie pasiėmė automobilį, vėliau jis su tais asmenimis važiavo į lombardą, kur buvo užstatyta automagnetola iš automobilio. Jie pasiėmė iš lombardo tą magnetolą. Dėl visų šių pagrobtų automobilių nuoširdžiai gailisi. Pinigų neturi ir negali atlyginti žalos. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Tvirtina, kad V. P. tikrai žinojo, kad automobilius perka vogtus, jam tiesiai tai pasakė, be to, jis turėjo tai suprasti, nes matydavo nuplėštas plastmasines apdailas po vairais, nulaužtus vairo užraktus, išdraskytas užvedimo spyneles. Dėl akių į spyneles buvo įkišti raktai, bet akivaizdžiai buvo matyti, kad jie nieko nerakina, o yra tik šiaip įkišti. Be to, jis pats ardydavo automobilius, tai žinojo, kaip atrodo sveikas ir kaip atrodo pavogtas automobilis. Žino, kad jis šiuo klausimu meluoja.
Kaltinamasis V. V. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų vasaros pabaigoje Šiaulių autobusų stotyje prie prekybos centro „Saulės miestas“ susipažino su kaltinamuoju A. Č. Su juo po to buvo kelis kartus susitikęs. Kiek kartų susitikdavo, tiek kartų ir vartodavo alkoholį. Vieną kartą, išgėrus alkoholio bare „Dubysa“, A. Č. taip pat buvo normaliai išgėręs, nes jautėsi iš kvapo, ėjo su juo link „Auksinio berniuko", A. Č. pradėjo apžiūrinėti aikštelėje stovinčius automobilius. Paaiškino, kad gali kai ko neatsiminti arba jo pasakojimas gali būti nelabai tikslus, nes kai su A. Č. vogė „Opel Vectra“ ir iš autoserviso „Renault Laguna“, buvo stipriai išgėręs, be to, A. Č. taip pat gurkšniuką alkoholio atsigėrė, kol jie vogė abu automobilius. Jis iš pradžių stovėjo atokiau, prie medžio. Dabar tiksliai negali pasakyti, ar automobilio „Opel Vectra“ durys buvo atrakintos, ar A. Č. pats jas atsidarė, bet jis įlipo į „Opel Vectra“, valstybinių numerių nežino, atsisėdo už vairo. Kai jis įlipo į automobilio saloną, jis priėjo arčiau. A. Č. nuplėšė plastmasę po vairu, išsitraukė laidus kištuku, bet pavogti nespėjo, nes kažkas sutrukdė. Paliko tą automobilį ir ėjo link „SEB“ banko prie taksi automobilių. Grįžo atgal prie to paties „Opel Vectra“. A. Č. vėl įlipo į automobilį, jis stovėjo prie automobilio. Bet A. Č. nepavyko „Opel Vectra“ užvesti, tada jis įlipo ir bandė sujungti laidus ir variklis užsikūrė. A. Č. dar paprašė, kad išvažiuotų iš to kiemo, nes automobilis stovėjo galu į išvažiavimą. Po to perdavė A. Č. vairuoti toliau ties Šiaulių savivaldybės pastatu. A. Č. vairavo, o jis sėdėjo šalia.Važinėjosi po Šiaulių miestą be jokio tikslo. Taip kažkaip besivažinėdami atsidūrė Kanapių gatvėje. Kai įsuko į Kanapių gatvę, jis pasakė, kad čia dirba ir parodė naudotų automobilių ir jų detalių supirktuvę, esančią Kanapių g. 1b, Šiauliuose. A. Č. pasakė, kad viduje yra daug mašinų, pasiūlė eiti pažiūrėti. Abu perlipo per tvorą. Teritorijoje jie išsiskyrė – A. Č. apžiūrinėjo automobilius vienoje pusėje, o jis nuėjo į galą, abu tikrino, ar nėra automobiliuose magnetolų. Bet jų nebuvo. A. Č. tuo metu apžiūrinėjo „Renault Laguna“, žalsvos spalvos. Joje užvedimo spynelėje buvo raktas, o durelės nerakintos. A. Č. įlipo į vidų ir bandė užkurti tą „Renault Laguna“ ir jam pavyko – „Renault Laguna“ užsikūrė ir privažiavo prie užrakintų vartų. Tada jis perlipo per tvorą atgal ir nudaužė dvi spynas, vartai atsidūrė, bet automobilio variklis užgeso. Teko mašiną išstumti, A. Č. stūmė laikydamas ties vairu, o jis iš galo. Nustūmė pavogtą „Renault Laguna“ į Girulių gatvę, prie senosios televizorių gamyklos. Ten netoli gyvena jo pažįstamas. Kai neužkūrė automobilio, A. Č. grįžo į „Opel Vectra“ ir atsivarė iki „Renault Laguna“. Bendrai nusprendė, kad „Renault Laguna“ palikti negali, bet neturėjo troso, tada nupjovė saugos diržus, surišo ir juos panaudojo vietoje troso. Atvažiavo prie metalinių garažų, buvo nuleista užkarda, bet sargas jį pažinojo ir įleido į garažų teritoriją. Nuvažiavo gilyn į teritoriją ir „Renault Laguna“ paliko tarp garažų eilių. Artūras vėl sėdo už vairo ir pradėjo galvoti, kur tą mašiną „prastumti“. Dar pasivažinėjo po miestą ir nusprendė važiuoti į Tryškius pabaliavoti. Nuvažiavo į Tryškius pas tokį S. S.. Buvo jau paryčiui. Prižadino S. S. ir pasiūlė išgerti. Pasiliko su S. S. gerti, o A. Č. išvažiavo su „Opel Vectra“ pasivažinėti. A. Č. grįžo ir pasiūlė parduoti tą pavogtą „Opel Vectra“. Kai su S. S. gėrė, jau buvo pasakęs, kad pavogė automobilį. A. Č. atidaręs bagažinę, viduje rado rankinę su įrankiais. Matė stakles plytelėms pjauti. Jis S. S. paklausė, ar nežino, kas nupirktų įrankius. Jis pasakė, kad žino, ir nuvežė pas kažkokį žmogų, pas kokį nepamena, nes buvo girtas ir neatsimena, bet tas vyras nieko nepirko. Tada jis pasiūlė tą rankinę padėti Atonių kaime, netoli Tryškių. Nuvažiavo trise į Atonių kaimą, į tokią fermą, pas buvusį jo uošvį. Tą rankinę padavė uošviui ir pasakė, kur ją padėti. Toliau sprendė, kur parduoti tą automobilį ir S. S. pasakė, kad žino, kas nupirktų. S. S. rodė kelią, kur toliau važiuoti. Nuvažiavo pas tokį jauną vaikiną toliau už Tryškių, link Telšių, kuriam pasakė, kad neturi automobilio dokumentų. Jis jo nepažįsta. Tai buvo V. P., jis nupirko tą „Opel Vectra“ už 500 ar 600 litus, kuriuos pasidalino su A. Č. dviese ir išleido savo reikmėm. Buvo nuėjęs iki tų garažų, kur buvo palikę „Renault Laguna“, bet automobilio nebebuvo. Kai sutiko A. Č., jo paklausė, kur tas automobilis, jis atsakė, kad ir jis nežino. Kai vogė „Renault Laguna“ ir „Opel Vectra“ tiek jis, tiek ir A. Č. buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nuoširdžiai gailisi, kad pagrobė tuos du automobilius. Su civiliniais ieškiniais sutinka, atlygino dalį žalos nukentėjusiems- kiek galėjo, už abu pavogtus automobilius- 1150 ar 1130 Lt, nepamena tiksliai, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio.
Kaltinamasis V. P. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis gyvena Telšių rajone, Pateklėnų kaime, nuosavame name su mama A. P. Neturėjo darbo, įdėjo skelbimus į laikraštį, jog superka senus, daužtus automobilius. 2011 metų rugsėjo mėnesį pas jį į kiemą įvažiavo automobilis „Opel Vectra“. Jame sėdėjo trys žmonės, dviejų iš jų nepažinojo, o vieną – S. iš Tryškių – pažįsta. Jie trise išlipo, o Sm kitiems dviems su juo atvažiavusiems tik pasakė, kad jis ardo mašinas. Vienas iš tų vaikinų paklausė, ar nenorėtų nusipirkti ir šitos mašinos, suprato, kad tos „Opel Vectra“, su kuria jie atvažiavo. Nupirko už 500 litų. Kiek pamena, tam vaikinui dar paliko 20 litų rankpinigių ir jie visi išvažiavo. Jis tada išvažiavo savo reikalais, o kai grįžo atgal namo, ta pati „Opel Vectra“ vėl stovėjo jo kieme, tik nebuvo S. Jis padavė likusius 480 litų, jie „Opel Vectra“ paliko. Vaikinai dar jo paprašė, kad jis juos pavežtų iki Kuršėnų. Jis turi antrą „VW Golf“ automobilį, mėlynos spalvos, su kuriuo ir nuvežė vaikinus į Kuršėnų autobusų stotį. Bevažiuojant į Kuršėnus, vienas vaikinas pasakė, kad jis dar turi „Renault Laguna“ ir paklausė, gal nupirktų ir ją. Jis davė jiems savo telefono numerį. Po kelių dienų, tiksliai pasakyti negali, dienos metu, jam paskambino A. Č. dėl „Renault Laguna“. Suprato, kad tai tas pats vaikinas, kuris pardavė „Opel Vectra“. Tačiau jie tuo metu telefonu dėl „Renault Laguna“ pirkimo nesutarė. A. Č. dar paklausė, už kokius automobilius jis mokėtų brangiau, jis pasakė, kad geriau būtų, jog jis „BMW“ automobilius atvarytų. Tuo pokalbis ir baigėsi. Sekančią dieną apie 16.00 val. A. Č. į jo kiemą taksi automobiliu atvarė automobilį „Renault Laguna“. Jis buvo žalsvos spalvos. Jis A. Č. sumokėjo 700 litų, nors prašė daugiau. Kai jis A. Č. sumokėjo, pastarasis išvažiavo tuo pačiu taksi. Taksi automobilis buvo „Audi 100“, vadinama „silkė“, pilkos spalvos. Kai jau nupirko iš A. Č. antrą automobilį, jo paklausė, kur yra automobilių dokumentai, o jis atsakė, „Opel Vectra“ dokumentų neturintis, o „Renault Laguna“ dokumentai pamesti, kad abu yra ardymui. Jam kilo klausimas, iš kur jis gauna automobilių, manė, kad perka iš kokių nors pažįstamų, o jam tik perparduoda, bet jo apie tai tiesiai neklausė. Pirkdamas pirmus automobilius, nesuprato, kad jie vogti, o po to jau suprato. Praėjus gal savaitei, jis tiksliai dienos neatsimena, vėl buvo savo namo kieme, kai į kiemą įvažiavo taksi automobilis, jis tempė juodą sedaną „Opel Vectra“. Šitas automobilis buvo nevažiuojantis, variklis buvo neužsivedantis. Arčiau pažiūrėjęs, pamatė, kad taksi automobilis tas pats, kuris atitempė „Renault Laguna“ ir vairuotojas tas pats. A. Č. atvažiavo nesiskambinęs, tiesiai į namus. Pokalbio beveik nebuvo, tik paklausė kodėl automobilis nevažiuoja, A. Č. atsakė, kad nežino. Už šį automobilį jam sumokėjo 550 litų. Kai A. Č. atvarė jam šį automobilį, anie du – „Opel Vectra“ ir „Renault Laguna“ jau buvo išardyti ir priduoti į UAB „Telmeta“ – tai metalo laužo supirktuvė Telšiuose. Vėliau A. Č. jam atvarė automobilį „Renault Espace“. Automobilis buvo apklijuotas lipdukais „Židiniai“. Jam sumokėjo 500 ar 550 litų. Praėjus vėl kažkokiam laiko tarpui A. Č. atėjo pėsčiomis į namus. Buvo rytas, apie 8.00 val. Jis išėjęs į kiemą pamatė girtą A. Č., kuris pasakė, kad varydamas automobilį nuvažiavo nuo kelio ir paprašė ištraukti. Sėdo į savo „VW Golf“ ir važiavo kol kelio dešinėje pusėje pamatė džipą. Pakeliui A. Č. pasakė, kad varė jam džipą, o privažiavęs arčiau pamatė nuo kelio nuvažiavusį mėlyną „Opel Frontera“, valstybinių numerių taip pat neatsimena. Ištraukė tą „Opel Frontera“ ir nutempė tiesiai iki savo namų. A. Č. paprašė daugiau pinigų – jam sumokėjo 750 ar 850 litų, gerai jau neatsimena. Praėjus kažkiek tai laiko, A. Č. paskambino ir pasakė, kad turi „Honda Accord“. Pasakė, kad jo tokio tipo automobiliai nedomina, kad nevarytų, kad nepirks. Kitą dieną jis vėl paskambino ir pasakė, kad atvarys minėtą „Honda Accord“. Po kokios valandos, jau pavakary, jis paskambino ir pasakė, kad yra griovy ir kad jį reikia ištraukti. Sėdo į savo „VW Golf“ ir išvažiavo. A. Č. buvo ne vienas, kartu su juo buvo vaikai. Ištraukus automobilį visi važiavo pas jį namo. Kieme jis sakė, kad tikrai šitos neardys, neturi kur dėti. A. Č. įkalbinėjo, gal žino, kam parduoti. Už 400 litų vis tiek nupirko tą automobilį. Ir šis automobilis buvo be dokumentų, bet su raktais ir signalizacijos pulteliu. Išardytus automobilius pridavė metalo supirktuvėms, „Opel Frontera“ detales pardavė pažįstamam Audriui, kuris yra iš Luokės autoserviso. Sau pasiliko visus keturis ratus su padangom nuo antro A. Č. atvaryto automobilio „Opel Vectra“. Iš automobilių išimdavo tik tas detales ir dalis, kuriose buvo aliuminio, tame tarpe ir valstybinius numerius, kuriuos priduodavo atskirai. UAB „Telmeta“ aliuminį parduodavo maišelyje, jo turinio niekas neversdavo, todėl ir nematydavo numerių - tikrina su magnetu, kimba ar nekimba. Labai nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, teigia, kad iš pradžių tikrai nežinojo, kad perka iš A. Č. vogtus automobilius, nors dabar supranta, kad privalėjo tai suvokti. Kai A. Č. jam atvarė trečią ar ketvirtą ir likusius automobilius, jau buvo kilusi mintis, kad gal jis juos vagia, nes jau pats A. Č. paklausė ar jam nieko blogo nebus. Jis sakė, kad viskas bus gerai. Pripažįsta, kad pirkdamas penktą, šeštą automobilius jau tikrai žinojo, kad jie yra vogti. Taip pat paaiškino, kad nuo 2012-03-26 yra užsiregistravęs darbo biržoje. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Taip pat paaiškino, kad 2012-05-21 sumokėjo pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos 10 MGL likusią nesumokėtą dalį.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis 2011-09-14 apie 06.00 val. jis atsikėlęs pastebėjo, kad nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Aušros takas 4, Šiauliuose, nebėra jam priklausančio, draugės E. B. vardu registruoto automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be signalizacijos, automobilyje buvo sumontuota dujų įranga. Automobilyje taip pat buvo įrankių: staklės plytelėms pjauti 50 litų vertės, grąžtų rinkinys 50 litų vertės, peiliukas 70 litų vertės, nes jis jį buvo parsivežęs iš Airijos ir už jį sumokėjo 20 eurų, neperšlampamas lietpaltis žvejybai geltonos spalvos 15 litų vertės, žvejybiniai batai 20 litų vertės, komufliažinės kelnės 100 litų vertės. Visi tie daiktai buvo sudėti į rankinę bagažinėje, salone nieko nelaikydavo. Dalis jo pagrobtų daiktų, t.y., medžiaginė rankinė, flakoniukai, plytelių pjovimo staklės, grąžtų rinkinys, pirštinės, gulsčiukas, atsirado, ir jam dar trūksta „Opel Vectra“ buvusio peiliuko 70 litų vertės, neperšlampamo lietpalčio žvejybai geltonos spalvos 15 litų vertės, žvejybinių batų 20 litų vertės, komufliažinių kelnių 100 litų vertės. Viso trūksta daiktų už 205 litus. Kadangi V. V. jam sumokėjo 730 Lt ir tokiu būdu padengė dalį patirtos žalos dėl pagrobto automobilio, jam jokių pretenzijų nebeturi, jo atžvilgiu civilinio ieškinio atsisako. Atgavęs dalį daiktų, buvusių bagažinėje bei dalį pinigų, todėl jis reiškia 1470 litų civilinį ieškinį kitiems dviems kaltinamiesiems.
Nukentėjusysis I. R. parodė, kad 2011-09-14 dieną atėjęs į darbą- autoservisą, esantį Kanapių g. 1b, Šiauliuose, sužinojo, kad, numušus nuo serviso vartų dvi spynas, pagrobtas automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagrobus automobilį „Renault Laguna“ jam padaryta 1100 litų žala. Nors buvo nulaužtos abi spynos nuo vartų, atskirai jokių pretenzijų nereiškia, o nuostoliai lieka tie patys – 1100 litų. Kadangi kaltinamasis V. V. kompensavo dalį, t. y., 367 Lt patirtos žalos ir grąžino dalį pinigų už pavogtą automobilį, jam jokių pretenzijų dėl pagrobto automobilio nebeturi, jo atžvilgiu civilinio ieškinio atsisako. Atgavęs dalį pinigų už pavogtą automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis reiškia 734 litų civilinį ieškinį kitiems dviems kaltinamiesiems, nes kiti du kaltinamieji su juo neatsiskaitė.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2011-09-26 apie 07.30 val. rytą jis atsikėlęs pastebėjo, kad nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus g. 123, Šiauliuose, nebėra jam priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be signalizacijos, neeksploatuojamas, neužrakintas. Pagrobus automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis patyrė 1500 litų žalą. Kadangi jam grąžinti 4 automobilio ratai nuo pagrobtojo automobilio, todėl jis reiškia civilinį ieškinį dėl 1300 litų žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2011-10-03 apie 07.30 val. rytą jis pastebėjo, kad Stoties g. 7, Šiauliuose pagrobtas jam priklausantis automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be signalizacijos. Pagrobus automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis patyrė 1084 litų nuostolį, todėl minėtai sumai reiškia civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2011-10-08 apie 08.30 val. rytą jis pastebėjo, kad ties namu, esančiu Vytauto g. 137, Šiauliuose, nebėra jam priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, pagaminto 1993 metais, automobilyje signalizacija neįrengta. Pagrobus automobilį, jis pradėjo jo ieškoti tikrindamas internetinius puslapius, ar nėra parduodamas panašaus modelio automobilis arba jo detalės. Taip betikrindamas kaip tik rado vieną skelbimą, jog Luokėje yra parduodamos tokio tipo automobilio dalys. Susiskambino pagal nurodytą telefono numerį. Atsiliepęs vyriškis atsakė, jog detalės nei juodos, nei pilkos spalvos, tamsios. Tai jam sukėlė įtarimą. Savo automobiliu nuvyko į vietą, kur sakė yra minėtos detalės. Susitikus, jis pasiūlė nuvažiuoti į netoli Luokės esantį angarą, kur ir buvo laikomos įvairių automobilių detalės. Paprašė, kad jis parodytų variklio dangtį ir dešinį priekinį sparną. Vyriškis parodė minėtas detales ir jis atpažino, kad tai tikrai pagrobto jam priklausančio automobilio „Opel Frontera“ detalės. Dar to vyriškio paklausė, kiek jis turi šio automobilio detalių, tai jis atsakė, kad beveik visas. Paprašė parodyti likusias dalis. Visas parodytas dalis atpažino kaip savo. Atpažinti dalis ir detales buvo lengva, nes jos visos turėjo tik jam žinomų individualių požymių: variklio dangtis buvo kairėje pusėje įbrėžtas, apsauginis metalinis lankas buvo pervirintas, ant jo du pritvirtinti žibintai, kurių kairysis buvo įskilęs ir suklijuotas lipnia skaidria juosta, į priekinius sparnus pats buvo įdėjęs nuo automobilio „VAZ 2101“ šoninius posūkius, kurie nebuvo išimti, priekinis buferis nuo važinėjimo miško takais buvo specifiškai įbrėžtas nuo šakų ir t.t. Kadangi jas atpažino, tai iškvietė policiją. Pagrobtajame automobilyje buvo magnetola „SONY“, juodos spalvos, skirta CD groti, jos vertė 100 litų. Kiek tiksliai galėjo „Opel Frontera“ būti pinigų, dabar nežino, gal kokie 24 litai. „Opel Frontera“ jis pirko 2011-05 už 3500 Lt, tačiau minėtą automobilį patobulino ir jo vertė pagrobimo metu buvo 4500 Lt. Dėl pagrobto automobilio jam padaryta 4500 litų žala, nes tokių detalių mažai kam reikia, o kol jas parduos, užtruks. Kadangi magnetola jam grąžinta, tai dėl jos žala nepadaryta. Reiškia civilinį ieškinį 4500 Lt žalai atlyginti.
Nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2011-10-11 apie 21.00 val. išėjęs iš darbo vietos bare „Dubysa“, esančiame Stoties g. 2, Šiauliuose, pastebėjo, kad pagrobtas jam priklausantis automobilis „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo pagrobtas atrakinus jį raktu. Raktus T. B. buvo palikęs striukės kišenėje, o striukę pasikabinęs patalpoje už baro, kur gali prieiti tik jis ir šalia kebabinėje dirbančios pardavėjos. Jis matė, kaip pardavėja Kristina su jam nepažįstamu jaunuoliu įėjo į tą patalpą, nes nešė produktus. Daugiau jis nieko nepastebėjo, tik baigiantis darbo dienai pamatė, kad striukėje nebėra automobilio rakto. Nubėgęs į kiemą už baro, kur buvo palikęs automobilį, jo ten neberado. Jo automobilis „Honda Accord“ buvo surastas netoli Kuršėnų. Kitą vakarą automobilį parsivarė į Šiaulius. Apžiūrėjęs surastą savo automobilį pastebėjo, kad jis apgadintas: įlenktas bagažinės dangtis, išdaužtas galinis žibintas, bagažinė nebeužsidaro, suskaldytas galinio vaizdo veidrodis, sugadintas ratas su padanga ir pan. Panelėje trūko magnetolos „ALPINE“, 400 Lt vertės, bagažinėje nebuvo įrankių dėžės su įrankiais, 200 litų vertės. Viso padaryta 2200 litų žala, todėl jis reiškia ieškinį 2200 Lt žalai atlyginti.
Liudytoja K. K. parodė, kad dirba užkandinėje „Graikiški kebabai“, esančioje Stoties g. 2, Šiauliuose. Vieną dieną jai į mobilųjį telefoną paskambino barmenas T. B. ir paklausė, ar ji pažįsta tą vaikiną, kuris šiandien jai padėjo kibirus į sandėliuką nunešti. Atsakė, kad pažįsta tik iš matymo ir kad jo vardas Artūras. Tada T. B. jai pasakė, kad iš jo striukės dingo automobilio raktai ir pavogtas pats automobilis. Daugiau jai nieko T. B. nesakė. Artūrą ji pažįsta apie 1 mėn. laiko.
Liudytojas D. G. parodė, kad 2011-09-13 dieną jis pats asmeniškai užrakino autoserviso, esančio Kanapių g. 1b, Šiauliuose, vartus su dviem pakabinamomis spynomis. Kitos dienos rytą apie 8 val. 30 min. atėjęs į darbą, pamatė, kad vartai atidaryti, pakabinamos spynos buvo numestos ant žemės šalia vartų. Pastebėjo, kad pagrobtas automobilis „Renault Laguna“, kuris buvo jo darbdavio.
Liudytojas Š. A. parodė, kad jis dirba firmoje „Šiaulių taksi“ vairuotoju. Vairuoja automobilį „Audi 100“. Visą laiką stovi prie prekybos centro „Saulės miestas“. 2011 metais, tiksliai datos pasakyti negali, jam stovint taksi eilėje prie prekybos centro „Saulės miestas“ bei laukiant klientų, prie jo priėjo jaunas, aukštas, lieknas vaikinas, apsirengęs švariais rūbais, ir paklausė, ar negalėtų partempti automobilio. Jis sutiko. Įsėdo į taksi automobilį ir parodė, kur važiuoti. Važiavo į metalinių garažų masyvą prie „Medžiotojų užeigos“. Koks tai buvo automobilis, gerai neprisimena, gal pilkos spalvos „Renault“ automobilis. Vaikinas prašė šį automobilį nutempti į kažkokį kaimą, kokį- jau dabar neprisimena, kur automobilį paliko. Praėjus kažkiek tai laiko prie jo vėl priėjo tas pats vaikinas ir paklausė, ar negalėtų nutempti dar vieno automobilio ten pat, kur ir pirmąjį kartą. Jis sutiko. Šį kartą jis liepė važiuoti iki automobilių stovėjimo aikštelės prie „Maximos“ Rūdės gatvėje. Nuvažiavęs pamatė ten stovintį tamsios spalvos automobilį, tačiau jo markės irgi neįsidėmėjo. Vaikinas vėl įsėdo į tempiamą automobilį ir liepė važiuoti į tą patį kaimą, kurio pavadinimo nežino. Kad tempia vogtus automobilius nežinojo, net neįtarė, pirmą kartą pamanė, kad jis gyvena kaime, o Šiauliuose jam automobilis tik sugedo, o antrą kartą pamanė, kad jis tiesiog pardavinėja naudotus automobilius.
Liudytojas S. S. parodė, kad gerai visko neprisimena, prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2011 metais, tiksliai pasakyti negali kada, atvažiavo iš matymo pažįstamas V. V. ir dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. Jie gėrė alkoholį. Begeriant išsikalbėjo, kad reikia parduoti automobilį, kuriuo jie pas jį atvyko. Koks tai buvo automobilis, pasakyti negali, jų neskiria. Jis pasakė, kad Pateklėnų kaime yra toks vaikinas, P., kuris ardo automobilius, tai gal jis nupirktų. Visi nuvyko pas P. Kad P. superka ir ardo vogtus automobilius, nežinojo, tik žinojo, kad tiesiog juos ardo. Kad V. V. su draugu atvažiavo vogtu automobiliu, jis nežinojo, bet įtarė, nes vietoje rakto užvedimo spynelėje buvo kažkoks daiktas, gal žirklės, gal atsuktuvas, bet tikrai ne automobilio užvedimo spynelės raktelis.
Be kaltinamųjų A. Č. ir V. V. visiško prisipažinimo, V. P. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiųjų A. P., I. R., A. D., E. K., T. B., A. A., liudytojų K. K., D. G., Š. A., S. S. duotų parodymų kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2011 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 9-12 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Aušros takas 4, Šiauliuose, apžiūra;
- 2011-03-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 16-19 b. l.), iš kurio matyti, kad A. P. pateikė draugės E. B. vardu registruoto automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, raktelius 2 vnt., automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros kortelę, „Ergo“ DK išduotą privalomąjį draudimą;
- 2011-09-26 apžiūros protokolu (1 t., 21-22 b. l.), iš kurio matyti, kad apžiūrėti 2 vnt. DVD kompaktinių plokštelių;
- 2011-09-14 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 44-52 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Kanapių g. 1 b, Šiauliuose, apžiūra;
- 2011-11-07 daiktų apžiūros protokolu (1 t., 53-56 b. l.), kuriame užfiksuota nuo vartų nudaužtų spynų apžiūra;
- 2011-09-26 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 94-96 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniaus g. 123, Šiauliuose, apžiūra;
- 2011-10-03 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 114-116 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Stoties g. 7, Šiauliuose, apžiūra;
- 2011-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 134-137 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vytauto g. 137, Šiauliuose, apžiūra;
- kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr.39U-1168714-11 (1 t., 143 b. l.), kuriame užfiksuota, kad automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 8 d. 2 val. 29 min. kelyje Šiaulių rajono kelias A11, Šiauliai – Palanga (4,50 km) užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas – greičio viršijimas. Tai atitinka įtariamojo A. Č. duotus parodymus, kad jis važiavo į Telšių rajoną ir greičio matuoklis užfiksavo kaip jis viršijo greitį;
- 2011-11-05 liudytojo A. J. apklausos protokolu (1 t., 145-146 b. l.), iš kurio matyti, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pažįsta vaikiną iš Pateklėnų kaimo, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino, juos sieja tik darbiniai santykiai. Vieną kartą tas vaikinas pasakė, kad ardo automobilį „Opel Frontera“ ir paklausė, ar jo nedomina šio automobilio detalės. J. pasakė, kad paims ir išvardino kokių detalių jam reikia. Vaikinas sakė, kad šiam ardomam automobiliui yra uždėtas antstolio areštas, todėl jis ir ardomas. Daugiau jis nieko apie automobilį neklausė, detales nusivežė į savo servisą ir įdėjo skelbimą internete, kad parduoda „Opel Frontera“ detales. Paskambino klientas ir pasiteiravo apie „Frontera“ detales. Susitarė susitikti. Jam atvažiavus, A. J. parodė turimas detales, o klientas jas atpažino, kaip savo;
- 2011-11-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., 147-149 b. l.), kuriame užfiksuota kaip A. J. atpažino V. P. kaip asmenį, pardavusį jam automobilio „Opel Frontera“ detales;
- 2011-11-04 daiktų apžiūros protokolu (1 t., 151-155 b. l.), kuriame užfiksuota automobilio „Opel Frontera“ dalių apžiūra;
- 2011-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 172-174 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Stoties g. 2 kieme, Šiauliuose, apžiūra;
- 2011-12-07 tarnybiniu pranešimu dėl telefono išklotinių analizės (2 t., 21 b. l.), kuriame nustatyta, kad A. Č. naudoto telefono numerio buvimo vieta pagal pokalbių metu veikusias celes ir skambučių laikas sutampa su automobilio „Renault Laguna“ nugabenimo pas V. P. vieta ir laiku;
- 2011-12-07 tarnybiniu pranešimu dėl telefono išklotinių analizės(2 t., 21 b. l.), kuriame nustatyta, kad A. Č. naudoto telefono numerio buvimo vieta pagal pokalbių metu veikusias celes ir skambučių laikas sutampa su automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės vieta ir laiku;
- 211-12-07 tarnybiniu pranešimu dėl telefono išklotinių analizės (2 t., 21 b. l.), kuriame nustatyta, kad A. Č. naudoto telefono numerio buvimo vieta pagal pokalbių metu veikusias celes ir skambučių laikas sutampa su automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės vieta ir laiku;
- 2011-12-07 tarnybiniu pranešimu dėl telefono išklotinių analizės (2 t., 21 b. l.), nustatyta, kad A. Č. naudoto telefono numerio buvimo vieta pagal pokalbių metu veikusias celes ir skambučių laikas sutampa su automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės vieta ir laiku, taip pat sutampa automobilio nugabenimo pas V. P. vieta ir laikas;
- 2011-10-17 daiktų apžiūros protokolu (2 t., 24-35 b. l.), kuriame užfiksuota automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra;
- 2011-11-03 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1387 (2 t., 38-41 b. l.) ir 2012-02-23 specialisto išvada Nr.40-25-IS1-0219 (2 t., 48-51 b. l.), iš kurios matyti, kad užduotis buvo pateikta dėl ant automobilio „Honda Accord“ bagažinės dangčio, kairės pusės galinių durelių ir dešinės pusės priekinių durelių stiklo rastų ir paimtų rankų pėdsakų, išvadose nurodyta, kad vienas rankos delno pėdsakas paliktas V. P. kairės rankos delnu, du rankos pirštų pėdsakai palikti įtariamojo A. Č. dešinės rankos didžiuoju ir mažyliu pirštais;
- 2011-12-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (2 t., 60-64 b. l.), kuriame užfiksuota, kaip Š. A. atpažino A. Č. kaip asmenį, prašiusį nutempti žalios spalvos automobilį „Renault“ iš prie „Medžiotojų užeigos“ esančių garažų į Telšių rajoną, taip pat prašiusį nutempti automobilį iš prie PC „Maxima“ Rūdės gatvėje esančios aikštelės į Telšių rajoną;
- UAB „Telmeta“ raštu (2 t., 66 b. l.), iš kurio matyti, kad V. P. nuolat parduodavo metalo laužą šiai bendrovei, buvo pastovus bendrovės klientas. Paskutinį kartą savo vardu pridavimo dokumentus jis supildė 2011 m. rugsėjo 12 d. Vėliau visus kartus priduodant metalo laužą V. P. pats dokumentų nesirašydavo, už jį susiformindavo kiti su juo atvykę asmenys;
- 2011-11-15 kratos protokolu (2 t., 73-74 b. l.), kuriame užfiksuotos kratos, atliktos V. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje Pateklos g. 16, Pateklėnų kaime, Telšių rajone, rezultatai. Kratos metu rasti ir paimti keturi ratai su lengvojo lydinio ratlankiais ant kurių sumontuotos dvi padangos „Nokian 185/65 R15“ ir dvi padangos „Power Racer Marshal 195/45 R15“;
- 2011-11-17 daiktų apžiūros protokolu (2 t., 75-79 b. l.), kuriame užfiksuota kratos metu rastų daiktų, keturių ratų su lengvojo lydinio ratlankiais ant kurių sumontuotos dvi padangos „Nokian 185/65 R15“ ir dvi padangos „Power Racer Marshal 195/45 R15“, apžiūra;
- 2011-10-26 įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., 102-106 b. l.), iš kurio matyti, kad įtariamasis A. Č. rodo, kaip pagrobė automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);
- 2011-11-03 įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., 132-136 b. l.), kuriame užfiksuota kaip A. Č. parodė, kur yra iš automobilio „Opel Frontera“ pagrobta automagnetola „Sony“;
- 2011-11-28 daiktų apžiūros protokolu (2 t., 137-141 b. l.), kuriame užfiksuota iš automobilio „Opel Frontera“ pagrobtos automagnetolos „Sony“, apžiūra;
- 2011-11-23 įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., 143-161 b. l.), iš kurio matyti, kad įtariamasis A. Č. rodo, kaip pagrobė automobilius „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė pagrobtus automobilius parduoti V. P.;
- 2011-11-24 įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., 166-169 b. l.), iš kurio matyti, kad įtariamasis A. Č. rodo, kaip prie garažų paliko atitemptą automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);
- 2011-11-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (2 t., 170-174 b. l.), kuriame užfiksuota, kaip įtariamasis A. Č. atpažįsta V. V. kaip asmenį kartu su juo pagrobusį automobilius „Renault Laguna“ ir „Opel Vectra“, taip pat atpažįsta V. P., kaip asmenį, kuriam nuvarė parduoti pagrobtus automobilius;
- 2011-11-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (3 t., 50-55 b. l.), kuriame užfiksuota kaip V. P. atpažino A. Č. ir V. V. kaip asmenis atvariusius jam visus pagrobtuosius automobilius;
- 2011-11-23 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (3 t., 64-66 b. l.), kuriame užfiksuota, kaip V. P. rodo vietą kur nupirko ir kur ardė pagrobtuosius automobilius;
- 2011-12-30 įtariamojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (3 t., 118-130 b. l.), kuriame užfiksuoti įtariamojo V. V. parodymai, kaip kartu su A. Č. pagrobė automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);
- 2012-01-03 daiktų apžiūros protokolu (3 t., 131-139 b. l.), kuriame užfiksuota daiktų, buvusių pagrobtajame automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kurių buvimo vietą parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė įtariamasis V. V., apžiūra.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. Č. ir V. V. visišką prisipažinimą, jų duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo A. P., liudytojo S. S. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 9-12 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 143-161 b. l. 3t., 64-66, 118-130 b. l.), daiktų apžiūros (3 t., 131-139 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (2 t., 170-174 b. l.) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. ir V. V. laikotarpiu nuo 2011-09-13 d. 24.00 val. iki 2011-09-14 06.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, veikė kartu neteisėtu būdu, t.y. veikdami bendrai, esant žodiniam išankstiniam tarpusavio susitarimui veikti bendrai - vienam iš kaltinamųjų pasiūlius, kitam pritarus, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus- pavogti automobilį ir taip gauti pinigų, be turto savininko A. P. sutikimo iš namo, esančio Aušros takas 4, Šiauliuose, kiemo, patekus į automobilį per dešinės pusės galines dureles, kurios buvo neužrakintos, nuplėšus plastmases po automobilio vairu, ištraukus laidus ir juos sujungus, tokiu būdu užkūrus automobilio variklį, pagrobė A. P. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, 2000 litų vertės, kurio bagažinėje buvo staklės plytelėms pjauti 50 litų vertės, grąžtų rinkinys 50 litų vertės, peiliukas 70 litų vertės, neperšlampamas lietpaltis žvejybai geltonos spalvos 15 litų vertės, žvejybiniai batai 20 litų vertės, kamufliažinės kelnės 100 litų vertės, tuo padarydami A. P. 2305 litų turtinę žalą, t.y. svetimą, kaltinamiesiems nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jų teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išvažiavo iš namo, esančio Aušros takas 4, Šiauliuose, kiemo niekieno nepastebėti, kartu išsiveždami automobilio bagažinėje buvusius daiktus. Po to minėtu automobiliu važinėjosi ir vilko automobilį „Renault Laguna“, dalį automobilyje buvusių daiktų pardavė nepažįstamam asmeniui, o patį automobilį už 500 Lt pardavė kaltinamajam V. P., o gautus pinigus pasidalino ir išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam A. P. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamieji nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką, kaip automobilio vagystę, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamieji ir kokius padarinius jie numatė. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad A. Č. pasiūlė V. V. pagrobti kokį nors automobilį, V. V. sutiko, tuomet A. Č. pasiūlė eiti prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur buvo nužiūrėjęs automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396. Todėl kaltinamųjų tyčia - sumanymas pagrobti automobilį - kilo dar prieš patenkant į minėtą automobilį ir jį pagrobiant. Kaltinamieji taip pat suvokė, kad pagrobia jiems nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, nes abu bandė užvesti automobilio variklį nuplėšus po vairo esančias plastmases ir ištraukus laidus, pavykus pagrobti automobilį, jį pardavė kaltinamajam V. P., ir gautus pinigus išleido savo reikmėms, taigi jie suvokė, kad dėl automobilio vagystės automobilio savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. ir V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamieji A. Č. ir V. V., atlikdami minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pripažintina, kad kaltinamieji slapta pagrobė svetimą turtą – automobilį su jame buvusiais daiktais, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. ir V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto- automobilio vagystė.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. Č. ir V. V. visišką prisipažinimą, jų duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo I. R., liudytojų D. G. ir Š. A. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 44-52 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 143-161, 166-169 b. l.; 3t., 64-66, 118-130 b. l.), daiktų apžiūros (1 t., 53-56 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (2 t., 60-64, 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose, tarnybiniame pranešime dėl telefono išklotinių analizės (2 t., 21 b. l.) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. ir V. V. laikotarpiu nuo 2011-09-13 d. 17.00 val. iki 2011-09-14 d. 08.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, veikė kartu neteisėtu būdu, t.y. veikdami bendrai, esant žodiniam išankstiniam tarpusavio susitarimui veikti bendrai - vienam iš kaltinamųjų pasiūlius, kitam pritarus, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus- pavogti automobilį ir taip gauti pinigų, V. V. štanga numušus vartų dvi bevertes spynas, iš autoserviso, esančio Kanapių g. 1b, Šiauliuose, be turto savininko I. R. sutikimo, A. Č. išstūmus I. R. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš autoserviso teritorijos, V. V. nupjovus minėto automobilio saugos diržus ir tokiu būdu pasidarius trosą, tinkamą vilkti automobilį ir A. Č. nuvilkus jį kitu pagrobtu automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, tuo padarydami I. R. 1100 litų turtinę žalą, t.y. svetimą, kaltinamiesiems nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jų teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- velkant minėtą automobilį kitu pagrobtu automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, išvažiavo iš autoserviso, esančio Kanapių g. 1b, Šiauliuose niekieno nepastebėti. Po to minėtą automobilį nuvilko ir pastatė tarp garažų, esančių šalia „Medžiotojų užeigos“, vėliau minėtą automobilį iš garažų teritorijos A. Č. padedant neįtariančiam, kad automobilis vogtas, liudytojui Š. A. vilko „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris TO2441, pas V. P. į Pateklėnų k., Tryškių sen., Telšių r., kur automobilį už 700 Lt pardavė kaltinamajam V. P., o gautus pinigus A. Č. išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam I. R. ir niekam nematant, paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamieji nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką, kaip automobilio vagystę, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamieji ir kokius padarinius jie numatė. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad A. Č. pasiūlė V. V. ką nors pagrobti, ką galima būtų parduoti, o V. V. sutiko, tuomet jiems esant prie autoserviso, esančio Kanapių g. 1b, Šiauliuose, A. Č. pasiūlė patikrinti autoserviso aikštelėje esančius automobilius, o V. V. sutiko, taip A. Č. rado „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurioje buvo palikti automobilio užvedimo rakteliai, automobilio variklis, juos pasukus, užsikūrė, automobiliu privažiavo prie vartų, kur V. V. štanga numušė dvi vartų bevertes spynas, tačiau automobilis ir vėl greitai užgeso, todėl abu kaltinamieji minėtą automobilį išstūmė iš autoserviso teritorijos. Kaltinamųjų tyčia - sumanymas pagrobti automobilį - kilo dar prieš patenkant į minėtą automobilį ir jį pagrobiant. Kaltinamieji taip pat suvokė, kad pagrobia jiems nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, nes A. Č. bandė užvesti automobilio variklį, o V. V. numušė vartų spynas, tuomet abu stūmė automobilį, o pavykus pagrobti automobilį, A. Č. jį pardavė kaltinamajam V. P., ir gautus pinigus išleido savo reikmėms, taigi jie suvokė, kad dėl automobilio vagystės automobilio savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. ir V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamieji A. Č. ir V. V., atlikdami minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jiems nepriklausantį turtą - automobilį, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pripažintina, kad kaltinamieji slapta pagrobė svetimą turtą – automobilį, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. ir V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto- automobilio vagystė.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Č. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo A. A., liudytojo Š. A. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 94-95 b. l.), kratos (2 t., 73-74 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 143-161 b. l., 3t., 64-66 b. l.), daiktų apžiūros (2 t., 75-79 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (2 t., 60-64, 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose, tarnybiniame pranešime dėl telefono išklotinių analizės (2 t., 21 b. l.) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. laikotarpiu nuo 2011-09-25 d. 18.00 val. iki 2011-09-26 d. 07.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtu būdu iš namo, esančio Vilniaus g. 123, Šiauliuose, kiemo be turto savininko A. A. sutikimo pagrobė A. A. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1500 litų vertės, tuo padarydamas A. A. 1500 litų turtinę žalą, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos niekieno nepastebėtas, o būtent, nepavykus užvesti automobilio variklio, automobilį nusistūmė iki prekybos centro „Maxima“, kur prie užkandinės, prekiaujančios kebabais, paliko, o po to minėtą automobilį nuvilko padedant neįtariančiam, kad automobilis vogtas, liudytojui Š. A. taksi automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris TO2441, pas V. P. į Pateklėnų k., Tryškių sen., Telšių r., kur automobilį už 500 ar 600 Lt pardavė kaltinamajam V. P., o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam A. A. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką, kaip automobilio vagystę, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis ir kokius padarinius jis numatė. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. Č. iš anksto prieš pagrobdamas minėtą automobilį buvo sugalvojęs jį pagrobti. Kaltinamasis taip pat suvokė, kad pagrobia jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, taip pat jis suvokė, kad dėl automobilio vagystės automobilio savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. Č., atlikdamas minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą - automobilį, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto- automobilio vagystė.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Č. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo A. D. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 114-116 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 143-161 b. l., 3t., 64-66 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (2 t., 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. laikotarpiu nuo 2011-10-02 d. 18.30 val. iki 2011-10-03 d. 07.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtu būdu be turto savininko A. D. sutikimo pagrobė prie namo, esančio Stoties g. 7, Šiauliuose, stovėjusį, A. D. priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės, kuriame buvo 20 litrų dyzelinio kuro už 84 litus, viso pagrobė svetimo A. D. priklausančio turto už 1084 litus, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos niekieno nepastebėtas, o būtent su savimi turėtu raktu ištraukė durų spynelę su visa šerdele, pamatęs, kad automobilio vairas neužrakintas ir yra padarytas savadarbis variklio užvedimo mechanizmas, nereikalaujantis užvedimo raktelio, pasistūmęs toliau nuo žmonių langų užvedė minėto automobilio variklį, o po to minėtu automobiliu atvažiavo pas V. P. į Pateklėnų k., Tryškių sen., Telšių r., kur automobilį už 500 Lt pardavė kaltinamajam V. P., o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam A. D. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką, kaip automobilio vagystę, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis ir kokius padarinius jis numatė. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. Č. senai matė minėtą automobilį, kad jis buvo apklijuotas užrašais „Židiniai“, iš anksto buvo sugalvojęs jį pagrobti. Kaltinamasis taip pat suvokė, kad pagrobia jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, taip pat jis suvokė, kad dėl automobilio vagystės automobilio savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. Č., atlikdamas minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą - automobilį, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto- automobilio vagystė.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Č. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo E. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 134-137 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 143-161 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (1 t., 147-149 b. l.; 2 t., 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-10-08 dienos, neteisėtu būdu, atsirakindamas savo raktu automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) durų spynelę, o vėliau ją užrakindamas ir tokiu būdu pašalindamas mechanines automobilio apsaugos priemones, t.y., veikdamas pavojingesniu veikimo būdu, įsibrovė į turto savininkui E. K. priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t.y., saugyklą, ir be turto savininko sutikimo pagrobė E. K. priklausančius 24 litus, tuo padarydamas E. K. 24 Lt turtinę žalą, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, o būtent įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos niekieno nepastebėtas, ir pagrobtus 24 Lt išleido savo reikmėms, t.y. padarė vagystę iš automobilio ir padaryta veika yra baigta. Teismų praktikoje vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, kai į automobilio vidų asmuo patenka įveikdamas mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą į saugyklą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į saugyklą ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis dairėsi, ką galėtų pavogti, pamatęs minėtą automobilį, sugalvojo atsirakinti jo duris ir pavogti ką nors iš jo salono. Todėl kaltinamojo tyčia - sumanymas pagrobti saugykloje esantį svetimą turtą - kilo dar prieš patenkant į saugyklą. Kaltinamasis atsirakino minėto automobilio duris savo raktu ir pateko į automobilio saloną jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti saugykloje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis į automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saloną, pateko įveikęs kliūtis (atsirakindamas saugyklos, t.y., automobilio, duris savo raktu), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta slapta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Č. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo E. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 134-137 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 143-161 b. l.), daiktų apžiūros (2 t., 137-141 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (1 t., 147-149 b. l.; 2 t., 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-10-08 dienos, gal savaitei praėjus po 24 litų vagystės iš automobilio, neteisėtu būdu, atsirakindamas savo raktu automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) durų spynelę, o vėliau ją užrakindamas ir tokiu būdu pašalindamas mechanines automobilio apsaugos priemones, t.y., veikdamas pavojingesniu veikimo būdu, įsibrovė į turto savininkui E. K. priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t.y., saugyklą, ir be turto savininko sutikimo pagrobė E. K. priklausančią magnetolą „Sony“ 100 litų vertės, tuo padarydamas E. K. 100 Lt turtinę žalą, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, o būtent įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos niekieno nepastebėtas, o pagrobtą magnetolą paslėpė kapinėse prie „Auksinio berniuko“ po tuja, t.y. padarė vagystę iš automobilio ir padaryta veika yra baigta. Teismų praktikoje vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, kai į automobilio vidų asmuo patenka įveikdamas mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą į saugyklą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į saugyklą ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis žinojo, kad anksčiau pavyko jam atsirakinti „Opel Frontera“ durų spyną ir pagrobti 24 Lt, be to dairydamasis, ką galėtų pavogti, pamatęs minėtą automobilį, vėl sugalvojo atsirakinti jo dureles dar kartą ir pavogti ką nors iš jo salono. Todėl kaltinamojo tyčia - sumanymas pagrobti saugykloje esantį svetimą turtą - kilo dar prieš patenkant į saugyklą ir jis kilo po tam tikro laiko tarpo, kaip pats kaltinamasis tvirtina- po savaitės. Kaltinamasis atsirakino minėto automobilio duris savo raktu ir pateko į automobilio saloną jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti saugykloje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis į automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saloną, pateko įveikęs kliūtis (atsirakindamas saugyklos, t.y., automobilio, duris savo raktu), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta slapta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Č. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo E. K. parodymus, liudytojo A. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 134-137 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 135-136, 143-161 b. l., 3t., 64-66 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (1 t., 147-149 b. l.; 2 t., 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.), daiktų apžiūros (1 t., 151-155 b. l.) – protokoluose, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-1168714-11 (1 t., 143 b. l.), tarnybiniame pranešime dėl telefono išklotinių analizės (1 t., 151-155 b. l.) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. laikotarpiu nuo 2011-10-06 d. 20.30 val. iki 2011-10-08 d. 08.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, praėjus gal savaitei laiko po magnetolos „Sony“ vagystės iš automobilio, neteisėtu būdu be turto savininko E. K. sutikimo pagrobė iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės prie namo, esančio Vytauto g. 137, Šiauliuose, stovėjusį, E. K. priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4500 litų vertės, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos niekieno nepastebėtas, o būtent su savimi turėtu raktu atsirakino automobilio duris, nulaužė vairo užraktą, įkišo raktą į užvedimo spynelę ir užtrukęs apie dvi valandas ją sulaužė bei užsivedė automobilio variklį, o po to minėtu automobiliu važiavo pas V. P. į Pateklėnų k., Tryškių sen., Telšių r., kur važiuojant prie Kuršėnų degalinės jį už greičio viršijimą nufotografavo stacionarus greičio matuoklis. V. P. minėtą automobilį pardavė už 500 Lt, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam E. K. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką, kaip automobilio vagystę, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis ir kokius padarinius jis numatė. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. Č. anksčiau du kartus buvo patekęs į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo 24 Lt bei magnetolą „Sony“ ir grobdamas minėtus daiktus dar nebuvo sugalvojęs pagrobti paties automobilio, ši mintis kilo vėliau. Kaltinamasis taip pat suvokė, kad pagrobia jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, taip pat jis suvokė, kad dėl automobilio vagystės automobilio savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. Č., atlikdamas minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą - automobilį, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto- automobilio vagystė.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Č. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo T. B., liudytojos K. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 172-174 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 100-106, 143-161 b. l., 3t., 64-66 b. l.), daiktų apžiūros (2 t., 24-35 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (2 t., 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose, tarnybiniame pranešime dėl telefono išklotinių analizės (2 t., 21 b. l.), 2012-02-23 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0219, UAB „Telmeta“ rašte užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. Č. 2011-10-11 laiko tarpe nuo 09.00 val. iki 21.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtu būdu iš turto savininko T. B. darbo vietoje alaus bare „Dubysa“, esančiame Stoties g. 2, Šiauliuose, buvusios striukės kišenės pagrobęs automobilio raktus, pagrobė T. B. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 6000 litų vertės, kurio bagažinėje buvo įrankių komplektas 200 litų vertės, viso pagrobė svetimo T. B. priklausančio turto už 6200 litų, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos niekieno nepastebėtas, o būtent būdamas toje pačioje patalpoje kaip ir nukentėjusiojo T. B. striukė, numanydamas, kad tai gali būti jo striukė, ją apčiupinėjo ir, radęs joje automobilio raktelį su nuotolinio valdymo pulteliu, juos pasiėmė. Žinodamas, kad nukentėjusysis T. B. turi automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį visada stato šalia baro „Dubysa“, įsitikinęs, kad automobilis ten ir stovi, nuėjo į prekybos centrą „Saulės miestas“, kur pasivaikščiojęs, grįžo prie minėto automobilio apie 21.00 val., jo duris atsirakino turimu raktu ir išvažiavo pas savo draugę į Kuršėnus, kur lombarde pardavė automobilyje buvusią magnetolą, už gautus pinigus – 30 Lt – įsipylė kuro, ir važiuojant pas V. P., sprogus ar išsimontavus priekiniam automobilio ratui, automobilis nuvažiavo nuo kelio, dėl ko V. P. atvyko jo parvilkti į Pateklėnų k., Tryškių sen., Telšių r. A. Č. minėtą automobilį už 400 Lt pardavė kaltinamajam V. P., o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam T. B. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką, kaip automobilio vagystę, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis ir kokius padarinius jis numatė. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. Č. iš anksto buvo sugalvojęs pagrobti minėtą automobilį, matė, kur jį nukentėjęs stato, sekė, kada nukentėjęs išeina iš darbo, pamatęs nukentėjusiojo striukę, joje ieškojo automobilio raktelių. Kaltinamasis taip pat suvokė, kad pagrobia jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, taip pat jis suvokė, kad dėl automobilio vagystės automobilio savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. Č., atlikdamas minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą - automobilį, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto- automobilio vagystė.
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad jis įgijo iš kaltinamojo A. Č. jo atvarytą automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, ir jį realizavo, parduodamas metalo supirktuvei UAB ,,Telmeta“, tačiau nežinojo, kad jis pavogtas, t. y. turtas gautas nusikalstamu būdu. Nurodė, kad kai kaltinamasis A. Č. jam atvarė penktą automobilį, tik tada suprato, kad automobilis yra vogtas, o kai atvarė šeštą- jau tikrai žinojo, kad perka vogtą automobilį. Tai, kad automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, yra vogtas, jam nesakė kaltinamasis A. Č., jis jo klausė, kur yra automobilio dokumentai, tačiau A. Č. atsakė, kad dokumentai pamesti ar jis jų neturi, todėl pirmus keturis automobilius įgydamas ir realizuodamas V. P. nusikaltimo nepadarė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka ir vieno dispozicijoje išvardinto padarytos veikos požymio. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui už atlyginimą arba be atlyginimo. Turto realizavimas – tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iš anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims, dėl kurio sunkiau jį rasti ir grąžinti savininkams. Todėl kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus pats turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. P. žinojo, jog automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nei jam, nei A. Č., nei V. V. nuosavybės teise nepriklauso, nes kartu su automobiliu nebuvo pateikti nei automobilio registracijos dokumentai, nei automobilio užvedimo rakteliai, kad automobilio dokumentų jie neturi, V. P. tiesiai pasakė kaltinamasis V. V., perduodant automobilį už automobilį buvo sumokėti pinigai, tačiau jokia rašytinė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ji nebuvo pateikta nuosavybės įregistravimui kilnojamojo turto registre VĮ Regitrai. Taigi turtas nebuvo nei vieno iš jų teisėta nuosavybė, todėl bet kokie kiti veiksmai, atliekami su minėtu turtu, yra nusikalstami ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis už 500 Lt nupirko „Opel Vectra“, tamsios spalvos, valstybinis numeris BDS 396, sedaną. Jam „Opel Vectra“ atvarė A. Č., V. V. ir S. S., kurį vienintelį tuo metu pažinojo. Vėliau šį automobilį jis išardė ir pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“. V. P. teigė, kad nežinojo, kad šis automobilis yra pagrobtas, jam niekas apie tai nieko nesakė. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo V. V. parodymų, automobilis „Opel Vectra“ buvo pagrobtas nuplėšus plastmasines apdailas po vairu, kištuku ištraukus laidus, juos sujungus ir tokiu būdu užvedus automobilio variklį. Iš liudytojo S. S. parodymų matyti, kad automobilio „Opel Vectra“ užvedimo spynelėje vietoje rakto buvo įkištas kažkoks daiktas, gal žirklės ar atsuktuvas, tačiau tai tikrai nebuvo automobilio užvedimo spynelės raktelis. Iš kaltinamojo A. Č. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. P. turėjo žinoti, kad minėtas automobilis pagrobtas, nes pas jį atvarytuose automobiliuose būdavo nuplėštos plastmasinės apdailos po vairais, nulaužti vairo užraktai, išdraskytos užvedimo spynelės ir nors į spyneles būdavo įkišti raktai, tačiau jie būdavo įkišti tik šiaip, nes nieko nerakindavo, be to, jis pats ardydavo automobilius, todėl tikrai žinojo, kaip atrodo pagrobtas ir kaip nepagrobtas automobilis. Be to, kaltinamieji A. Č. ir V. V., atvažiavę minėtu automobiliu pas V. P., nepateikė automobilio registracijos ar kitų dokumentų (kaip matyti iš V. V. parodymų – jie jam sakė, kad dokumentų nėra), o vadovaujantis LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, todėl teisėtas automobilio savininkas būtų turėjęs ir pateikęs automobilio registracijos dokumentus, ir tokiu būdu V. P. žinojo, kad turtas nebuvo kaltinamųjų A. Č. ir V. V. Kaltinamųjų A. Č. ir V. V., liudytojo S. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. Jokių priežasčių, dėl ko kaltinamieji A. Č. ir V. V., liudytojas S. S. gali būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti V. P., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo V. P. parodymai, kad įgydamas automobilį „Opel Vectra“, jis nežinojo, kad jis yra pagrobtas, vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, kuri neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismas kaltinamojo minėtą teiginį atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį kaltinamojo duotais parodymais nesivadovauja, o remiasi nuosekliais ir neprieštaringais kaltinamųjų A. Č. ir V. V., liudytojo S. S. parodymais, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Atsižvelgus į minėtus kaltinamųjų A. Č., V. V., liudytojo S. S. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. žinojo, kad perka pagrobtą automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir parduoda jį UAB „Telmeta“, t.y. įsigyja ir realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Kadangi turtas nebuvo kaltinamųjų A. Č., V. V., V. P. ir kaltinamasis V. P. tą aplinkybę žinojo, todėl jis turėjo automobilį grąžinti teisėtam turto savininkui arba, jeigu jo nežinojo, turėjo apie tai informuoti policijos pareigūnus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. P. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išaiškintas automobilio savininkas ir automobilis būtų grąžintas nukentėjusiajam, arba, nesant galimybės to padaryti, apie tai informavo policijos pareigūnus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. P. minėtą automobilį pardavė UAB „Telmeta“, t.y. pats perdavė automobilį UAB „Telmeta“ ir gavo už tai pinigus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje apibrėžtos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą, ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą, t.y., kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, V. P. atlygintinai- už 500 Lt įgijo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, iš A. Č. ir V. V., kurių iki to laiko visai nepažinojo, ir jį pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“, t.y. žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo ir realizavo, iš anksto kaltinamiesiems A. Č. ir V. V. to padaryti nepažadėjęs. Nors kaltinamasis V. P. tvirtina, kad jis nežinojo ir nesuprato, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, yra vogtas, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 189 str. 1 d. apie kaltės turinį turi būti sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltinamojo paaiškinimų, bet teismas turi vertinti visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgti į kaltinamojo atliktus veiksmus, jų intensyvumą ir panašiai, nes subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-99/2010, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-185/2009, 2K-259/2008, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Byloje nustatyta, kad automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. P. įgijo iš kaltinamųjų A. Č. ir V. V., kurių iki to laiko visai nepažinojo, įgydamas automobilį nei automobilio registracijos dokumentų, nei automobilio užvedimo raktelių negavo, automobilio perleidimo sutarties nesudarė, transporto priemonės pirkimo- pardavimo įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo kilnojamojo turto registre VĮ Regitroje, įgytas automobilis neturėjo plastmasinių apdailų po vairu, nes jos buvo nuplėštos, laidai buvo ištraukti ir tik juos sujungus užsikurdavo automobilis, automobilio „Opel Vectra“ užvedimo spynelėje vietoje rakto buvo įkištas kažkoks daiktas, gal žirklės ar atsuktuvas, tačiau tai nebuvo automobilio užvedimo spynelės raktelis, kas leido jam, ardančiam detalėmis automobilius, suprasti, kad jo įgyjamas automobilis yra vogtas. Pažymėtina, kad automobilį jis įgijo už mažą kainą- 500 Lt palyginus su vidutine rinkos verte, todėl ir iš tos aplinkybės galėjo suprasti, kad įgyja neteisėtu būdu gautą automobilį ir ne iš savininko įgyja. Be to, žinodamas, kad kaltinamieji A. Č. ir V. V. nėra automobilio „Opel Vectra“ savininkai, ir suvokdamas, kokiu būdu automobilis yra įgytas, turėdamas tam galimybę, sąmoningai jo negrąžino nukentėjusiajam, apie įvykdytą automobilio pagrobimą neinformavo teisėsaugos institucijų, o siekdamas naudos, automobilį realizavo, t.y. pardavė UAB „Telmeta“. Visos teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę ir patvirtina, kad V. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis nuo pat pirmojo automobilio įgijimo suvokė, kad įgijo ir realizavo daiktą, gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti. Jo padaryta veika baigta, nes LR BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas.
Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad praėjus keletui dienų po to, kai iš A. Č. nusipirko automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, jam paskambino A. Č. ir pasiūlė pirkti automobilį „Renault Laguna“. Telefonu jie dėl automobilio pirkimo – pardavimo nesusitarė. Automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), A. Č. atvilko su taksi automobilio „Audi 100“ pagalba. Jį V. P. nupirko iš A. Č. už 700 Lt. Tuomet paklausus, kur yra automobilio „Renault Laguna“ dokumentai, A. Č. atsakė, kad jie pamesti. Vėliau šį automobilį jis išardė ir pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“. Teisiamojo posėdžio metu V. P. teigė, kad nežinojo, kad šis automobilis yra pagrobtas, jam niekas apie tai nieko nesakė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka ir vieno dispozicijoje išvardinto padarytos veikos požymio. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui už atlyginimą arba be atlyginimo. Turto realizavimas – tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iš anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims, dėl kurio sunkiau jį rasti ir grąžinti savininkams. Todėl kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus pats turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. P. žinojo, jog automobilis ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nei jam, nei A. Č. nuosavybės teise nepriklauso, nes kartu su automobiliu nebuvo pateikti automobilio registracijos dokumentai, kad jų neturi ar jie pamesti, jam pasakė A. Č., perduodant automobilį už automobilį buvo sumokėti pinigai, tačiau jokia rašytinė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ji nebuvo pateikta nuosavybės įregistravimui kilnojamojo turto registre VĮ Regitrai. Taigi turtas nebuvo nei vieno iš jų teisėta nuosavybė, todėl bet kokie kiti veiksmai, atliekami su minėtu turtu, yra nusikalstami ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis už 700 Lt nupirko „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvilko su taksi pagalba A. Č., kurio praktiškai nepažinojo. Vėliau šį automobilį jis pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“. V. P. teigė, kad nežinojo, kad šis automobilis yra pagrobtas, jam niekas apie tai nieko nesakė. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo V. V. ir liudytojo S. S. parodymų, jau įgydamas pirmą automobilį „Opel Vectra“ iš to paties asmens- kaltinamojo A. Č., turėjo suprasti ir suprato, kad jis yra vogtas, todėl įgydamas antrą automobilį iš mažai pažįstamo, neaišku, kuo užsiimančio ir iš kur nuolat gaunančio automobilius, to paties asmens- A. Č., turėjo tikrai suvokti, kad jis jam vėl atvarė ir jis vėl perka nusikalstamu būdu gautą turtą. Iš kaltinamojo A. Č. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. P. turėjo žinoti, kad minėtas automobilis pagrobtas, nes pas jį atvarytuose automobiliuose būdavo nuplėštos plastmasinės apdailos po vairais, nulaužti vairo užraktai, išdraskytos užvedimo spynelės ir nors į spyneles būdavo įkišti raktai, tačiau jie būdavo įkišti tik šiaip, nes nieko nerakindavo, be to, jis pats ardydavo automobilius, todėl tikrai žinojo, kaip atrodo pagrobtas ir kaip nepagrobtas automobilis. Be to, kaltinamasis A. Č., atvažiavęs pas V. P., nepateikė automobilio registracijos ar kitų dokumentų, o vadovaujantis LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, todėl teisėtas automobilio savininkas būtų turėjęs ir pateikęs automobilio registracijos dokumentus, ir tokiu būdu V. P. žinojo, kad turtas nebuvo kaltinamojo A. Č. nuosavybė. Kaltinamojo A. Č. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. Jokių priežasčių, dėl ko kaltinamasis A. Č. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. P., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo V. P. parodymai, kad įgydamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis nežinojo, kad jis yra pagrobtas, vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, kuri neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismas kaltinamojo minėtą teiginį atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį kaltinamojo duotais parodymais nesivadovauja, o remiasi nuosekliais ir neprieštaringais kaltinamojo A. Č. parodymais, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Atsižvelgus į minėtus kaltinamojo A. Č. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. žinojo, kad perka pagrobtą automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir parduoda jį UAB „Telmeta“, t.y. įsigyja ir realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Kadangi turtas nebuvo kaltinamųjų A. Č. ir V. P. ir kaltinamasis V. P. tą aplinkybę žinojo, todėl jis turėjo automobilį grąžinti teisėtam turto savininkui arba, jeigu jo nežinojo, turėjo apie tai informuoti policijos pareigūnus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. P. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išaiškintas automobilio savininkas ir automobilis būtų grąžintas nukentėjusiajam, arba, nesant galimybės to padaryti, apie tai informavo policijos pareigūnus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. P. minėtą automobilį pardavė UAB „Telmeta“, t.y. pats perdavė automobilį UAB „Telmeta“ ir gavo už tai pinigus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje apibrėžtos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą, ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą, t.y., kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, V. P. atlygintinai- už 700 Lt įgijo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš A. Č., kurio iki to laiko visai nepažinojo, ir jį pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“, t.y. žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo ir realizavo, iš anksto kaltinamajam A. Č. to padaryti nepažadėjęs. Nors kaltinamasis V. P. tvirtina, kad jis nežinojo ir nesuprato, kad automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra vogtas, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 189 str. 1 d. apie kaltės turinį turi būti sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltinamojo paaiškinimų, bet teismas turi vertinti visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgti į kaltinamojo atliktus veiksmus, jų intensyvumą ir panašiai, nes subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-99/2010, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-185/2009, 2K-259/2008, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Byloje nustatyta, kad automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. P. įgijo iš kaltinamojo A. Č., kurio iki to laiko visai nepažinojo, nežinojo, kuo jis verčiasi, ir net tuo nepasidomėjo, įgijo jau antrą automobilį iš to paties asmens, jau žinodamas, kad pirmą automobilį iš jo įgijo gautą nusikalstamu būdu, įgydamas automobilį automobilio registracijos dokumentų negavo, automobilio perleidimo sutarties nesudarė, transporto priemonės pirkimo- pardavimo įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo kilnojamojo turto registre VĮ Regitroje, kas leido jam, užsiimančiam automobilių prekyba, suprasti, kad jo įgyjamas automobilis yra vogtas. Pažymėtina, kad automobilį jis įgijo už nedidelę kainą- 700 Lt palyginus su vidutine automobilio rinkos verte, todėl ir iš tos aplinkybės galėjo suprasti, kad įgyja neteisėtu būdu gautą automobilį ir ne iš savininko įgyja. Be to, žinodamas, kad kaltinamasis A. Č. nėra automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, ir suvokdamas, kokiu būdu automobilis yra įgytas, turėdamas tam galimybę, sąmoningai jo negrąžino nukentėjusiajam, apie įvykdytą automobilio pagrobimą neinformavo teisėsaugos institucijų, o siekdamas naudos, automobilį realizavo, t.y. pardavė UAB „Telmeta“. Visos teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę ir patvirtina, kad V. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis nuo pat pirmojo automobilio įgijimo suvokė, kad įgijo ir realizavo daiktą, gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti. Jo padaryta veika baigta, nes LR BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas.
Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad praėjus kuriam laikui jam A. Č. vėl atvilko su taksi automobilio „Audi 100“ pagalba automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jį V. P. nupirko iš A. Č. už 550 Lt. Automobilio dokumentų taip pat nebuvo. Vėliau šį automobilį jis išardė ir pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“. Teisiamojo posėdžio metu V. P. teigė, kad nežinojo, kad šis automobilis yra pagrobtas, jam niekas apie tai nieko nesakė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka ir vieno dispozicijoje išvardinto padarytos veikos požymio. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui už atlyginimą arba be atlyginimo. Turto realizavimas – tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iš anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims, dėl kurio sunkiau jį rasti ir grąžinti savininkams. Todėl kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus pats turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. P. žinojo, jog automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nei jam, nei A. Č. nuosavybės teise nepriklauso, nes kartu su automobiliu nebuvo pateikti automobilio registracijos dokumentai, kad jų neturi ar jie pamesti, jam pasakė A. Č., be to, jis negalėjo paaiškinti, kodėl automobilis neužsikuria ir yra nevažiuojantis, perduodant automobilį už automobilį buvo sumokėti pinigai, tačiau jokia rašytinė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ji nebuvo pateikta nuosavybės įregistravimui kilnojamojo turto registre VĮ Regitrai. Taigi turtas nebuvo nei vieno iš jų teisėta nuosavybė, todėl bet kokie kiti veiksmai, atliekami su minėtu turtu, yra nusikalstami ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis už 550 Lt nupirko automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam minėtą automobilį vėl atvilko su taksi pagalba A. Č., kurio praktiškai nepažinojo. Vėliau šį automobilį jis pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“. V. P. teigė, kad nežinojo, kad šis automobilis yra pagrobtas, jam niekas apie tai nieko nesakė. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo V. V. ir liudytojo S. S. parodymų, jau įgydamas pirmą automobilį „Opel Vectra“ iš to paties asmens- kaltinamojo A. Č., turėjo suprasti ir suprato, kad jis yra vogtas, todėl įgydamas jau trečią automobilį iš mažai pažįstamo, neaišku, kuo užsiimančio ir iš kur nuolat gaunančio automobilius, to paties asmens- A. Č., turėjo tikrai suvokti, kad jis jam vėl atvarė ir jis vėl perka nusikalstamu būdu gautą turtą. Iš kaltinamojo A. Č. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. P. turėjo žinoti, kad minėtas automobilis pagrobtas, nes pas jį atvarytuose automobiliuose būdavo nuplėštos plastmasinės apdailos po vairais, nulaužti vairo užraktai, išdraskytos užvedimo spynelės ir nors į spyneles būdavo įkišti raktai, tačiau jie būdavo įkišti tik šiaip, nes nieko nerakindavo, be to, jis pats ardydavo automobilius, todėl tikrai žinojo, kaip atrodo pagrobtas ir kaip nepagrobtas automobilis. Be to, kaltinamasis A. Č., atvažiavęs pas V. P., nepateikė automobilio registracijos ar kitų dokumentų, o vadovaujantis LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, todėl teisėtas automobilio savininkas būtų turėjęs ir pateikęs automobilio registracijos dokumentus, ir tokiu būdu V. P. žinojo, kad turtas nebuvo kaltinamojo A. Č. nuosavybė. Kaltinamojo A. Č. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. Jokių priežasčių, dėl ko kaltinamasis A. Č. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. P., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo V. P. parodymai, kad įgydamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis nežinojo, kad jis yra pagrobtas, vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, kuri neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismas kaltinamojo minėtą teiginį atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį kaltinamojo duotais parodymais nesivadovauja, o remiasi nuosekliais ir neprieštaringais kaltinamojo A. Č., kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Atsižvelgus į minėtus kaltinamojo A. Č. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. žinojo, kad perka pagrobtą automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir parduoda jį UAB „Telmeta“, t.y. įsigyja ir realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Kadangi turtas nebuvo kaltinamųjų A. Č. ir V. P. ir kaltinamasis V. P. tą aplinkybę žinojo, todėl jis turėjo automobilį grąžinti teisėtam turto savininkui arba, jeigu jo nežinojo, turėjo apie tai informuoti policijos pareigūnus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. P. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išaiškintas automobilio savininkas ir automobilis būtų grąžintas nukentėjusiajam, arba, nesant galimybės to padaryti, apie tai informavo policijos pareigūnus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. P. minėtą automobilį pardavė UAB „Telmeta“, t.y. pats perdavė automobilį UAB „Telmeta“ ir gavo už tai pinigus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje apibrėžtos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą, ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą, t.y., kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, V. P. atlygintinai- už 550 Lt įgijo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš A. Č., kurio iki to laiko visai nepažinojo, ir jį pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“, t.y. žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo ir realizavo, iš anksto kaltinamajam A. Č. to padaryti nepažadėjęs. Nors kaltinamasis V. P. tvirtina, kad jis nežinojo ir nesuprato, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra vogtas, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 189 str. 1 d. apie kaltės turinį turi būti sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltinamojo paaiškinimų, bet teismas turi vertinti visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgti į kaltinamojo atliktus veiksmus, jų intensyvumą ir panašiai, nes subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-99/2010, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-185/2009, 2K-259/2008, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Byloje nustatyta, kad automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. P. įgijo iš kaltinamojo A. Č., kurio iki to laiko visai nepažinojo, nežinojo, kuo jis verčiasi, ir net nepasidomėjo, įgijo jau trečią automobilį iš to paties asmens, jau žinodamas, kad pirmą automobilį iš jo įgijo gautą nusikalstamu būdu, įgydamas automobilį automobilio registracijos dokumentų negavo, negavo konkretaus paaiškinimo iš A. Č., kodėl automobilis neužsikuria ir yra nevažiuojantis, automobilio perleidimo sutarties nesudarė, transporto priemonės pirkimo- pardavimo įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo kilnojamojo turto registre VĮ Regitroje, kas leido jam, užsiimančiam automobilių prekyba, suprasti, kad jo įgyjamas automobilis yra vogtas. Pažymėtina, kad automobilį jis įgijo už nedidelę kainą- 550 Lt palyginus su vidutine automobilio rinkos verte, todėl ir iš tos aplinkybės galėjo suprasti, kad įgyja neteisėtu būdu gautą automobilį ir ne iš savininko įgyja. Be to, žinodamas, kad kaltinamasis A. Č. nėra automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, ir suvokdamas, kokiu būdu automobilis yra įgytas, turėdamas tam galimybę, sąmoningai jo negrąžino nukentėjusiajam, apie įvykdytą automobilio pagrobimą neinformavo teisėsaugos institucijų, o siekdamas naudos, automobilį realizavo, t.y. pardavė UAB „Telmeta“, o sau pasiliko ir pasidėjo savo garaže visus keturis „Opel Vectra“ automobilio lengvo lydinio ratlankius su sumontuotomis dvejomis padangomis „Nokian“ 185/65 R15 ir dvejomis padangomis „Power Racer Marshal“ 195/45 R15, t. y. pasidėjo į garažą tikėdamasis pasinaudoti neteisėtu būdu gauto turto naudingosiomis savybėmis savo ar kitų asmenų poreikiams tenkinti. Visos teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę ir patvirtina, kad V. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis nuo pat pirmojo automobilio įgijimo suvokė, kad įgijo ir realizavo daiktą, gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti. Jo padaryta veika baigta, nes LR BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas.
Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad praėjus kuriam laikui jam A. Č. vėl atvarė kitą, jau ketvirtą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jį V. P. nupirko iš A. Č. už 550 Lt. Šis automobilis jau buvo su dokumentais. Vėliau šį automobilį jis išardė ir pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“. Teisiamojo posėdžio metu V. P. teigė, kad nežinojo, kad šis automobilis yra pagrobtas, jam niekas apie tai nieko nesakė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka ir vieno dispozicijoje išvardinto padarytos veikos požymio. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui už atlyginimą arba be atlyginimo. Turto realizavimas – tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iš anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims, dėl kurio sunkiau jį rasti ir grąžinti savininkams. Todėl kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus pats turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. P. žinojo, jog automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nei jam, nei A. Č. nuosavybės teise nepriklauso, nes nors ir buvo automobilio dokumentai, tačiau buvo sugadinta vairuotojo durelių spynelė, buvo padarytas savadarbis užraktas, nereikalaujantis užvedimo raktelio, ko negalėjo jam paaiškinti A. Č., automobilis buvo apklijuotas lipdukais „Židiniai“, perduodant automobilį už automobilį buvo sumokėti pinigai, tačiau jokia rašytinė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ji nebuvo pateikta nuosavybės įregistravimui kilnojamojo turto registre VĮ Regitrai. Taigi turtas nebuvo nei vieno iš jų teisėta nuosavybė, todėl bet kokie kiti veiksmai, atliekami su minėtu turtu, yra nusikalstami ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad 2011 metų spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis už 550 Lt nupirko automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam minėtą automobilį vėl atvarė A. Č., kurio praktiškai nepažinojo. Vėliau šį automobilį jis pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“. V. P. teigė, kad nežinojo, kad šis automobilis yra pagrobtas, jam niekas apie tai nieko nesakė. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo V. V. ir liudytojo S. S. parodymų, jau įgydamas pirmą automobilį „Opel Vectra“ iš to paties asmens- kaltinamojo A. Č., turėjo suprasti ir suprato, kad jis yra vogtas, todėl įgydamas jau ketvirtą automobilį iš mažai pažįstamo, neaišku, kuo užsiimančio ir iš kur nuolat gaunančio automobilius, to paties asmens- A. Č., turėjo tikrai suvokti, kad jis jam vėl atvarė ir jis vėl perka nusikalstamu būdu gautą turtą. Iš kaltinamojo A. Č. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. P. turėjo žinoti, kad minėtas automobilis pagrobtas, nes pas jį atvarytuose automobiliuose būdavo nuplėštos plastmasinės apdailos po vairais, nulaužti vairo užraktai, išdraskytos užvedimo spynelės ir nors į spyneles būdavo įkišti raktai, tačiau jie būdavo įkišti tik šiaip, nes nieko nerakindavo, be to, jis pats ardydavo automobilius, todėl tikrai žinojo, kaip atrodo pagrobtas ir kaip nepagrobtas automobilis. Be to, automobilis buvo apklijuotas lipdukais „Židiniai“, nors akivaizdu, kad A. Č. niekur nedirbo ir su tuo niekaip negalėjo būti susijęs, ir tokiu būdu V. P. žinojo, kad turtas nebuvo kaltinamojo A. Č. nuosavybė. Kaltinamojo A. Č. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. Jokių priežasčių, dėl ko kaltinamasis A. Č. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. P., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo V. P. parodymai, kad įgydamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis nežinojo, kad jis yra pagrobtas, vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, kuri neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismas kaltinamojo minėtą teiginį atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį kaltinamojo duotais parodymais nesivadovauja, o remiasi nuosekliais ir neprieštaringais kaltinamojo A. Č., kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Atsižvelgus į minėtus kaltinamojo A. Č. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. žinojo, kad perka pagrobtą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir parduoda jį UAB „Telmeta“, t.y. įsigyja ir realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Kadangi turtas nebuvo kaltinamųjų A. Č. ir V. P. ir kaltinamasis V. P. tą aplinkybę žinojo, todėl jis turėjo automobilį grąžinti teisėtam turto savininkui arba, jeigu jo nežinojo, turėjo apie tai informuoti policijos pareigūnus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. P. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išaiškintas automobilio savininkas ir automobilis būtų grąžintas nukentėjusiajam, arba, nesant galimybės to padaryti, apie tai informavo policijos pareigūnus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. P. minėtą automobilį pardavė UAB „Telmeta“, t.y. pats perdavė automobilį UAB „Telmeta“ ir gavo už tai pinigus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje apibrėžtos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą, ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą, t.y., kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, V. P. atlygintinai- už 550 Lt įgijo automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš A. Č., kurio iki to laiko visai nepažinojo, ir jį pardavė metalo laužo supirkimu užsiimančiai įmonei UAB „Telmeta“, t.y. žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo ir realizavo, iš anksto kaltinamajam A. Č. to padaryti nepažadėjęs. Nors kaltinamasis V. P. tvirtina, kad jis nežinojo ir nesuprato, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra vogtas, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 189 str. 1 d. apie kaltės turinį turi būti sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltinamojo paaiškinimų, bet teismas turi vertinti visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgti į kaltinamojo atliktus veiksmus, jų intensyvumą ir panašiai, nes subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-1/2011, Nr. 2K-99/2010, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-185/2009, 2K-259/2008, Nr. 2K-271/2006 ir kt.). Byloje nustatyta, kad automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. P. įgijo iš kaltinamojo A. Č., kurio iki to laiko visai nepažinojo, nežinojo, kuo jis verčiasi, ir net nepasidomėjo, įgijo jau ketvirtą automobilį iš to paties asmens, jau žinodamas, kad pirmą automobilį iš jo įgijo gautą nusikalstamu būdu, įgydamas automobilį matė, kad automobilio vairuotojo durelių spynelė sugadinta, kad automobilis apklijuotas lipdukais „Židiniai“, automobilio perleidimo sutarties nesudarė, transporto priemonės pirkimo- pardavimo įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo kilnojamojo turto registre VĮ Regitroje, kas leido jam, užsiimančiam automobilių prekyba, suprasti, kad jo įgyjamas automobilis yra vogtas. Pažymėtina, kad automobilį jis įgijo už nedidelę kainą- 550 Lt palyginus su vidutine automobilio rinkos verte, todėl ir iš tos aplinkybės galėjo suprasti, kad įgyja neteisėtu būdu gautą automobilį ir ne iš savininko įgyja. Be to, žinodamas, kad kaltinamasis A. Č. nėra automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, ir suvokdamas, kokiu būdu automobilis yra įgytas, turėdamas tam galimybę, sąmoningai jo negrąžino nukentėjusiajam, apie įvykdytą automobilio pagrobimą neinformavo teisėsaugos institucijų, o siekdamas naudos, automobilį realizavo, t.y. pardavė UAB „Telmeta“. Visos teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę ir patvirtina, kad V. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis nuo pat pirmojo automobilio įgijimo suvokė, kad įgijo ir realizavo daiktą, gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti. Jo padaryta veika baigta, nes LR BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, kaltinamojo A. Č. duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo E. K., liudytojo A. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 134-137 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 143-161 b. l.), daiktų apžiūros (2 t., 137-141 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (1 t., 147-149 b. l.; 2 t., 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-08, prieš turto savininko E. K. valią, nesant jo sutikimo, neteisėtai, iš anksto nesusitaręs su kaltinamuoju A. Č., už 750 litų, t.y., atlygintinai, iš A. Č. nupirko automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, t.y., žinodamas, kad įsigyja neteisėtu būdu gautą turtą, o kad automobilis pagrobtas galėjo suprasti iš to, kad A. Č. nepateikė automobilio registracijos dokumentų, taip pat tai, kad V. P. paklausus, kodėl nulaužtas automobilio vairas, A. Č. atsakė, kad jis pametė raktus. Be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išardė, tuo apsunkindamas turto savininkui galimybę išreikalauti turtą iš neteisėto valdymo, ir detales už 1000 litų pardavė A. J., pats pasakydamas, kad šiam automobiliui yra uždėtas areštas, ir taip pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl jis turi būti skubiai ardomas, nors aiškiai žinojo, kad taip nėra. LR BK 189 str. apibrėžtos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą, ir to nori. Visos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis suvokė, kad įgijo ir realizavo automobilį, gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti. Jo padaryta veika baigta, nes LR BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, kaltinamojo A. Č. duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo T. B., liudytojos K. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., 172-174, b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 100-106, 143-161 b. l., 3t., 64-66 b. l.), daiktų apžiūros (2 t., 24-35 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (2 t., 170-174 b. l., 3 t., 50-55 b. l.) – protokoluose, 2012-02-23 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0219 užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-12, prieš turto savininko T. B. valią, nesant jo sutikimo, neteisėtai, iš anksto nesusitaręs su kaltinamuoju A. Č., už 400 litų, t.y., atlygintinai, iš A. Č., nupirko automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, t.y., žinodamas, kad įsigyja neteisėtu būdu gautą turtą, o kad automobilis pagrobtas galėjo suprasti iš to, kad A. Č. nepateikė automobilio registracijos dokumentų. LR BK 189 str. apibrėžtos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą, ir to nori. Visos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis suvokė, kad įgijo automobilį, gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti. Jo padaryta veika baigta, nes LR BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. P. objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 8 nusikalstamas veikas- 8 apysunkius tyčinius nusikaltimus, visos veikos baigtos, du nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam A. Č. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius. A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jas išaiškinti ir jose dalyvavusius asmenis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad A. P. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir I. R. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystes padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nepripažįsta tai, kad A. P. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, ir I. R. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystes padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes jis pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilių vagysčių metu alkoholio nevartojo, išgėręs nebuvo, nes vairavo automobilį, kitų, rašytinių dokumentų (pvz.: asmens blaivumo testo ar pan.), patvirtinančių, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. Č. buvo neblaivus, byloje nėra.
Kaltinamasis A. Č. teisiamas šeštą kartą už 8 nusikalstamų veikų padarymą (2 t., 194-196 b. l.), veikas, už kurias teisiamas šioje byloje – tyčinius nusikaltimus - padarė teistumui neišnykus, tik išėjus iš įkalinimo įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., 23-24 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (3 t., 45 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (3 t., 22 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (3 t., 21 b. l.). Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis: už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 2 d., skirtinas laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nes tik sulaikytas po nusikalstamų veikų padarymo davė teisingus parodymus, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas bei jas padariusius asmenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskirus nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-10-25 iki 2012-09-07 (2 t., 90, 116-117, 123-124, 4 t., 66-68, 152-154 b. l.) ir pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį iki 2012-09-07 atlikta bausmė.
Kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktas 2012-06-14 susitaikymo protokolas, kuriame nurodoma, kad abi pusės, t. y. kaltinamasis V. V. ir nukentėję, civiliniai ieškovai A. P. ir I. R., susitaikė, nukentėję atleidžia kaltinamajam, nurodo, kad jis jiems atlygino 1/3 dalį žalos, daugiau jam pretenzijų neturi, jo atžvilgiu civilinio ieškinio atsisako, nurodo, kad jiems žinomos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, ir neprieštarauja, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamasis V. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 nusikalstamas veikas - 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus, abi veikos baigtos, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam V. V. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius. V. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jas išaiškinti ir jose dalyvavusius asmenis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis V. V. teisiamas pirmą kartą už dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą (3 t., 154 b. l.), yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., 158-162 b. l.), niekur nesimokantis ir nedirbantis (3 t., 157 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (3 t., 155 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (3 t., 156 b. l.), visiškai prisipažino padaręs abu nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė teisingus, nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jų nekeitė, susitaikė su nukentėjusiais A. P. ir I. R., jiems atlygino 1/3 dalį žalos, padarytos savo nusikalstamomis veikomis, nukentėję jam atleido ir pretenzijų neturi bei likusios dalies žalos iš jo priteisti neprašo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teismui pažadėjo pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti. Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad V. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau buvo paminėta, norint asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. LR BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkte ir 4 punkte nurodytos sąlygos byloje nustatytos. LR BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga numato savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Kaltinamasis nukentėjusiems atlygino tik dalį žalos- 1/3, t.y. savo dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- LR CK) 6.5 straipsnis numato, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (LR CK 6.6 str. 1 d.). LR CK 6.6 str. 3 d. numato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal LR CK 6.6 str. 8 d. kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu, tokiu atveju kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam iš bendraskolių pasibaigia (LR CK 6.23 str. 2 d. 1 p.). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. V. kartu su kitais kaltinamaisiais turi solidariąją prievolę nukentėjusiųjų A. P. ir I. R. atžvilgiu, jis savo dalį- 1/3 dalį žalos atlygino minėtiems nukentėjusiems, nukentėję jo žalos atlyginimą besąlygiškai priėmė, apie tai teismui nurodė raštu ir patvirtino, kad jam pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi ir iš jo žalos priteisti daugiau nebeprašo (4 t., 158, 159 b. l.), todėl aiškiai išreiškė savo valią kaltinamojo V. V. atžvilgiu atsisakydami solidarios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu, dėl ko nukentėjusių solidarusis reikalavimas V. V. atžvilgiu yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamasis V. V. savo dalį žalos nukentėjusiems atlygino, jiems nėra skolingas, dėl ko iš jo žala nukentėjusiems A. P. ir I. R. jau negali būti priteista, todėl nustatyta ir paskutinė LR BK 38 str. 1 d. 2 p. numatyta sąlyga, reikalinga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 str. ir V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiais. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. V. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p.,70 str.).
V. V. laikinai sulaikytas pagal LR BPK 140 str. nuo 2011-12-29 11.30 val. iki 2011-12-30 12.30 val. (3 t., 110, 140 b. l.), 2012-06-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, - pakeistos į suėmimą, nenustatant suėmimo termino, paskelbta jo paieška (4 t., 148-149). V. V. sulaikytas 2012-06-28 13.45 val. (4 t., 177 b. l.), 2012-06-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi jam nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas nuo 2012-06-28 (4 t., 180 b. l.).
Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė- suėmimas nuo nuosprendžio paskelbimo keistina į švelnesnę kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaltinamąjį V. V. paleidžiant teismo posėdžių salėje.
Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Kaltinamasis V. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 6 nusikalstamas veikas - 6 nesunkius tyčinius nusikaltimus, visos veikos baigtos. V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. P. teisiamas antrą kartą už 6 nusikalstamų veikų padarymą (3 t., b.l. 74), pagal 2008-12-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį bausmė atlikta- bauda sumokėta 2012-05-21, teistumas neišnykęs, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., 84-87 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (4 t., 89-90 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (3 t., 80 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (3 t., 81 b. l.). Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nors pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas neskirtinas laisvės atėmimas, nes jis registruotas darbo biržoje, dirba savo ūkyje, nori pasitaisyti, toliau dirbti savo ūkyje, serga nepagydoma liga - žvyneline liga, kuriai reikalingas specialus gydymas, o laisvės atėmimo įstaigoje jį taikyti gali nebūti galimybės, tais pačiais pagrindais jam neskirtinas areštas, neskirtina ir bauda, nes šiuo metu sunki jo turtinė padėtis, jis niekur nedirba, turi nuolat pirkti gydymui skirtus brangius vaistus, todėl galimybės sumokėti teismo paskirtą baudą gali neturėti. Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. P. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 189 str. 1 d., paskiriant laisvės apribojimo bausmę mažesnio dydžio nei LR BK 48 str. 2 d. numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskirus nusikaltimus, numatytus LR BK 189 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę paskiriant- laisvės apribojimą ir LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 5 punkte numatytus įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-11-15 11.00 val. iki 2011-11-17 9.25 val. (3 t., 37, 46 b. l.) (2 paros) ir laikytina, kad V. P. yra atlikęs dalį bausmės- 4 laisvės apribojimo dienas.
Kaltinamajam V. P. 2011-11-17 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (3 t., 56-57 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Baudžiamojoje byloje nukentėję ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius: A. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 1470 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 33 b. l.), nurodė, kad V. V. jam atlygino dalį žalos, todėl pretenzijų jam neturi, jo atžvilgiu civilinio ieškinio atsisako, nurodė, jog jam civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos, todėl prašomą priteisti civilinį ieškinį sumažino V. V. sumokėta dalimi ir prašo priteisti solidariai iš A. Č. ir V. P. 1470 Lt turtinės žalos atlyginimo; I. R. - civilinį ieškinį dėl 734 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 82 b. l.), nurodė, kad V. V. jam atlygino dalį žalos, todėl pretenzijų jam neturi, jo atžvilgiu civilinio ieškinio atsisako, nurodė, jog jam civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos, todėl prašomą priteisti civilinį ieškinį sumažino V. V. sumokėta dalimi ir prašo priteisti solidariai iš A. Č. ir V. P. 734 Lt turtinės žalos atlyginimo; A. A. - civilinį ieškinį dėl 1300 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 105 b. l.); A. D. - civilinį ieškinį dėl 1084 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 124 b. l.); E. K. - civilinį ieškinį 4524 Lt sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. 162 b. l.); T. B. - civilinį ieškinį dėl 2200 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., l.56 b. l.).
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese- kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamieji A. Č., V. V. ir V. P. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių, dėl kurių nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams atsirado žala- jie neteko jiems nuosavybės teise priklausančio turto, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiems ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, civiliniai ieškiniai įrodyti byloje pateiktais dokumentais, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais A. Č., V. V. ir V. P. veiksmais, todėl A. Č., V. V. ir V. P. nukentėjusiems, civiliniams ieškovams privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Kadangi V. V. atlygino dalį žalos A. P. (730 Lt) ir I. R. (367 Lt), todėl A. P. ir I. R. pretenzijų V. V. neturi, A. P. prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį 1470 Lt solidariai iš A. Č. ir V. P., o I. R. prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį 734 Lt solidariai iš A. Č. ir V. P.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.5 straipsnis numato, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (LR CK 6.6 str. 1 d.). LR CK 6.6 str. 3 d. numato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų A. Č., V. V. ir V. P. neteisėtais veiksmais nukentėjusiems buvo padaryta žala, todėl civilinės teisės prasme jie yra solidarieji skolininkai, nes jų prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu ir yra preziumuojama. Ši prezumpcija nėra paneigta, nes nei vienas iš kaltinamųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl vieno konkretaus kaltinamojo veiksmų ir tik jo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, tai patvirtinančių duomenų teismas taip pat nenustatė. LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal LR CK 6.6 str. 8 d. kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu. LR CK 6.23 straipsnio 2 dalyje numatyti du atvejai, kai vieno bendraskolio solidarumas baigiasi dėl kreditoriaus ir vieno bendraskolio veiksmų. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kai kreditorius besąlygiškai pripažįsta (pvz.: pakvitavime) gavęs vieno bendraskolių įvykdymą, atitinkantį šio dalį, tokiu atveju šio bendraskolio solidarumas baigiasi (LR CK 6.6 str. 8 d.). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. V. kartu su kitais kaltinamaisiais turi solidariąją prievolę nukentėjusiųjų A. P. ir I. R. atžvilgiu, jis savo dalį- 1/3 dalį žalos atlygino minėtiems nukentėjusiems, nukentėjusieji jo dalį žalos atlyginimo besąlygiškai priėmė, apie tai teismui nurodė raštu ir patvirtino, kad kaltinamajam V. V. pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi ir iš jo žalos priteisti daugiau nebeprašo (4 t., 158,159 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad kaltinamasis V. V. savo dalį, t.y. 1/3 dalį žalos nukentėjusiems atlygino, nukentėjusieji A. P. ir I. R. atskirai ir besąlygiškai priėmė dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio, t. y. kaltinamojo V. V., ir raštu teismui nurodė, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko V. V., t. y. aiškiai išreiškė savo valią kaltinamojo V. V. atžvilgiu atsisakydami solidarios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu, dėl ko nukentėjusių solidarusis reikalavimas V. V. atžvilgiu yra pasibaigęs, todėl nukentėjusiųjų A. P. ir I. R. pareikšti civiliniai ieškiniai iš kaltinamojo V. V. nepriteistini.
Byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų A. P., I. R., A. A., A. D., E. K. ir T. B. civiliniai ieškiniai ir yra kaltinamieji A. Č. ir V. P., kurie privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Kaltinamasis A. Č. su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, neginčijo jų dydžio, pažadėjo esant galimybei juos atlyginti. Kaltinamasis V. P. su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutiko, nesutiko juos atlyginti. Byloje jo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 189 str. 1 d., padarymo įrodyta visiškai. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamojo V. P. neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiems ir buvo svetimo turto įgijimo ir realizavimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp jo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis privalo, kaip ir kiti kaltinamieji, atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, dėl ko nukentėjusių pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai. Tačiau byloje kyla klausimas dėl to, kokia civilinė atsakomybė kaltinamųjų A. Č. ir V. P. atžvilgiu turėtų būti taikoma: solidarioji ar dalinė. To nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. LR BPK 113 str. 2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. LR CK 6.6 str. 1 d. numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tokia išimtis nurodyta LR CK 6.6 str. 3 d., kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. LR CK 6.279 str. 1 d. nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji padarė atskiras skirtingas veikas: pirmiausia kaltinamasis A. Č. pagrobė automobilius, po to kaltinamasis V. P. juos įgijo ir realizavo, bendrų tyčinių veiksmų ir bendrininkavimo nebuvo, todėl šiuo atveju solidarioji atsakomybė kaip ir nebūtų galima. Tačiau LR CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, ji apima tuos atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus, todėl tuo atveju, kai kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos, visi asmenys atsakys solidariai. Tačiau įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš asmenų veiksmų, atsakys tik tas asmuo, o kiti bus atleisti nuo civilinės atsakomybės. Kadangi kaltinamųjų bendrų veiksmų nebuvo, o buvo atlikti atskiri veiksmai, kurie sudarė atskiras skirtingas nusikalstamas veikas, laiko atžvilgiu sekančias vieną po kitos, kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai atskirai padarė žalos nukentėjusiems, byloje nėra įrodyta, kad žala atsirado tik dėl vieno iš kaltinamųjų veiksmų, todėl nukentėjusiems jų prašomos priteisti sumos priteistinos solidariai iš abiejų kaltinamųjų A. Č. ir V. P.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,-
- automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris BDS 396, registracijos liudijimas Nr. B 422104, techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 601-0025491 ir ERGO sutarties liudijimas grąžinti saugojimui E. B. (1 t., 20 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininkės E. B. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
- medžiaginis krepšys, įrankiai, pirštinės, flakoniukai, plytelių pjovimo staklės, grąžtų rinkinys, gulsčiukas grąžinti saugojimui A. P. (1 t., 32 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininko A. P. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
- 4 lieto lydinio ratlankiai su padangomis grąžinti saugojimui A. A. (1 t., 104 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininko A. A. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
- automobilio „Opel Frontera“ dalys: variklio dangtis, apsauginis metalinis lankas, priekiniai sparnai, dešinysis ir kairysis posūkiai, aušinimo radiatorius, kablys, plastmasinis stogas, lempos, variklis, kairės ir dešinės pusės durelės, galinis dangtis, greičių dėžė, automagnetola „Sony“ grąžinti saugojimui E. K. (1 t., 161 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininko E. K. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
- automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr.C317497 ir techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr.605-0008610 grąžinti saugojimui T. B. (2 t., 27 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininko T. B. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
- indas su kvapo pėdsaku, 2 vnt. pakabinamų spynų, 1 kompaktinė plokštelė, grunto pavyzdys, daktiloplokštelė, veidrodėlio stiklas, vokas su mikroplaušeliais – saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (3 t., 163 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.);
- kaltinamųjų V. V. asmens tapatybės kortelė Nr. 12734562 ir V. P. asmens tapatybės kortelė Nr. 10954927 pridėtos voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos kaltinamiesiems V. V. ir V. P. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
- 3 vienetai kompaktinių plokštelių su telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurios yra pridėtos prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, jie saugotini byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl 24 litų vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl magnetolos „Sony“ vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. Č. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę A. Č. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę A. Č. paskirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 7 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-10-25 iki 2012-09-07 ir pagal 2012 m. vasario 10 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-09-07 atliktą bausmę.
A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
V. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės) kaltinamajam ir nukentėjusiems susitaikius ir baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str., V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įspėti V. V., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2012 m. rugsėjo 7 d., pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant jį kartą per savaitę, kiekvienos savaitės antradienį laikotarpiu nuo 8 val. iki 10 val., pradedant nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. registruotis Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Operatyvaus valdymo skyriuje, esančiame Aušros al. 19, Šiauliuose.
Kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. V. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo ir realizavimo) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo ir realizavimo) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo ir realizavimo) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo ir realizavimo) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo) ir skirti jam laisvės apribojimą 5 (penkeriems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo ir realizavimo) ir skirti jam laisvės apribojimą 5 (penkeriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. P. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, įpareigoti V. P. per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-15 11.00 val. iki 2011-11-17 9.25 val. (2 paras) ir laikyti, kad V. P. yra atlikęs dalį bausmės- 4 laisvės apribojimo dienas.
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
- nukentėjusiajam A. P. 1470 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiajam I. R. 734 Lt (septynis šimtus trisdešimt keturis litus) turtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiajam A. A. 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiajam A. D. 1084 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis litus) turtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiajam E. K. 4524 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis litus) turtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiajam T. B. 2200 Lt (du tūkstančius du šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. B 422104, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 601-0025491 ir ERGO sutarties liudijimą palikti savininkės E. B. neribotai nuosavybei;
- medžiaginį krepšį, įrankius, pirštines, flakoniukus, plytelių pjovimo stakles, grąžtų rinkinį, gulsčiuką palikti savininko A. P. neribotai nuosavybei;
- 4 lieto lydinio ratlankius su padangomis palikti savininko A. A. neribotai nuosavybei;
- automobilio „Opel Frontera“ dalis: variklio dangtį, apsauginį metalinį lanką, priekinius sparnus, dešinįjį ir kairįjį posūkius, aušinimo radiatorių, kablį, plastmasinį stogą, lempas, variklį, kairės ir dešinės pusės dureles, galinį dangtį, greičių dėžę, automagnetolą „Sony“ palikti savininko E. K. neribotai nuosavybei;
- automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr.C317497 ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr.605-0008610 palikti savininko T. B. neribotai nuosavybei;
- indą su kvapo pėdsaku, 2 vnt. pakabinamų spynų, 1 kompaktinę plokštelę, grunto pavyzdį, daktiloplokštelę, veidrodėlio stiklą, voką su mikroplaušeliais sunaikinti;
- kaltinamųjų V. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 12734562 ir V. P. asmens tapatybės kortelę Nr. 10954927 grąžinti kaltinamiesiems V. V. ir V. P.;
- 3 vienetus kompaktinių plokštelių su telefoninių pokalbių išklotinėmis palikti saugoti byloje.
Apie kardomosios priemonės pakeitimą V. V. nedelsiant pranešti Šiaulių apskrities VPK.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.