Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00578-14 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „Montuotojas“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 str. 2 d. ir 155 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2014 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose bei kieme, smurtavo prieš sutuoktinę L. P., t.y. namo virtuvėje vieną kartą plaštaka sudavė L. P. į krūtinę, dėl ko pastaroji stengdamasi nenugriūti atsirėmė kaire plaštaka į spintelę ir nikstelėjo riešą, o kieme, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą spyrė L. P. į kairę šlaunį bei vieną kartą kumščiu smogė į veidą, taip padarė L. P. kairio skruosto ir kairio riešo minkštųjų audinių sumušimus, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios - savo šeimos nario - žmonos L. P. sveikatą. Be to, tuo pat metu, toje pačioje vietoje išvadindamas L. P. necenzūriniais žodžiais, tuo ją neviešai žodžiu užgauliai pažemino, t.y. įžeidė.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-16 grįžęs po darbo apie 19 val. nuėjo į aludę Upytės kaime ir ten išgėrė 200 g degtinės. Po to grįžo namo į (duomenys neskelbtini) ir apie 23 val. nuėjo gultis į svetainės kambarį, kuriame su žmona miegodavo, nes jų miegamajame tada nakvodavo trumpam tuo metu iš (duomenys neskelbtini) grįžusi jų dukra D. Ž. su savo naujagimiu sūnumi. Sugulę miegoti, jis apsipyko su žmona L., nes ši priekaištavo, kad jis parėjo išgėręs, kad nedirba namuose reikalingų atlikti darbų. Jis ją apkaltino neištikimybe ir išplūdo įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Kai pradėjo garsiai rėkauti vienas ant kito, pas juos į kambarį atėjo D. ir pradėjo šaukti ant jo, kad nerėktų, nes prikels anūką. Todėl jis išėjo į virtuvę. L. atėjo jam iš paskos ir šėrė jam vieną kartą delnu per veidą, nes buvo supykusi už plūdimąsi ant jos ir įsižeidusi už jo žodžius apie jos neištikimybę. Tada jis pastūmė ją nuo savęs, dešinės rankos plaštaka suduodamas jai į krūtinę ir L. trenkėsi į virtuvinę spintelę ir vos nepargriuvo. Po to L. pradėjo varyti jį iš namų ir jis supykęs išbėgo į kiemą. L. išbėgo jam iš paskos. Jis nuėjo į tvartą, bet ten patamsyje netyčia paspyrė stovėjusį baką su raudonu benzinu, atskiestu vandeniu ir skirtu trimeriui. Jis pakėlė tą baką ir išsinešė jį ant pievos prie daržinės durų, tačiau jis netyčia vėl iškrito jam iš rankų, todėl benzino iš jo galėjo pribėgti ir prie daržinės durų. L., pamačiusi jį su benzino baku, pasakė ,,Nedurniuok, bo da uždegsi“ ir šėrė jam per galvą kažkokiu pagaliu, praskeldama jam kaktą. Supykęs, kad ji jį muša, jis vieną kartą spyrė jai į kairę šlaunį ir vieną kartą kumščiu smogė per veidą. O tada nuėjo į kitą kiemo pusę palei verandą. Ten netyčia atsirėmęs į verandos langą, išdaužė jo stiklą, o po to jam po kojom pasimaišė prie verandos durų buvusios metalinės grotelės kojoms valyti. Kadangi buvo basas, tai atsistojęs ant tų grotelių kampo, skaudžiai užsigavo pėdas ir tada perpykęs, kad taip nesiseka, griebė už tų grotelių ir metė jas niekur netaikydamas, bet gavosi taip, kad pataikė į svetainės langą ir jį išdaužė. O tada atėjo kaimynas V. Ž., kuris pradėjo jį raminti, o D. iškvietė policiją ir jis išsigandęs policijos, pabėgo iš savo kiemo. Dėl to, kad įžeidinėjo ir koliojo savo žmoną bei sumušė ją jų virtuvėje bei kieme trenkdamas jai į krūtinę ir veidą bei spirdamas į kojas, nuoširdžiai gailisi (b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2014-09-15 grįžęs iš darbo, kažkur po 19 val. V. išėjo į parduotuvę ir grįžo iš jos po kokių 20 min. jau būdamas neblaivus. Apie 23 val. jiedu nuėjo miegoti į svetainę, nes miegamajame miegodavo iš (duomenys neskelbtini) trumpam į Lietuvą grįžusi jų dukra D. Ž. su savo (duomenys neskelbtini) mėnesių sūnumi. Atsigulę miegoti, jie dar žiūrėjo televizorių, tačiau žodis po žodžio susipyko, nes būdamas neblaivus V. nuolat kaltina ją neištikimybe bei pradėjo labai garsiai rėkti, kolioti ją necenzūriniais jos orumą įžeidžiančiais žodžiais. Išgirdusi tai, į kambarį atbėgo D., kuri pradėjo prašyti tėvą nusiraminti ir nešaukti, kad tas neprikeltų jos įmigusio sūnelio. Bet V. nekreipė į D. prašymus dėmesio ir basomis išbėgo į virtuvę. Ji nuėjusi į virtuvę pasakė, kad jei jis čia rėkauja, tai tegul eina miegoti į garažą, kad neprikeltų savo riksmais anūko. Tada V. pasičiupo iš virtuvės ūkinių pastatų raktus ir surikęs, kad jei jis išeis, tai ir jos čia negyvens, išbėgo į lauką. Prieš jam išbėgant, ji bandė pagriebti raktus iš jo rankų, bet tada V. pastūmė ją, trenkdamas plaštaka į krūtinę. Smūgis buvo stiprus ir ji juto fizinį skausmą, be to, nuo smūgio atsitrenkė nugara į virtuvinę spintelę ir virsdama ant tos spintelės, kad visai nenugriūti ant grindų kažkaip bandė pasiremti savo kaire ranka ir skaudžiai nikstelėjo riešą. V. išbėgus į lauką, ji išbėgo jam iš paskos. Ji bandė sulaikyti jį, bet šis tik nustūmė ją ir vieną kartą įspyrė į kairę šlaunį. Po šio spyrio ji juto fizinį skausmą. Bandydama sulaikyti V., ji griebė šiam už rankos ir tada jis atsisukęs į ją, labai stipriai dešiniu kumščiu smogė jai vieną kartą į veidą ir ji po šio smūgio net nugriuvo nugara ant žemės, o nuo veido jai nulėkė jos nešiojami akiniai. Smūgis į veidą sukėlė jai didelį fizinį skausmą, be to griūdama ant žemės labai stipriai susitrenkė dešinį klubą, kuris yra operuotas. O tada V. puolė D., bandė įspirti ir jai, bet nepataikė, o paskui pabėgo už namo kampo. Netrukus iš tos pusės ji išgirdo dūžtančių stiklų garsą. Kaip V. išdaužė langus nematė, bet paskui apžiūrėjusi namų langus, pastebėjo, kad išdaužti du verandos stiklai apie 40x90 cm dydžio ir vienas stiklo paketas svetainės kambaryje. Svetainės viduje rado įmestas metalines groteles kojoms valyti. Tada į jų kiemą atbėgo kaimynystėje esančio baro savininkas V. Ž. ir tik jo dėka, jam įsikišus bei pradėjus raminti V., šis apsiramino ir pabėgo iš jų kiemo, prieš tai iškeikęs ir pasiuntęs keiksmažodžiais juos visus (b.l. 28, 30-32).

Liudytoja D. Ž. parodė, kad 2014-09-15 d. apie 23 val., kai ji buvo vonioje, išgirdo, kaip neblaivus jos tėvas, kuris tą vakarą ėjo į parduotuvę ir iš jos grįžo jau būdamas neblaivus, priekabiauja prie mamos rėkdamas ant šios visokiais šlykščiais, įžeidžiančiais keiksmažodžiais bei priekaištaudamas dėl neištikimybės. Ji nuėjo į svetainę ir prašė jo apsiraminti bei taip garsiai nerėkauti, kad neprižadintų anūko. Po to tėvas pašoko iš lovos, užsimovė džinsus ir basom išbėgo į virtuvę, ten susirinko visus raktus nuo ūkinių pastatų ir pasakius mamai, kad jei jis durniuoja, tai tegul eina iš namų, sušuko ,,Jei aš išeisiu, nu tai jus uždegsiu su visu namus“, išbėgo basas į kiemą. Kadangi prieš jam išbėgant į kiemą ji nuskubėjo į kambarį raminti pradėjusio klykti sūnus, nematė ar būdamas virtuvėje tėvas smurtavo prieš mama. Po kokių 5 min., nuraminusi sūnų, ji taip pat išbėgo į lauką, kur jau buvo išbėgę tėvas su mama ir pamatė, kad tėvas knisasi po savo mašinos Renault Scenic, stovėjusios kieme prie tvarto, salone esančias daiktų dėtuves, ieškodamas degtukų. Tai suprato iš to, kad tėvas rėkė uždegsiąs jas tokias ir anokias. Neradęs degtukų mašinoje, tėvas pasileido bėgti link namų, todėl ji su mama bandė sulaikyti jį. Tada tėvas mamai prie pat įėjimo į namus durų vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė į veidą, pataikydamas į kairį skruostikaulį. Po šio smūgio mama nugriuvo nugara ant žemės ir jai nukrito jos nešiojami akiniai. Tada ji puolė ant tėvo ir šis bandė jai spirti, bet ji išsisuko. Supratęs, kad į namus jos jo neįleis, tėvas sušuko ,,Aš jums tada langus išdaužysiu“ ir užbėgo už namo. Ji su mama nebematė, ką šis ten veikia, bet išgirdo dūžtant langų stiklus. Buvo išdaužti du verandos stiklai ir didelis stiklo paketas svetainės lango. Vėliau su mama matė, kad į svetainę pro išdaužtą langą buvo įmestos metalinės grotelės kojoms valyti, kurios būdavo prie verandos durų. Mano, kad jomis tėvas ir išdaužė langus. Ji paskambino policijai. Po langų išdaužymo, mama pradėjo labai šaukti, nes buvo labai išsigandusi ir tada į keliamą tėvo triukšmą ir mamos šauksmą, atėjo kaimynas V. Ž., kuris pradėjo raminti tėvą, šnekinti jį gražiuoju ir tada tėvas pasiuntė mus ir Ž. keiksmažodžiais ir pabėgo (b.l. 35-37).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2014-09-15 d. apie 24 val. nuėjo užrakinti jo indv. įmonei priklausančio alaus baro, kuris yra (duomenys neskelbtini). ir išgirdo, kad kaimynystėje, t.y. (duomenys neskelbtini) esančiame nuosavo namo kieme dūžta stiklai. Todėl nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Kai nuėjo į tą kiemą, pamatė V. P. vaikštantį prie savo namo verandos. Neatkreipė dėmesio ar P. verandos stiklai ar kuris iš namų langų buvo išdaužti, nes jam tas nelabai ir rūpėjo. Paklausė P. ,,Kas čia yra?“, o jis teatsakė ,,Nieko, nieko“ ir greičiausiai pabijojęs jo kaip vyras vyro, pasišalino iš savo kiemo, nueidamas kažkur už savo ūkinio pastato. Tada jis nuėjo į P. kiemą prie įėjimo į namus durų ir pamatė ten P. L., kuri sėdėjo ant laiptelių prie namo durų ir verkė. Dar kieme buvo ir P. dukra. Kažkuri iš jų pasiskundė ,,Va langus išdaužė“ ir jis suprato, kad tai padarė P. (b.l. 38-39).

Iš 2014-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantis namas yra vieno aukšto. Arčiausiai įėjimo į kambarį, šiaurinėje sienoje esančio dvivėrio lango užuolaidos nuplėštos, o vienas stiklo paketas, kurio dydis 50x60 cm, išdaužtas. Šukės mėtosi ant fotelio, staliuko ir grindų. Ant fotelio guli metalinės grotelės kojoms valyti. Vakarinėje priemenės sienoje išdaužtas vienas lango stiklas. Stiklo šukės pažirę ant grindų ir suoliuko po langu. Šukių yra ir lauke prie išdaužto lango. Pietinėje kiemo dalyje stovi ūkinis pastatas, kurio vienos iš trijų šiaurinėje sienoje esančių durų, yra atrakintos. Įėjus į vidų, patalpoje jaučiamas stiprus naftos produktų kvapas (b.l. 4-13).

2014-09-15 tarnybiniame Panevėžio AVPK Panevėžio raj. PK KPS tyrėjos S. J. pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-09-185 apie 23.44 val. gavus budėtojo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad 2014-09-15 apie 23 val. namuose ir kiemo teritorijoje neblaivus V. P. panaudojo fizinį smurtą savo žmonos L. P. atžvilgiu, t.y. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, vieną smūgį į krūtinę ir spyrė vieną kartą kairę šlaunį, sukeldamas fizinį skausmą. Nustatyti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas L. P. kairiame skruoste nuo smūgio kumščiu ir pasak L. P. skausmas kairėje krūtinės pusėje bei kairėje šlaunyje nuo smūgio kumščiu į krūtinę ir spyrio į šlaunį. Įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino. Įvykį matė nukentėjusiosios duktė D. Ž. (b.l. 40-41).

Iš specialisto išvados Nr. G1346/14(P-05) matyti, kad kairio skruosto ir kairio riešo minkštųjų audinių sumušimas L. P. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-09-15. L. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai L. P. padaryti dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. Kairio riešo minkštųjų audinių sumušimas L. P. galėjo būti padarytas jai griūnant. Sužalojimai L. P. sukėlė fizinį skausmą (b.l. 34).

Visuma įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis V. P. savo žmonai L. P. sutrikdė nežymiai sveikatą ir jam sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Be to, jis neviešai įžeidė žmoną ją nepagrįstai apkaltindamas neištikimybe ir išvadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis V. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę V. P., teismas atsižvelgia į bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai bei baudžiamąjį nusižengimą, jis dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų turi, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, charakterizuojamas gerai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jam skirtina bausmė – viešieji darbai.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1-2 dalimis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

pripažinti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 155 str. 2 dalyje ir paskirti jam:

už nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 2 d. – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 155 str. 2 d. – 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d. paskirtas bausmes sudėti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.