Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. A., L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugsėjo 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjų J. R., L. D., S. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagal įgyjamąją senatį atmetė.

2012 m. sausio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl ūkinių pastatų įsigijimo pagal įgyjamąją senatį panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nuomonės nepareiškė, iš jo atsiliepimo į pareiškimą (3 t. 53-54 b. l.) matyti, kad jis neprieštarauja pareiškimui, nurodė, kad skyrius neturi duomenų, jog ūkio pastatas adresu (duomenys neskelbtini) būtų pastatytas savavališkai.

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo paskelbta spaudoje : 2011-04-30 respublikiniame dienraštyje “Lietuvos žinios“ ir 2011-04-29 vietiniame laikraštyje “Kelmiškiams“ (2 t. 84 b. l.).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškėjų atstovė nurodė, kad pareiškėjoms butus gyvenamajame name, esančiame Kelmėje, Dvaro g. 19, suteikė tuometinio Kelmės paukštininkystės ūkio administracija. Gyventojai, neturėdami pagalbinių patalpų, kurios buvo reikalingos malkų, įvairių buities reikmenų, padargų susidėjimui, savo lėšomis, ūkio administracijos leidimu, pasistatė ūkinį pastatą, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Gyventojų jėgomis pastatytu pastatu naudojosi tik šio pastato statytojai, kurie savo dalis pastate atsitvėrė sienomis, taip įsirengdami atskiras patalpas. Nuo ūkinio pastato pastatymo dienos pareiškėjos ir jų šeimos nariai valdo ir tvarko joms priklausančias ūkinio pastato dalis kaip savo turtą. Ūkinis pastatas niekada nebuvo Kelmės paukštininkystės ūkio balanse, nebuvo ūkio inventorizuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 1992 m. likvidavus Kelmės paukštininkystės žemės ūkio įmonę pareiškėjos ir toliau valdė ūkinį pastatą, niekas jų nuosavybės teisių į šį pastatą neginčijo.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju, daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų, kadastrinių matavimų bylos (1 t. 161 b. l.) matyti, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 5486-4000-2036, adresas patikslintas – (duomenys neskelbtini) (2 t. 18 b. l.), pastatytas 1986 metais. Iš orderių (1 t. 141 b. l., 143 b. l.)) matyti, kad L. D. šeimai butas, esantis Kelmėje, Dvaro g. 9-2, priklausęs Kelmės paukštininkystės valstybiniam ūkiui, suteiktas 1984 metais, S. A. šeimai butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs tam pačiam valstybiniam ūkiui, suteiktas 1987 metais. Iš pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (2 t. 24, 39 b. l.) matyti, kad pareiškėjos L. D. ir S. A. joms suteiktuose butuose (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) (adresas pakeistas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-10 įsakymu Nr. A-902 (2 t. 15 b. l.)), gyvena iki šiol. Iš 1992-11-19 Kelmės rajono valdybos potvarkio (1 t. b. l. 152) matyti, kad Kelmės paukštininkystės žemės ūkio įmonė likviduojama nuo 1992-11-10. Šiuo potvarkiu apspręsta ir dėl nekilnojamojo turto, priklausiusio Kelmės paukštininkystės ūkiui ir esančio jo balanse, perdavimo kitoms įmonėms ar savivaldybei, tačiau dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo ar jo buvimo įmonės balanse duomenų nėra.

2008 m. spalio 31 d. (3 t. 70-71 b. l.), 2008 m. lapkričio 12 d. (3 t. 472-73 b. l.), 2008 m. lapkričio 5 d. (3 t. 74-75, 76-78 b. l.), 2008 m. spalio 31 d. (3 t. 79-81, 82-83 b. l.) Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimais nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktai, kad A. J., M. B., J. V., S. L., S. K. S. Č. įgijo nuosavybės teises kiekvienas į 1/18 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šių asmenų nuosavybės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre (3 t. 56 b. l.). Įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose konstatuota, kad ūkiniai pastatai nėra pastatyti savavališkai, nėra įtraukti į neprivatizuojamų objektų sąrašą, juo naudojosi Kelmės paukštininkystės valstybinio ūkio daugiabučių namų gyventojai. Teismo sprendimuose nurodyta, kad gyventojai ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo, juo naudojasi pagal visų naudotojų sudarytą sąrašą ir planą. Šis sąrašas ir ūkinio pastato dalių planas yra pateikti ir šioje byloje, iš kurių matyti, kad ūkinio pastato, kuris kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksu 5I1/p, naudojasi ir pareiškėjos S. A., L. D. bei jų šeimos nariai (2 t. b. l. 3, 5). Ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėjos, priklausinys, tačiau iš nekilnojamojo registro kadastrinių matavimo bylų (1 t. 115, 159 b. l.), suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atsiliepimo (3 t. 67-68 b. l.) matyti, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena pareiškėjos ir ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kelmės dvaro teritorijoje. Iš orderių, kurių pagrindu pareiškėjoms buvo suteiktas gyvenamasis plotas Dvaro gatvėje esančiame name, įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad Kelmės dvaro teritorijoje esantys pastatai buvo Kelmės paukštininkystės valstybinio ūkio žinioje. Iš pažymos (2 t. 1 b. l.) matyti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriuje nėra duomenų, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas savavališkai ar neteisėtai. 2012 m. sausio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi (3 t. 134-137 b. l.) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėjos, pripažintas valstybine nuosavybe.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjų dalies ūkinių pastatų valdymas atsirado teisėtai: likvidavus valstybinį ūkį, jos gyvena šio ūkio suteiktuose butuose, naudojasi ūkio daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams pastatytais ūkiniais pastatais, tačiau teisių perleidimas ar įgijimas į ūkinius pastatus įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įformintas. Tokiu būdu, nuo 1992 m. pareiškėjos atvirai valdė ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Pareiškėjos vertinamos kaip sąžiningos įgijėjos ir valdytojos, nes, įsigijusios ūkinių pastatų dalis, naudojosi jomis, per daugelį metų pretenzijų į jų valdomas patalpas niekas nereiškė, todėl jos turėjo pagrindą manyti, kad niekas neturi daugiau už jas teisių į šias ūkinio pastato dalis, jos šias pastatų dalis valdė kaip savą turtą (CK 4.70 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjų valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 str. 1 d, suėjimo dienos. L. D. ir S. A. nuo 1992 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą turtą valdė ūkinio pastato dalis, todėl valdymo teisė po dešimties metų, t.y. 2002 metais transformavosi į nuosavybės teisę.

Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys atsiliepimu dėl pareiškėjų prašymų prieštarauja, motyvuodamas tuo, kad ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) nepriklauso Kelmės dvaro sodybos pastatams, tačiau yra dvaro sodybos teritorijoje ir menkina sodybos vertę, todėl turėtų būti nugriautas. Tačiau, šis ūkinis pastatas nėra įtrauktas į neprivatizuotinų dvaro sodybos pastatų sąrašą, dalis šio pastato jau yra valdoma kitų asmenų asmeninės nuosavybės teisėmis, Kultūros paveldo departamentas nesiėmė priemonių, kad būtų panaikinta asmenų nuosavybės teisė į šio pastato dalis, todėl suinteresuoto asmens nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo atmesti pareiškimą.

Pareiškėjų atsisakymas pareiškimo dalyje dėl nuosavybės teisių įgijimo į ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakymas priimtinas, byla dalyje dėl šių faktų nustatymo nutrauktina.

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), todėl pašto išlaidos, kurios šioje byloje yra 56,60 Lt, priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., CPK 293 str. 4 p., 533 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir nuo 2002 m. įgijo nuosavybės teisę į 1/18 dalį ūkinio pastato 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir nuo 2002 m. įgijo nuosavybės teisę į 1/18 dalį ūkinio pastato 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą dalyje dėl L. D. nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į daržinę 8I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę tvarto 7I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir dalyje dėl S. A. nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į daržinę 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Priteisti iš L. D. ir S. A. po 28,30 Lt (dvidešimt aštuonis litus 30 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.