Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-116/2010

2.4.; 1.2.14.1.2.2.

2010 m. birželio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 23 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) mieste sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atrakinęs su spynoje paliktu raktu pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – S. K. priklausantį sodo namelį, iš kur pagrobė svetimą, S. K. priklausantį turtą: 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z530i“, 25 Lt vertės pakabinamą spyną, 25 Lt vertės raktus, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. K. 550 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo S. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl S. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą

Nors apeliaciniu skundu nuteistasis neigia įvykdęs nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau jo kaltė yra įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios S. K. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios S. K. parodymų matyti, kad ji 2008 m. pavasarį dirbdama sode sodo namelio durų neužrakino, jas paliko praviras, kad vėdintųsi kambariai. Grįžusi į namelį ir norėdama telefonu paskambinti sūnui, pamatė, jog namelyje paliktos striukės kišenėje nebėra telefono, ant stalo nebebuvo spynos su raktu nuo namelio bei raktų nuo jos buto (b. l. 131-132). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11, 12), jos parodymus patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo.

Nuteistasis S. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą pripažino visiškai ir nurodė, kad 2008 m. balandžio mėnesį eidamas pro sodus į kapines jis pamatė neužrakintą sodo namelį, kurio duryse buvo įkabinta spyna. Įėjęs į namelį ir pamatęs ant stalo mobiliojo ryšio telefoną, jis, nors ir suprasdamas, jog tai yra svetimas turtas, telefoną įsidėjo į kišenę ir išsinešė. Telefono kortelę išmetė, kad niekas nepaskambintų. Spyną numetė į krūmus šalia namelio, ar spynoje buvo raktai, nematė. Pagrobtą telefoną už 30 Lt pardavė nepažįstamam asmeniui (b. l. 131).

Iš nuteistojo S. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme), matyti, kad jis savo kaltę dėl svetimo turto vagystės pripažino visiškai ir paaiškino, kad būdamas benamis ir bedarbis, neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio, vaikšto ir gyvena (duomenys neskelbtini) miesto soduose, žiūri ką būtų galima pavogti ir taip išgyventi. 2008 m. eidamas į (duomenys neskelbtini) kapines per sodus pamatė, kad ant vieno iš sodo namelio durų kabo pakabinama spyna su joje paliktu raktu. Atrakinęs spyną ir įsibrovęs į namelio vidų, jis pamatė ant stalo padėtą mobiliojo ryšio telefoną, kurį pasiėmė. Išeidamas iš sodo namelio, paėmė ir spyną su raktu, kuriuos, paėjęs toliau išmetė, kadangi jam šių daiktų nereikėjo. Paėjęs toliau nuo sodo namelio ir supratęs, jog kas nors gali ieškoti telefono ir skambinti, iš telefono išėmė ir išmetė SIM kortelę. Pagrobtą telefoną mieste už 30 Lt pardavė nepažįstamam vyriškiui (b. l. 51).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl S. J. kaltės įsibrovus į S. K. sodo namelį ir pagrobus jai priklausantį turtą. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusiosios telefonas buvo padėtas sodo namelyje ant stalo, o ne buvo namelyje buvusios striukės kišenėje, pastarojo kaltės nepaneigia.

Apelianto skundo argumentas, kad jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo išgautas policijos pareigūnams naudojant fizinį smurtą, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. S. J. nenurodė jokių konkrečių asmenų, naudojusių prieš jį smurtą ir, kaip liudija bylos duomenys, pareigūnų veiksmų neskundė. Pažymėtina, jog iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nuteistasis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, parodymus jis davė savo valia, apie ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą net neužsiminė. Esant tokioms aplinkybėms, minėtas apelianto skundo argumentas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. apeliacinį skundą.