- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-376-81-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- P. P., M. M., G. M., A. G., O. V., Ž. Š.
- Advokatai
- Jonas Mazurka
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-81/2012
Teisėjas R. Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00274-2011-9;
2012 m. gegužės 31 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo P. P. gynėjui advokatui Jonui Mazurkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 1 dalį (E. V. ir M. J. plėšimas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.- laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. (A. G. plėšimas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti M. M., G. M., A. G., O. V., Ž. Š., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. už LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą nuteistas, nes jis, G. M. ir nepilnamečiai M. M. bei A. G., veikdami grupe susitarusių asmenų, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nustatyta, kad 2011 m. kovo 9 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, bendrai sutarę apiplėšti nukentėjusiuosius E. V. bei M. J., P. P. kartu su M. M. užpuolė nukentėjusius E. V. bei M. J. ir P. P. ranka sudavus nukentėjusiajam E. V. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko E. V. buvo konstatuota nubrozdinimai kaktoje ir nosies nugarėlėje, kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius dešinės akies vokuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei M. M. sudavus nukentėjusiam M. J. ne mažiau tris smūgius kumščiu bei spiriant į veido sritį, dėl ko M. J. konstatuota nosies ir nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip atimdami galimybę nukentėjusiems priešintis, P. P. su M. M., A. G. ir G. M. bendrai iš nukentėjusiojo E. V. pagrobė 80 litų vertės rankinę, su joje buvusiais 100 litų vertės akiniais, 10 litų vertės akinių dėklu, 20 litų vertės kepure, iš kelnių kišenės pagrobė E. V. 250 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung L770“, su jame buvusia SIM kortele „Labas“, 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „HTC Wildfine“, su jame buvusia SIM kortele „Labas“, iš M. J. kelnių kišenės pagrobė 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, su jame buvusia SIM kortele „Labas“, 15 litų vertės piniginę su grandinėle, kurioje buvo monetomis 6 litai bei neįgalumo pažymėjimas, darbo pažymėjimas, nuolaidų kortelės, nuo M. J. peties pagrobė 60 litų vertės rankinę, su joje buvusia 25 litų vertės laisvų rankų įranga. Bendrais veiksmais pagrobė E. V. turto už 766 litus, o M. J. turto už 206 litus.
Be to, P. P. už LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą nuteistas, nes jis ir nepilnametis M. M., veikdami . grupe, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, t.y., dujų balionėlį. Nustatyta, jog 2011 m. kovo mėn.10 d., apie 20val.45min., (duomenys neskelbtini) g., pastebėję einančią gatve L. S., abu nutarė ją apiplėšti. Nukentėjusiajai įėjus į gyvenamo namo Nr. 50 laiptinę, plėšimo tikslu M. M. įbėgo į laiptinę iš paskos ir sugriebęs nukentėjusiosios rankinę ją jėga bandė iš nukentėjusiosios pagrobti, tačiau nukentėjusioji neleido ir aktyviai priešinosi, po ko kaltinamasis P. P. papurškė nukentėjusiajai dujų balionėliu, nuo ko pastaroji jautė fizinį skausmą ,ir taip atimant galimybę nukentėjusiai priešintis, abu bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti iš L. S. 30 litų vertės rankinę, su joje buvusiu 300 litų vertės mobilaus ryšio telefonu „Samsung E1210M“, 50 litų vertės odine pinigine ir joje buvusia bedarbio pažyma, apmokėjimo sąskaitomis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji L. S. stipriai laikė rankinę, dėl ko ji nebuvo ištraukta.
Be to, P. P. už LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą nuteistas, nes jis ir O. V., veikdami grupe, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nustatyta, jog 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, apie 22val.30min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamo namo Nr. 17, pastebėję neblaivų nukentėjusįjį, nutarė jį apiplėšti. O. V. alkūne sudavus nukentėjusiam A. G. vieną smūgį iš kairės pusės į veidą, P. P. laikant parkritusio A. G. rankas ir taip atimant galimybę priešintis, iš striukės kišenės O. V. pagrobė 589 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „HTS“ su jame buvusia SIM kortele „Labas“. Bendrais veiksmais jie padarė plėšimą ir pagrobė A. G. turto už 589 litų.
Be to, P. P. už LR BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą nuteistas, nes jis ir Ž. Š., veikdami grupe, 2011 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, vakaro metu, išlauždami negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., durų užraktą, įsibrovė į J. B. priklausantį negyvenamą namą, iš kurio pagrobė J. B. priklausančius 4 aliuminio puodus, kurių bendra vertė 100 litų, 50 litų vertės mėsos malimo mašinėlę, 10 vnt. stalo šakučių, kurių bendra vertė 10 litų, 30 litų vertės kirvį, 50 litų vertės vandens šildymo bakelį, 3 dujinės viryklės degiklius, kurių bendra vertė 30 litų. Tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, išmušdami J. B. priklausančio ūkinio pastato lango stiklą, kartu įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė J. B. priklausančią 20 litų vertės pakabiną spyną. Tęsdami nusikalstamą veiką, išlaužę duris, kartu įsibrovė į lauko virtuvę, iš kurios pagrobė J. B. priklausantį 50 litų vertės vandens šildymo bakelį. Viso bendrai pagrobė nukentėjusiojo J. B. turto už 340 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. P. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nuosprendį dalyje dėl P. P. skirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, pakeisti ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Jis anksčiau teistas nebuvo, pilnai pripažino nusikaltęs, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, atlygino padarytą žalą, jo veiksmai buvo neapgalvoti, atsitiktiniai, nesukėlė sunkesnių pasekmių, jis nėra nusikaltimų organizatorius bei aktyvus vykdytojas. Skunde nurodoma, jog apeliantas P. P. įsidarbino pastoviam darbui, gauna darbo pajamas, pasiruošęs tęsti mokslą. Be to, nuteistasis globoja ir išlaiko neįgalų brolį L. P., ir kitų asmenų, galinčių rūpintis ir prižiūrėti neįgalų brolį, nėra (motina mirusi, tėvas gyvena atskirai ir daugelį metų šeima nesirūpina). Apeliantas įsitikinęs, kad teismo skirtoji bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, komplikuotų asmeninį gyvenimą, neįgalaus brolio padėtį, todėl teismas, apelianto manymu, atsižvelgęs į visas aplinkybes, turi pagrindą taikyti LR BK 62 str. ir sutinkamai su LR BK 75 str. atidėti bausmės vykdymą.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmetamas.
Nuteistasis neginčija jo nuteisimo ir veikų kvalifikavimo LR BK 180 str. 1d.,22 str. 1d. ir 180 str. 2d., 180 str. 1d., 178 str. 2d., todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis teigia, kad jam turėtų būti taikomos BK 62 str. nuostatos ir BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti. Bausmė nuteistajam skirta atlikti pataisos namuose teisėtai ir pagrįstai.
LR BK 62 str. 1 d. nustato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos numatytos sąlygos. LR BK 62 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog paskyrus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų jo neįgalaus brolio interesai, nes teigia, jog jis išlaiko neįgalų brolį ir daugiau nebus kam jo prižiūrėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad nuteistasis prižiūrėtų bei išlaikytų savo neįgalų brolį, be to, nenustatyta, jog nuteistasis yra vienintelis, kuris gali prižiūrėti neįgalų brolį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog P. P. brolis neįgalus, tačiau pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, jog P. P. gyvena vienas (t3, b.l. 186), be to, nėra jokių duomenų, jog L. P. būtų nustatyta globa ar rūpyba, o globėju ar rūpintoju būtų paskirtas P. P.. P. P. nedirbo, be to, prie skundo pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, jog P. P. įsidarbino ir gauna atlygį, už kurį galėtų išlaikyti neįgalų brolį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad P. P. prižiūri ir išlaiko savo neįgalų brolį. LR BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta aplinkybė nenustatyta, todėl šiuo pagrindu bausmė negali būti švelninama.
Nuteistasis skunde taip pat prašo švelninti bausmę taikant LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą. Šis skundo argumentas taip pat negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.
LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant, asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankami efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog P. P. nuteistas ne tik už tyčinius apysunkius nusikaltimus, tačiau ir už pasikėsinimą įvykdyti tyčinį sunkų nusikaltimą, todėl nėra LR BK 75 str. 1 d. numatytų būtinųjų formalių sąlygų. Be to, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. P. P. nors anksčiau neteistas, nusikalto būdams jauno amžiaus, tačiau nusikalstamas veikas padarė būdamas pilnamečiu. Visos nusikalstamos veikos padarytos vos vieno mėnesio laikotarpyje. Visi nusikaltimai tyčiniai, turtiniai, savanaudiški. Trimis atvejais buvo panaudotas fizinis smurtas. Trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai baigti, vienas sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aktyvių besipriešinančio asmens veiksmų. Be to, visi nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio. Visos šios aplinkybės, net ir įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, rodo ne tik didelį padarytų veikų, bet ir paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo polinkį nusikalsti.
Nuteistasis skunde nurodo, jog jis nebuvo veikų organizatorius, aktyvus vykdytojas ir jo veikos sunkesnių pasekmių nesukėlė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo teiginiai nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog visais atvejais P. P. veikė bendrininkų grupe, plėšimų atvejais naudojo fizinį smurtą- sudavė ranka E. V., purškė dujų balionėliu L. S., laikė pargriuvusiam nukentėjusiajam A. G. rankas, tokiu būdu aktyviai prisidėjo prie nusikalstamų tikslų, sumanymų realizavimo, todėl visi bendrininkai už visas nusikalstamos veikos pasekmes, nepriklausomai nuo to, kieno tiesioginiai veiksmai jas sukėlė, atsako bendrai. Be to, nusikaltimų pavojingumo pobūdis, padarymo būdas bei skaičius ir trumpas laikas, per kurį jie padaryti rodo, jog tai nebuvo atsitiktinės veikos, o nuteistojo polinkio daryti nusikalstamas veikas pasekmė. Nuteistais nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei šiuo metu nedirba, nesimoko. Visos šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl asmeninio gyvenimo komplikavimo, teisėjų kolegijos manymu, neduoda pagrindo išvadai, kad skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, su jos vykdymu susiję apribojai neproporcingai griežtai pažeistų kitus nuteistojo socialinius interesus, nes bausmė yra valstybės prievartos priemonė, neišvengiamai susijusi su neigiamais padariniais nuteistojo atžvilgiu ir tai yra natūrali neteisėto, nusikalstamo elgesio pasekmė. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju su laisvės atėmimo bausmės vykdymu susiję apribojimai yra būtini siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei pasiekti, kad P. P. daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
P. P. apeliacinį skundą atmesti;
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.