- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- I-1411-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00291-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, V. S., M. S., R. J. P., E. P.
- Kategorijos
- 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, V. S., M. S., V. S., R. J. P., E. P. dėl sprendimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (b. l. 2-8), prašė 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. balandžio 6 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn ežero Plavys dalį iš V. S., M. S., V. S., R. J. P., E. P.
Pareiškėjas prašyme nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) viceministro pareiškimą „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo Aplinkos ministerija informavo Prokuratūrą, jog atkuriant nuosavybės teises J. P., buvo pažeisti teisės aktai, nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikšmės paviršinį vandens telkinį – Plavio ežerą, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė, prašė ginti viešąjį interesą. Pagal Panevėžio apskrities 2008 m. sausio 24 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18,95 ha vandens telkinį. Utenos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Užtiltės kadastro vietovėje Zarasų rajone“ J.P. suprojektuota perduodama neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo – Plavio ežero (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas - 27,40 ha) dalis – 12,13 ha. Sprendimu J. P. atkurta nuosavybės teisė į 15,41 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,13 ha vandens telkinio – ežero Plavys – dalį (vertė – 17188 Lt), esančią 27,40 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 38826 Lt), bendrosios nuosavybės teise valdomame su S. U., J. K., A. K., R. K., J. R., R. K. Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Antažiegės kaime. 1929 m. kovo 6 d. Ežerėnų apskrities Dusetų valsčiaus V-ojo rajono seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas Nr. 307 bei 1937 m. Zarasų miškų urėdijos valstybinių ežerų sąrašas patvirtina, kad ežeras Plavys iki 1940 metų priklausė valstybei, taigi jis atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos, paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnis, Vandens įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnis) ir jie savivaldybių ar fizinių asmenų privačion nuosavybėn negali būti perleisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnis). Teigė, kad Sprendimas priimtas prieštaraujant šiems įstatymams bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatoms, kadangi ežeras, į kurio dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės, iki 1940 m. priklausė valstybei nuosavybės teise. Mano, jog esant tokioms aplinkybėms, Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes yra neteisėtas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Pripažinus negaliojančiu ir panaikinus Sprendimą, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo, taikytina restitucija natūra, nes paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu tretieji suinteresuotieji asmenys valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalį įgijo nuosavybėn neatlygintinai.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime teismui (b. l. 82-85) išdėstęs argumentus, motyvus ir teisinį reglamentavimą, su pareiškėjo prašymu nesutiko. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas pakeitė poziciją dėl pareiškėjo prašymo reikalavimo, jam neprieštarauja ir prašo pareiškėjo prašymą tenkinti. Paaiškino, kad priimant Sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba vadovavosi Atkūrimo įstatymo nuostatomis, todėl neatsižvelgė į Vandens įstatymo 4 straipsnyje nurodytus kriterijus dėl paviršinių vandens telkinių priskyrimo valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Teigė, kad Nacionalinę žemės tarnybą suklaidino tai, kad Plavio ežeras nebuvo įtrauktas į Vyriausybės tvirtinamą valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Atsakovo atstovas paaiškino, kad jeigu bus patenkintas pareiškėjo prašymas ir panaikintas Sprendimas bei paveldėjimo teisės liudijimai, paveldėtojams bus suteikta teisė pasirinkti kitą lygiavertį vandens telkinį kitoje vietovėje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjo prašymu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime (b. l. 92-93) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Plavio ežero priskyrimas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams pagal vieną iš Vandens įstatyme nustatytų kriterijų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad minėtasis ežeras yra valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys, išimtinė valstybės nuosavybė. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ežeras Plavys nebuvo įrašytas į Vyriausybės tvirtinamą valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, neturi reikšmės jo, kaip valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio, statusui. Paviršinio vandens telkinio įrašymas į minėtą sąrašą yra tik jo, kaip valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio, statuso paviešinimas, o ne atitinkamo statuso suteikimas. Institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui, vadovautis visais teisės aktais, reguliuojančiais šią veiklos sritį, atsižvelgiant į jų hierarchiją. Nacionalinė žemės tarnyba, atkurdama nuosavybės teises į Plavio ežerą, pažeidė ne tik Vandens įstatymo nuostatas, bet ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Tretieji suinteresuotieji asmenys V. S., M. S., V. S., R. J. P. ir E. P. atsiliepimų į pareiškėjo prašymą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 103, 104, 105, 106, 107).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. P. 2008 m. sausio 24 d. buvo išduota Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad buvęs savininkas K. Ch. Panevėžio apskr., Rokiškio r., Obelių sen., Junkūnų k. nuosavybės teisėmis valdė 119,10 ha žemės, 37,90 ha vandens telkinį, o J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18,95 ha vandens telkinį, priskirtą valstybės išperkamam vandens telkiniui (vertė – 21135 Lt). Minėta išvada buvo persiųsta Utenos apskr., Zarasų r., Dusetų sen. (b. l. 59). 2008 m. liepos 4 d. R. J. P. įgaliotas asmuo tuometiniam Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Zarasų savivaldybės žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti perduodamą nuosavybėn neatlygintinai 18,95 ha vandens telkinį, esantį Zarasų savivaldybės, Dusetų seniūnijos Užtiltės kadastro vietovėje (b. l. 60). Utenos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Zarasų rajono Užtiltės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotos žemės sklypų ribos bei plotai, kuriuo J. P. nuosavybės teisių atkūrimui, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam vandens telkiniui, buvo suprojektuota žemės sklypo – ežero Plavys (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas – 27,40 ha, paskirtis – vandens ūkio, bendrojo naudojimo vandens telkiniai) dalis – 12,13 ha (b. l. 42-45). Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančio buvusio savininko K. Ch. nuosavybės teisėmis valdyto Panevėžio apskr., Rokiškio r., Obelių sen., Junkūnų k. vandens telkinio dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,13 ha vandens telkinio – ežero Plavys dalį, esančią 27,40 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 38826 Lt), bendrosios nuosavybės teise valdomame su S. U., J. K., A. K., R. K., J. R., R. K. Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Antažiegės kaime (b. l. 9). Pagal 2011-02-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-02-21 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties po 1/3 jos turto dalį paveldėjo jos sūnūs- R. J. P. ir A. J. P., miręs (duomenys neskelbtini), bei E. P. (J. P. sūnaus J. D. P. įpėdinė); paveldimą turtą sudarė 1213/2740 dalys 27,4000 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Užtiltės k. v., esančio Antažiegės k., Zarasų r. sav. (b.l.10-11, 75-79, 12-13). Pagal 2011-04-06 papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po A. J. P. mirties jo turtą, kurį sudarė 1213/8220 dalių vandens ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Užtiltės k. v., esančio Antažiegės k., Zarasų r. sav., paveldėjo: po ¼ dalį- V. S. ir M. S., ½ dalį – V. S. (b.l.14-17).
Byloje nagrinėjamas ginčas, kurį iškėlė prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“, kuriuo mirusios pretendentės J. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinio dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,13 ha vandens telkinio – ežero Plavys – dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės vidaus vandenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, yra išimtinė valstybės nuosavybė, t. y. pareiškėjas kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu.
Siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai J. P. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam vandens telkinys – Plavio ežero dalis. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į vandens telkinį, o vandens telkinys, į kurį J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, galiojanti nuo 2004-02-21 iki šiol), pagal kurį Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1-9 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų valstybinės reikšmės vidaus vandenims, taip pat Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Pagal CK 4.7 straipsnio nuostatas, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 1997 m. liepos 23 d., 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims, pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintą nuostatą dėl Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, jog jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).
Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 40 dalį, vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį, o šio straipsnio 18 dalyje paviršinis vandens telkinys apibrėžiamas kaip indentifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, nustatyti įstatymu, o būtent Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktais (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28d.). Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato ir valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriami paviršiniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vieną iš Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytąjį kriterijų, tarp jų – iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Byloje esantys archyviniai dokumentai – 1929 m. kovo 9 d. Ežerėnų apskrities Dusetų valsčiaus V-ojo rajono mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas (b. l. 70-71) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Zarasų miškų urėdijos Miškų departamento Durp. ir vandenų skyriui 1937 m. balandžio 30 raštu Nr. 1115 siųstas Zarasų miškų urėdijos valstybinių ežerų, paskirstytų eigulių priežiūrai, sąrašas (b. l. 78-80) patvirtina, jog ežeras Plavys iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl jis pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą priskirtinas valstybinės reikšmės vidaus vandenims.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28d., t. y. jau galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną. Nepaisant to, kad ežeras Plavys Sprendimo priėmimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintą Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, jo priskirtinumą valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams Sprendimo priėmimo dieną nustatė aukštesnės galios teisės aktas, t. y. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Tam, kad atitinkamas vandens telkinys būtų priskirtas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, pakanka vienos iš Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, tai yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr. 2014-12-29 nutartis Nr. A146-1353/2014).
Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ežeras Plavys, kurio dalis, kaip lygiavertis turėtajam vandens telkiniui, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn, ginčijamu Sprendimu atkuriant nuosavybės teises mirusios pretendentės J.P. vardu, Sprendimo priėmimo dienai turėjo valstybinės reikšmės vidaus vandenų statusą ir priklausė valstybei išimtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo būti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuotas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimas naikintinas.
Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Konstatavus Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtą administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusios pretendentės J. P. vardu, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra lieka nebaigta, todėl Nacionalinė žemės tarnyba privalo operatyviai pakartotinai išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).
Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo pagrindu J. P. įpėdiniai V. S., M. S., V. S., R. J. P. ir E. P. tam tikromis dalimis paveldėjo 12,13 ha vandens telkinio – ežero Plavys – dalį, esančią 27,40 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Užtiltės k. v.) Antažiegės kaime, Dusetų seniūnijoje, Zarasų rajone, Utenos apskrityje. Minėti privatūs asmenys įgijo nuosavybės teises į ginčo vandens telkinio – ežero Plavys – dalį teisės aktams prieštaraujančio administracinio akto pagrindu. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti negaliojančiais ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Spendimą, todėl patenkinus pareiškėjo prašymo pagrindinį reikalavimą, tenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Pareiškėjas prašo taikyti restituciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).
CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o straipsnio 3 dalis sako, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šioje byloje išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma, nenustatyta, todėl nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės 12,13 ha vandens telkinio – ežero Plavys – dalis, esanti 27,40 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Užtiltės k. v.), adresu Antažiegės kaime, Dusetų seniūnijoje, Zarasų rajone, Utenos apskrityje, grąžintina Lietuvos valstybės nuosavybėn.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateikė prašymą priteisti 29,91 euro išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme (b. l. 108). ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą, yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, jie turi teisę reikalauti atlyginti: skundo surašymo ir padavimo išlaidas; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko teismo procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi Aplinkos ministerijos prašymu (b. l. 18-19) bei teisminio nagrinėjimo metu Aplinkos ministerija prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Todėl patenkinus pareiškėjo prašymą, trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija įgijo teisę į išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimą ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 29,91 euro kelionės išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vyr. specialistė E. V. dalyvavo 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdyje (b. l. 121-123), todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į transporto išlaidų, atstovei vykstant į šį teismo posėdį ir atgal, atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atstovės atvykimą į 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdį grindžia Aplinkos ministerijos kanclerio 2015-10-05 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. V. ir A. S. komandiruotės į Panevėžį“ (b. l. 109), kuris patvirtina, jog suinteresuoto trečiojo asmens atstovė į teismo posėdį vyko tarnybiniu automobiliu Toyota COROLLA Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. birželio 19 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lengvojo automobilio kuro normų tvirtinimo“ (b. l. 110), kuriame nurodyta, jog lengvojo automobilio Toyota COROLLA Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro normos sąnaudos vasaros sezonui yra 9,70 l/100 km. Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos interneto tinklalapio (prieiga per www.lakd.lt nuorodą „atstumai“) duomenimis, atstumas maršrutu Vilnius-Panevėžys-Vilnius sudaro 272 kilometrus, todėl vykimui į teismo posėdį ir atgal Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė sunaudojo 26,38 litrus degalų (benzino). Įvertinus degalų (benzino) kainą (1,134 euro/l) (b. l. 113), laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens kelionės išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinę bylą sudaro 29,91 euro, kurios nagrinėjamu atveju priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“.
Pripažinti negaliojančiais 2011 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. J. P., 2011 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. P., 2011 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. P. ir 2011 m. balandžio 6 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S., M. S., V. Si.
Taikyti restituciją natūra, grąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn iš V. S., M. S., V. S., R. J. P., E. P. 12,13 ha vandens telkinio – ežero Plavys – dalį, esančią 27,40 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Užtiltės k. v.) Antažiegės kaime, Dusetų seniūnijoje, Zarasų rajone, Utenos apskrityje.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 29,91 euro išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui, įpareigojant lėšas pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banko Vilniaus skyrius, banko kodas 40100).
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.