- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- 2-33438-868/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25970-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- O. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo O. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas O. Ž. padavė skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2015-07-10 patvarkymą Nr. 0157/15/01205. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pageidaudamas, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių pateikė teismui. Pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo išnagrinėjimo teisme sustabdyti antstolio Armino Naujokaičio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/1205. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Agrodetalė“ M. B. yra pareiškusi 255 474,09 EUR dydžio reikalavimą, tačiau kreditoriaus M. B. turtinė padėtis yra itin bloga, nes visas jam priklausantis turtas yra areštuotas. Tokiu būdu kyla reali grėsmė, kad išieškotojas M. B. iš O. Ž. vykdymo procese gautą turtą panaudos UAB „Agrodetalė“ įsiskolinimų dengimui ir nebus įmanoma iš M. B. susigrąžinti perduotas lėšas. Be to, skundžiami patvarkymai buvo priimti pažeidžiant CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, kadangi pareiškėjas dar 2015-06-05 įskaitė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ir šiuo pagrindu pareiškėjo O. Ž. prievolė išieškotojui M. B. pasibaigė. Kadangi antstolio vykdomoji byla Nr. 0157/15/01205 ir kiti vykdomieji veiksmai pradėti/atlikti neteisėtai, tai suponuoja, kad patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjas bus patyręs turtinių nuostolių ir kitų neigiamų padarinių. Priešingu atveju, pareiškėjui tektų inicijuoti naują procesą prieš antstolį dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kas vėl pareikalautų papildomų išlaidų bei laiko.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstoliui skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus.
Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininko skundo tenkinimo atveju, nebus galima stabdyti vykdymo veiksmų po skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civ. byloje. Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kurio įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). Iš pareiškėjo skundo turinio nenustatyta, kad nesiėmus skolininko prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo (nutarties byloje dėl antstolio veiksmų) įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Iš prašymo turinio ir pridedamų dokumentų matyti, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015-06-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-431/2014 dėl 161 474,32 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko O. Ž. išieškotojo M. B. naudai. Pareiškėjas nesutikdamas su antstolio veiksmais pateikė skundą dėl antstolio veiksmų bei teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas nurodydamas, kad nesustabdžius patvarkymų vykdymo kyla reali grėsmė, kad išieškotojas iš pareiškėjo gautas lėšas panaudos kreditoriniams reikalavimams patenkinti, ir patenkinus skundą neįmanoma bus susigrąžinti perduotas lėšas, nepagrindžia savo teiginių jokiais įrodymais. Iš pateikto teismui 2015-06-05 O. Ž. pranešimo M. B. dėl įskaitymo nematyti, jog jis kreditoriui M. B. yra įteiktas ir šalys dėl minėto įskaitymo yra sudariusios rašytinį susitarimą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad išieškotojui gavus antstolio iš skolininko išieškotas lėšas bus apsunkintas jų grąžinimas, patenkinus skolininkų skundą. Be to, patenkinus pareiškėjo prašymą, gali susidaryti situacija, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas nebus suinteresuotas greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, dėl minėtos priežasties gali būti pažeisti suinteresuoto asmens (išieškotojo) turtiniai interesai.
Teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo – atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, 144-152 straipsniais, 290-291 straipsniais, 335 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo O. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.