Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam V. A. (U. A.), jo gynėjui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2025 m. lapkričio 1 d. 10.55 val. Kirtimų gatvėje, Vilniuje, V. A. vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. lapkričio 1 d. 11.31 val. tikrinimo metu alkotesteriu nustatė 2,20 promilių neblaivumą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

1. Teisiamojo posėdžio metu V. A. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2025 m. spalio 31 d. vakare jis su draugais gėrė degtinę, kurios išgėrė 0,7 litro. Kitos dienos ryte jam paskambino brolis - pastarasis dirba su (duomenys neskelbtini), turėjo išvažiuoti ir šiam skubiai buvo reikalingi daiktai. Jis kvietė taksi, bet pralaukęs 20-30 min. jis, įvertinęs tai, kad važiuoti netoli, nusprendė pats savo automobiliu „Peugeot“ nuvežti daiktus. Jis važiavo vienas. Pravažiavus porą kilometrų jį aplenkė automobilis, kurio jis išsigando ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į kelio užtvarą. Bijodamas, kad prisipažinęs jis viską praras, policijos pareigūnams iš pradžių jis pasakojo, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo jo draugas. Šį kartą jis padarė klaidą, dėl savo veiksmų jis gailisi. Po nagrinėjamo įvykio jis nustojo gerti alkoholinius gėrimus. Alkoholį jis vartodavo per šventes – kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl jis negali piktnaudžiauti alkoholiu. Jis turi visas vairuotojo kategorijas. Jeigu teismas uždraustų vairuoti transporto priemones, jis prarastų visas kategorijas. Darbdavys jam pasakė, kad gali laukti jo metus, tačiau ilgiau nelauks, ieškos kito darbuotojo. Jei jis bus nuteistas, jam nebus pratęstas leidimas toliau gyventi Lietuvoje.

2. Teisiamojo posėdžio metu V. A., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė prisipažįstantis esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

3. 2025 m. lapkričio 2 d. apklausos metu V. A. parodė, kad šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Apie dvejus metus jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute jis negyvena, ten jį deklaravo jo darbovietė. Nuo 2025 m. spalio 31 d. 19 val. iki 2025 m. lapkričio 1 d. 2 val. namuose jis kartu su draugais gėrė degtinę (jis išgėrė apie 0,7 litro). 2025 m. lapkričio 1 d. apie 9 val. jam būnant namuose jis paskambino savo draugui J. B. (Y. B.), kurio paprašė atvažiuoti pas jį ir jo automobiliu nuvežti jį pas tetą. J. B. buvo blaivus, turėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. Jie važiavo jo automobiliu, nes jam reikėjo ir dėl to, kad važiuojant jo automobiliu yra pigiau dėl mažesnių kuro sąnaudų. 2025 m. lapkričio 1 d. apie 10 val. Kirtimų gatvėje, Vilniuje, J. B. vairuojamas jo automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jam nežinomų aplinkybių atsitrenkė į atitvarą. Jie abudu iš automobilio išlipo, kažkas iš vairuotojų buvo sustoję pasiteirauti, ar nereikia pagalbos. Tuomet J. B. įsėdo į sustojusio vairuotojo automobilį (pilkos spalvos) ir jam nurodė palaukti, nes šis važiuoja paprašyti pagalbos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Medikų pagalbos jam nereikėjo. Policijos pareigūnams jis paaiškino patekęs į avariją, o automobilio vairuotojas išvykęs pagalbos. Jis automobilio nevairavo ir kaltės nepripažįsta (bylos lapai 118-121).

4. 2025 m. lapkričio 1 d. apklausos metu J. B. parodė, kad jis yra V. A. draugas, kurį jis pažįsta apie aštuonerius metus. 2025 m. lapkričio 1 d. nuo 10 val. iki 11 val. jis buvo kartu su V. A. pastarojo namuose (duomenys neskelbtini) kaime (tikslaus adreso jis nežino) - jis buvo atvykęs pas V. A. tiesiog atsigerti kavos ir pakalbėti. Taip pat V. A. namuose buvo kiti asmenys, kurių jis nepažįsta ir kurie užsiiminėjo savo reikalais. Pakalbėjęs su V. A. ir atsigėręs kavos jis išvažiavo į savo namus. Jam būnant pas V. A. jie alkoholinių gėrimų negėrė, ant stalo alkoholinių gėrimų taip pat nebuvo. Ar V. A. tuo metu buvo neblaivus, jis nežino (kvapo nejautė, iš judesių taip pat nematė). Jam nuvykus namo apie 11.30 val. iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jam paskambino V. A., pasakė padaręs avariją ir paprašė atvažiuoti. Jis iš karto išvažiavo pas V. A.. Jam važiuojant jam dar kartą iš to paties numerio paskambino V. A. ir pasakė, kad jeigu jo klaus, kas vairavo, jis turi pasakyti, kad vairavo jis. Jam atvykus į įvykio vietą jau buvo policijos pareigūnai ir V. A.. Atvažiavęs jis su V. A. nekalbėjo. Policijos pareigūno paklaustas, kas vairavo automobilį, jis pasakė, kad vairavo jis. Jis buvo streso būsenoje, nes buvo išsigandęs, nerimavo dėl V. A.. Kas vairavo automobilį, jis nežino (bylos lapai 52-55).

5. 2025 m. lapkričio 7 d. apklausos metu V. A. parodė, kad 2025 m. spalio 31 d. savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis su draugais gėrė degtinę (jis pats išgėrė 0,7 litro degtinės, gėrė iki 2 val.), po ko nuėjo miegoti. 2025 m. lapkričio 1 d. apie 9 val. jis atsikėlė, turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę pas savo brolį, kuris turėjo skubiai išvykti į reisą, todėl šiam reikėjo daiktų, kuriuos jis turėjo nuvežti. Ryte pas jį atvyko draugas Ž., kurio jis paprašė nuvežti šiuos daiktus, tačiau Ž. nurodė negalįs to padaryti, nes turįs savo reikalų. Kadangi jis neturėjo ko paprašyti tai padaryti, jis bandė išsikviesti taksi, tačiau nebuvo jokių taksi, kurie būtų galėję priimti užsakymą. Kadangi atstumas nuo jo iki brolio nebuvo tolimas (apie 5 km), be to, kelias iki ten buvo tiesus, jis nusprendė pats nuvežti broliui daiktus. Jis jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo vakarykščių išgertuvių, tačiau alkotesterio jis neturėjo ir blaivumo pasitikrinti negalėjo. Apie 10 val. jis vienas įsėdo į savo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link Kirtimų gatvės. Nuo namų pavažiavus 3 km, važiuojant Kirtimų gatve pirma eismo juosta, jį lenkė automobilis, kurio vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo, kas jį išgąsdino, todėl jis šiek tiek pasuko vairą į dešinę pusę, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus. Išlipęs iš automobilio ir pamatęs, kokią avariją jis padarė, jis išsigando, kad praras visas vairuotojo teisių kategorijas bei vairuotojo darbą. Tuomet jis paskambino savo draugui Ž. ir paprašė atvykti iki tos vietos ir prisiimti kaltę dėl padarytos avarijos, telefonu išsiuntė Ž. žinutę su jo buvimo vietos nuoroda. Ž. telefonu pasakė jam padėsiąs ir atvažiuosiąs. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis šiems pasakė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas Ž., kuris dabar išvažiavo ieškoti pagalbos, o jis sėdėjo automobilio gale. Jis taip pasielgė tik dėl to, jog buvo išsigandęs. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi. Lietuvoje jis turi tetą A. S., su kuria palaiko artimus ryšius, ją labai gerbia ir bijo prarasti jos pasitikėjimą, todėl jis prašys, jog ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas pagal laidavimą (bylos lapai 122-125).

6. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. (A. S.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 11.05 val. atvykęs į įvykio vietą, esančią Kirtimų gatvėje (kryptis link Vilniaus miesto) jis pastebėjo įvykio vietoje stovintį apgadintą automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo apgadinti šalia esantys kelio atitvarai. Šalia automobilio stovėjo vyras - aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad tai yra V. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklaustas, kas nutiko, vyras paaiškino važiavęs su draugu jam priklausančiu automobiliu „Peugeot“; jis sėdėjęs galinėje keleivio sėdynėje ir draugas padaręs eismo įvykį; jis automobilio nevairavo - vairavo jo draugas, kurio duomenų jis nežino, tačiau po eismo įvykio draugas pasišalino. Patikrinus V. A. blaivumą pirmuoju pūtimu 11.14 val. buvo nustatytas 2,20 promilių, antruoju pūtimu 11.31 val. – 2,20 promilių neblaivumo laipsnis. Atvykę medikai apžiūrėjo V. A., tačiau jokių sužalojimų nenustatė, nuo medikų pagalbos V. A. atsisakė. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko J. B., kuris, pasak V. A., vairavo automobilį. J. B. iš karto prisipažino vairavęs šį automobilį ir sukėlęs eismo įvykį bei nurodė išvykęs iš įvykio vietos susirasti tralą. Vėliau J. B. pasakė minėto automobilio nevairavęs, visą laiką kalbėjo neužtikrintai, keitė parodymus. Patikrinus J. B. blaivumą buvo nustatyta, kad J. B. blaivus (bylos lapai 58-61).

7. Policijos pareigūno kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Dešinėje važiuojamosios kelio dalies juostoje stovi ugniagesių gelbėtojų automobilis, kiek toliau už jo kelkraštyje suniokotu priekiu stovi pilkas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas Nr. 1 prieina prie vyro Nr. 1 (tamsiai rudais surištais plaukais, tamsiai ruda vešlia barzda, dėvintis pilkus marškinėlius, tamsiai pilką striukę su gobtuvu, juodas kelnes), kuris kalba rusų kalba. Vyras Nr. 1 sako sėdėjęs gale, automobilį vairavęs ne jis, vairuotojas išvažiavęs ieškoti pagalbos. Vyras Nr. 1 sako skambinsiantis vairuotojui. Pareigūnas Nr. 2 nueina į tarnybinį automobilį. Prie tarnybinio automobilio prieina vyras Nr. 1, kuris sako vartojęs alkoholį prieš valandą. Pareigūnas Nr. 2 tikrina vyro Nr. 1 blaivumą, vyrui nustatytas 2,20 promilių girtumas. Vyras Nr. 1 sako, kad minėtas automobilis „Peugeot“ priklauso jam. Pareigūnas Nr. 1 tikrina vyro Nr. 1 asmens duomenis. Prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kelkraštyje ant žolės mėtosi juoda automobilio dalis. Į įvykio vietą atvyksta medikai. Vyras Nr. 1 sako, kad draugui viskas gerai, šis išvažiavo, tačiau jis nežino, su kuo. Atvykusiems medikams bendraujant su vyru Nr. 1 prie pareigūno Nr. 1 prieina vyras Nr. 2 (šviesiai rudais trumpais plaukais, dėvintis pilką megztinį su gobtuvu, juodą švarkelį, tamsiai pilkas kelnes), kuris patvirtina, kad jis vairuotojas. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad iš įvykio vietos jį paėmė pažįstami kitu automobiliu, nes jis ieškojo pagalbos. Pareigūnas Nr. 1 vyro Nr. 2 klausia, kas vairavo. Vyras Nr. 2 nueina prie vyro Nr. 1, kurio klausia, kas vairavo. Grįžęs prie pareigūnų vyras Nr. 2 tvirtina, kad automobilį vairavo jis. Pareigūnas Nr. 2 antrą kartą tikrina vyro Nr. 1 blaivumą. Antru pūtimu vyrui Nr. 1 nustatytas 2.20 promilių girtumas. Pareigūnas Nr. 2 tikrina vyro Nr. 2 blaivumą - vyras blaivus. Pareigūnas Nr. 2 bendrauja su vyru Nr. 2, kuris sako, kad automobilį vairavo V. A. ir automobilyje važiavo vienas. Vyras Nr. 2 sako, kad vairavo ne jis (bylos lapai 64-67).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21 FE 5G“, IMEI (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 1 d. paimtą iš V. A., užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 1 d. 11.08 val. skambino kontaktas „Ž.“ (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), pokalbio trukmė – 17 sek.; 2025 m. lapkričio 1 d. 11.09 val. buvo skambinta kontaktui „(duomenys neskelbtini)“ (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), pokalbio trukmė 1 min. 15 sek. SMS žinutėmis 2025 m. lapkričio 1 d. buvo bendraujama su dviem kontaktais: „Ž.“ ir „E.“. 2025 m. lapkričio 1 d. 11.02 val. kontaktui „Ž.“ buvo išsiųsta nuoroda www.google.com.maps/place/@data/ (toliau seka daug raidžių, skaičių ir ženklų; patikrinti nuorodos nepavyko). 11.45 val. tam pačiam kontaktui išsiųsta SMS žinutė „E./ [Mobilusis] (duomenys neskelbtini)/ [Mobilusis] (duomenys neskelbtini)“. 2025 m. lapkričio 1 d. 11.44 val. kontaktui „E.“ išsiųsta SMS žinutė su nuoroda www.google.com.maps/place/@data/ (toliau seka daug raidžių, skaičių ir ženklų; patikrinti nuorodos nepavyko; bylos lapai 68-81).

9. 2025 m. lapkričio 1 d. 11.14 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0711, V. A. iškvepiamame ore nustatyta 2,20 promilių, o 2025 m. lapkričio 1 d. 11.31 val. – 2,20 promilių alkoholio (bylos lapai 93-94).

10. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0711, patikrintas 2025 m. birželio 16 d., patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gruodžio 16 d. (bylos lapas 95).

11. Teismas pažymi, kad V. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys – jo paties, taip pat J. B., A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūrų metu, taip pat alkotesterio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. lapkričio 1 d. 10.55 val. Kirtimų gatvėje, Vilniuje, V. A. vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. lapkričio 1 d. 11.31 val. tikrinimo metu alkotesteriu nustatė 2,20 promilių neblaivumą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. V. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, taigi V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

13. Baudžiamojo proceso metu V. A. prašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo tetos A. S. atsakomybei pagal laidavimą. A. S. yra pensininkė, neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta (bylos lapai 172-175).

14. Teisiamojo posėdžio metu V. A. nurodė, kad A. S. yra jo teta, mamos sesuo. Lietuvoje jam nėra artimesnių asmenų. Su teta jis susitinka du kartus per savaitę, dažnai susiskambina. Jis labai ją gerbia. Ji turės galimybę jį kontroliuoti ir daryti jam teigiamą įtaką.

15. Teisiamojo posėdžio metu A. S. prašė atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant V. A. jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji nurodė, kad V. A. visą laiką jos klausė, ji nežino, kas jam užėjo. Ji kalbėsis su juo, kontroliuos jį, kad jis nebendrautų su draugais, kurie turi daug įtakos. Esant reikalui ji V. A. primuš. Jos vyras mirė, jos niekas nesupranta. Nagrinėjamo įvykio dieną ji skambino V. A., tačiau jis neatsiliepė. Ji neprisimena, kaip ji sužinojo apie įvykį. Ji mano, kad jos sveikata ir amžius leidžia rūpintis V. A.. Jos sūnėnui duotas leidimas gyventi Lietuvoje iki 2026 m. balandžio mėn., jeigu bus priimtas sprendimas jį nuteisti, leidimo jam nepratęs, jam teks išvykti. V. A. gyvena atskirai nuo jos. Ji gyvena viena, gauna kompensaciją, jos pensija maža. Jei teismas nuspręstų netaikyti laidavimo, ji turėtų santaupų sumokėti baudą. Ji mano, kad V. A. ją gerbia, visuomet jos klauso, padeda. Ji niekada nematė, kad jis gertų. V. A. pas ją atvažiuoja du-tris kartus per savaitę. Ji mano, kad V. A. gailisi dėl įvykio. Ji su V. A. kalbėjosi apie šią situaciją. Ji prašo taikyti laidavimą be užstato. Ji neturi pinigų. Ji sutiktų laiduoti metams; ji mano, kad sūnėnas laikysis įstatymų.

16. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtis iš esmės yra teigiamai paveikti kaltininką, kad jis ateityje rinktųsi teisėtą elgesį, nepažeistų įstatymų. Šio tikslo įgyvendinimas užtikrinamas asmeniui skiriant laiduotoją, kuriam įstatyme taip pat keliami atitinkami reikalavimai: tai turi būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-628/2024).

17. Laiduotoja sutinka būti A. S., kuri yra V. A. teta. A. S. yra pensininkė, neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta. V. A. teigia su teta palaikantis tam tikrą ryšį – jo teigimu, ji yra vienintelis jam artimas žmogus Lietuvoje, jiedu susitinka kiekvieną savaitę, susiskambina. Vis dėl to teismas tokias aplinkybes laiko nepakankamomis išvadai, jog A. S. savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu darys teigiamą įtaką V. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

18. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Taigi, nepaisant to, kad A. S. charakterizuojama iš esmės teigiamai, teismas nemano, kad ji yra tinkama laiduotoja, galinti užtikrinti kaltinamojo tolesnio elgesio korekciją ir daryti jam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja teigė kontroliuosianti V. A., skambinsianti jam, be kita to, jį primušianti. Taigi nepakanka duomenų išvadai, kad A. S. gali būti laikoma autoritetu V. A.. Tai, kad galima laiduotoja yra neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, laikytina reikšmingomis aplinkybėmis svarstant dėl laidavimo instituto taikymo, tačiau nėra lemiantis veiksnys. Teismui lieka neaišku, kaip konkrečiai galima laiduotoja gebės paveikti V. A. - teisiamojo posėdžio metu A. S. reikšmingo, realaus poveikio V. A. įvardinti negalėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. S. neabejotinai pateisins teismo jai parodytą pasitikėjimą.

19. Teismas įvertina ir tai, kad nuo pat proceso pradžios V. A. stengėsi klaidindamas pareigūnus išvengti teisinės atsakomybės už savo veiksmus bei sukeltas pasekmes, teigdamas, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė J. B. ir tik vėliau, pastarajam paneigus šias aplinkybes, V. A. prisipažino padaręs šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Toks V. A. elgesys, į pastangas išvengti teisinės atsakomybės įtraukiant su įvykiu visiškai nesusijusius asmenis, rizikuojant pastariesiems patiems būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, charakterizuoja V. A. neigiamai ir leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad jis laikysis įstatymų, kas yra būtina sąlyga norint taikyti laidavimo institutą.

20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siekiant neiškreipti laidavimo instituto paskirties, V. A. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam skirtina bausmė.

21. V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

22. Spręsdamas dėl V. A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. V. A. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė - V. A. prisipažinimą teismas vertina kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė, duodamas parodymus pareigūnus klaidino ir bandė į baudžiamąjį procesą įtraukti su nagrinėjama veika nesusijusius asmenis. V. A. Lietuvos Respublikoje yra neteistas (bylos lapai 86-87), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės V. A. neskirtinos. V. A. dirbantis, baustas administracine nuobauda – bauda, kurią yra sumokėjęs (bylos lapas 89), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. A. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 75 MGL, t. y. 3 750 eurų.

23. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. A. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 25 MGL, t. y. 1 250 eurų.

24. V. A. nuo 2025 m. lapkričio 1 d. 12.30 val. iki 2025 m. lapkričio 2 d. 13.54 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (bylos lapai 141-147), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, V. A. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL, t. y. 300 eurų dydžio baudai, ir V. A. skirtina galutinė 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio bauda, įpareigojant V. A. šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant po 380 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

25. V. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

26. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

27. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. A. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. A. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

28. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija V. A. kraujyje (2,20 promilių) beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Teismas įvertina tai, kad V. A. už veikos, analogiškos nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, padarymą nebuvo teistas, taigi V. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trumpesnis už šios priemonės vidurkį – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 2 d., t. y. nuo dienos, kai V. A. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 129-131).

29. Teismas taip pat pažymi, kad V. A. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. A. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. A. (bylos lapas 47). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, taigi V. A. priklausantis automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

30. V. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. A. skirti BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant V. A. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

31. Ikiteisminio tyrimo metu V. A. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų - (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. A. vardu, (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. A. vardu, paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 129-132), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

32. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. A. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

33. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos V. A. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 148-149).

34. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino V. A. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą - naikintinas.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

35. Oro pagalvė, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, du stiklainiai su kvapų pėdsakais, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos Antrajame skyriuje, yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72, 72⁵ straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 1, 2 dalimis, 7, 8 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti V. A. (U. A.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 25 MGL, t. y. 1 250 eurų.

Į bausmę įskaityti V. A. (U. A.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką - dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL, t. y. 300 eurų dydžio baudai, ir V. A. (U. A.) skirti galutinę 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio baudą, įpareigojant V. A. (U. A.) šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant po 380 eurų.

Skirti V. A. (U. A.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti V. A. (U. A.) vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 2 d., konfiskuoti V. A. (U. A.) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti V. A. (U. A.) dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant V. A. (U. A.) šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. A. (U. A.) skirtas kardomąsias priemones – dokumentų - (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. A. (U. A.) vardu, (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. A. (U. A.) vardu, paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. A. (U. A.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino V. A. (U. A.) nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą - panaikinti.

Oro pagalvę, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, du stiklainius su kvapų pėdsakais, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos Antrajame skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-4406-990/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.