- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- N-662-2634-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. vasario 12 d., apie 13.40 val., Vilniaus geležinkelio stotyje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei jiems pasipriešino. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi Nr. N575-881/2009 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutarimu R. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 300 litų baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 300 litų baudą, minėtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 300 litų baudą.
Nurodė, kad R. K. kaltė padarius pažeidimus įrodyta liudytojų V. K., A. V., S. B. parodymais, kita byloje surinkta medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pažymėjo, kad tarnybiniuose pranešimuose dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, tokias pat aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino apklausti teismo posėdžio metu, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. R. K. teiginius, kad policijos pareigūnams nesipriešino ir jų neįžeidinėjo, teismas vertino kaip pasirinktą gynybos priemonę, siekiant išvengti atsakomybės. Nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad R. K. administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.
III.
R. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Paaiškina, kad atvykę pareigūnai nesiaiškino įvykio fakto, įžeidinėjo R. K., išvaikė jį užstojusius liudytojus, į policijos komisariatą pristatė ne automobiliu, o nutempė pėsčiomis uždėję antrankius. Atkreipia dėmesį, kad policijoje buvo apklaustas be advokato. Nurodo, kad tariamo įvykio metu buvo su antrankiais, todėl neturėjo galimybės pasipriešinti policijos pareigūnams. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į R. K. sveikatos būklę, turimą invalidumą. Mano, kad pažeisti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai, nes nuo tariamo įvykio iki nutarimo priėmimo praėjo beveik du metai.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
ATPK 19 straipsnyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 3 p.). Taigi, asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.
Iš byloje esančio Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos 2009 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 181 matyti, kad R. K. turi protinį ir antros grupės psichikos neįgalumą, nuo 2005 m. yra globojamas Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos. Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ 2009 m. balandžio 14 d. rašte nurodyta, kad R. K. negalios laipsnis sunkus, jam pasireiškia kai kurie elgesio sutrikimai. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar R. K. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį Nr. N756-428/2010, kuria nagrinėta byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti, ar pažeidimo padarymo metu R. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ATPK nuostatas (pvz., administracinės bylos Nr. N556-1489/2008, Nr. N62-453/2007, Nr. N575-73/2008), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, ar darydamas priešingą teisei veiką, R. K. buvo nepakaltinamumo būsenoje ar ne, turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniu skundu R. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pasisakytina, kad ATPK 279 straipsnis nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui net ir tuo atveju, jeigu jo apeliacinis skundas patenkinamas.
Nutarus administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų nustatyta R. K. būsena priešingos veikos darymo metu, kiti apeliacinio skundo argumentai šioje apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nutartyje nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.