- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-10454-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08911-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-05-11, apie 17.00 val., A. K. Vilniuje, Bajorų kelias gt.17 namo kieme, vairuodamas automobilį Opel Astra Station Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro parkavimo užtvarą nepaliko tarpo iš šono, kliudė užtvarą ir šį svetimą turtą apgadino. Šiais veiksmais vairuotojas A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p., 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui A. K. buvo inkriminuojama tai, kad apie eismo įvykį ir kito asmens automobilio apgadinimą jis nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Vairuotojas A. K. teismo proceso metu parodė, kad įvykio dieną, vairuodamas automobilį, savo namo kieme galėjo sukelti eismo įvykį, t.y. išvažiuodamas iš užstatyto kiemo galėjo automobiliu kliudyti neaukštą, kito asmens pastatytą, automobilio vietai apsaugoti skirtą užtvarą. Dėl savo veikos apgailestauja, tačiau tikrai jis nepajuto ir nesuprato, kad buvo eismo įvykis ir kad dėl jo kaltės apgadintas svetimas turtas - užtvaras. Manevro metu jis pajuto kažkokį garsą, išlipo, šalia šiukšlių konteinerių mėtėsi tuščias butelis. Galvojo, kad užvažiavo ant jo. Jo automobilis apgadintas taip pat nebuvo. Todėl ramiai iš kiemo išvažiavo. Niekas jam jokių ženklų nerodė, sulenkto ar sulaužyto užtvaro jis nematė. Apie tai, kad apgadino užtvarą, jis sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimą iš policijos. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos jis tikrai neturėjo, kadangi automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas, jo vairavimo stažas virš 20 metų. Prideda prie savo parodymų automobilių stovėjimo aikštelės nuotraukas, iš kurių matyti, kad parkavimo užraktai yra neaukšti, surenkami, dalies jų aikštelėse trūksta.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur tai įvyko: Bajorų kelias 17, Vilniuje (b.l.6). Apgadintas, nulaužtas stulpelis (užtvaras). Padaryta užrakto nuotrauka (b.l.8).
Nukentėjusysis, suinteresuotas asmuo A. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pats įvykio nematė. Kaimynas pranešė jam, jog matė, kaip automobilis Opel Astra važiuodamas kliudė ir sulaužė jo įrengtą aikštelės parkavimo užtvarą (b.l.9).
Liudytojas J. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad matė, kaip apie 17 val. automobilis Opel Astra kliudė parkavimo užraktą, vairuotojas išlipo, apsižiūrėjo ir nuvažiavo (b.l. 10).
Automobilis Opel Astra apžiūrėtas nebuvo, vairuotojas A. K. aiškina, kad apgadinimų ant jo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties A. K. parodymais, nukentėjusiojo A. P., liudytojo J. K. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.10), eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis bei kita rašytine bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad vairuodamas automobilį A. K. buvo neatidus, važiuodamas pro šalimai įrengtą kito automobilio stovėjimo aikštelėje parkavimosi užraktą, užkabino jį ir sulaužė. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9,126 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui A. P.. Draudimo įmonė pranešė, kad draudimo išmoka už eismo įvykio metu apgadintą stovėjimo vietos Nr.26 sudaro 40 eurų (b.l. 11). Vairuotojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. K. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo A. K. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina tai, kad apgadintas buvo parkavimo užraktas. Jis yra neaukštas, įvažiuojant automobiliui jis yra surenkamas ir paguldomas ant kelio. Kaip nurodė vairuotojas, jis girdėjo pašalinį garsą, todėl išlipo, apsižiūrėjo, tačiau, išskyrus besimėtantį netoliese butelį, nieko nematė, todėl ir išvažiavo. Nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, padarė kitam asmeniui turtinę žalą. Niekas jam jokių ženklų nerodė, jo nestabdė. Automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Taigi, darytina išvada, kad iš eismo įvykio vietos vairuotojas išvažiavo nesuvokęs, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir kad padarė kitam asmeniui žalos. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. K. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.
Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko A. K. veikoje nenustatyta.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, turi galiojančių nuobaudų už kitų rūšių teisės pažeidimus. Gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas
nutarė:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) eurų bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant A. K. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16059193199.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.