Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. U. ir jos atstovei advokatei Ingai Mekienei, atsakovui A. U. bei jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui, institucijos teikiančios išvadą atstovui P. Š.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys yra vaikų A. U. ir A. U., kurie yra gimę (duomenys neskelbtini), tėvai (failas 1, puslapiai 16-17). Vaikai yra dvyniai ir sprendimo priėmimo metu yra baigę pirmą klasę. Ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai - Šalių bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašas panaikintas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu.

Nutraukiant santuoką šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra 500 Eur, išlaikymas vaikams bus skiriamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Kadangi nepilnamečiai vaikai vienodai laiko praleis su abiem iš tėvų, išlaikymo lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, vienas kitam šalys susitarė nepervedinėti (minėto sprendimo 6.1. ir 6.2. punktai). Be to, sutarė, kad papildomai nepilnamečių vaikų nekasdieninių poreikių patenkinimui (būreliai, užklasinė veikla, sporto inventorius, vaistai, išvykos ir kt.) abu tėvai kas mėnesį skirs po 50 Eur kiekvienam vaikui, šias lėšas poriniais metais ieškovė kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos perveda į A. U. sąskaitą, o neporiniais metais A. U. kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos į J. U. sąskaitą perveda po 100 Eur (minėto sprendimo 6.3. punktas). Šalys taip pat buvo sutarę, kad nepilnamečių vaikų A. U. ir A. U. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina J. U., nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią vaikai praleidžia su tėvu tiek pat laiko, kiek ir su mama („50:50 procentų laiko“ modelis), t. y. vaikų tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitę (po 7 kalendorines dienas). Vaikų tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuo sekmadienio 18 val. 00 min. iki kito sekmadienio 18 val. 00 min. pasiimant vaikus iš motinos gyvenamosios vietos. Šalys taip pat susitarė dėl bendravimo su vaikais švenčių dienomis (motinos, tėvo diena, gimtadieniai, atostogų metas). Tuo pačiu punktu šalys susitarė, kad šalių susitarimu gali būti nustatoma ir kitokia bendravimo tvarka (sprendimo 5.1., 5.2., 5.4.-5.9., 5.10. punktai) (failas 1, puslapiai 11-15).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė gyvena K. (miestas Š. rajono savivaldybėje), o atsakovas – R. miestelyje, taip pat Š. rajone. Vaikai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, esančią K. mieste. Sprendimo priėmimo metu vaikai pirmąją klasę jau yra baigę.

Ieškovė ieškinį teismui pateikė praėjus septyniems mėnesiams po šalių sudaryto susitarimo dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos.

Teismas vertindamas šalių pasisakymus, liudytojų parodymus daro išvadą, kad santykiai tarp abiejų tėvų yra ypatingai konfliktiški, tarp jų nuolat kyla nesutarimai dėl vaikų bendravimo su tėvu ar motina tvarkos, šalys viena kitai išsako pretenzijas dėl nuomonės nepaisymo, kritikuoja vienas kito nuomonę ar poziciją. Tad, nagrinėjamos bylos ir vertinamų aplinkybių kontekste, bent sprendimo priėmimo metu teismas nustato faktinę aplinkybę, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, o bendradarbiavimas tarp jų yra mažai tikėtinas ir sunkiai įmanomas.

Abiejų šalių šeimoms nuo 2023 m. vasario 1 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos (failas 1, puslapis 50, failas 2, puslapis 72).

2025 m. balandžio 23 d. teismas skyrė vaikų nuomonės išklausymą per teismo psichologą. 2025 m. gegužės 20 d. psichologė pateikė išvadą dėl vaikų nuomonių dėl bendravimo tvarkos nustatymo. A. nurodė, kad tiek su mama, tiek su tėčiu sutaria gerai, jaučiasi jų mylimas, pats juos irgi myli. Nurodė, kad norėtų visą laiką gyventi mamos namuose, o pas tėtį tik „kartais nuvažiuoti”, kodėl taip nori, paaiškinti negalėjo. A. nurodė, kad su abiem tėvais sutaria gerai ir jam patinka vieną savaitę gyventi pas mamą, o kitą - pas tėtį, jaučiasi mylimas abiejų tėvų ir pats juos myli. Psichologė atsakydama į teismo užduotus klausimus nurodė, kad berniukams dėl jauno amžiaus, brandos ypatumų sunku projektuoti galimas pasekmes, suprasti visų savo pasirinkimų priežastis, gali būti įtakojami jiems svarbių asmenų. Berniukų santykiai emociškai šilti ir draugiški, jie myli vienas kitą. Berniukai lanko tą pačią mokyklą, turi bendrą draugų ratą, kartu žaidžia. Siekiant mažinti neigiamą įtaką vaikams, ypač svarbus tėvų bendradarbiavimas, vieningos pozicijos pateikimas, neužkraunant mažamečiams atsakomybės rinktis, ar nori vykti pas mamą, ar tėvą. Atsižvelgiant, kad su abiem tėvais vaikus sieja glaudus emocinis ryšys - esama bendravimo tvarka sudaro sąlygas reikiamam reguliariam bendravimui tiek su tėvu, tiek su mama bei pačių brolių tarpusavyje. Taip pat būtina užtikrinti, kad gyvenant pas vieną iš tėvų, berniukai bet kada galėtų ryšio priemonėmis susisiekti su kitu tėvu arba su broliais (failas 5, puslapiai 167-169).

Dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.

Kaip minėta, nutraukiant santuoką šalys sutarė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų su vaikų motina, o vaikų tėvas su vaikais bendrautų pusę laiko - tiek pat kiek ir mama.

Teismas spręsdamas šį šalių ginčą pažymi, kad bendravimo tvarkos nustatymo ar pakeitimo klausimas yra reguliuojamas CK 3.175 straipsniu. Pagal šio straipsnio antrąją dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi, toks reguliavimas įtvirtina maksimalaus bendravimo principą, kurio turi siekti patys vaikų tėvai ar teismas spręsdamas ginčus dėl bendravimo tvarkos. Minėto straipsnio trečioji dalis iš esmės reglamentuoja, kad pasikeitus aplinkybėms gali būti nustatyta kitokia bendravimo tvarka, pakeičiant buvusiąją. Teismas pažymi, kad pagal esamą teismų praktiką ne bet koks, o tik esminis aplinkybių pasikeitimas, yra pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką. Ar konkrečios aplinkybės yra esminės, teismas vertina individualios bylos kontekste. Aplinkybės gali būti objektyvios, pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, vieno iš santykio dalyvių liga ir pan. arba subjektyvios, pavyzdžiui, pasikeitusi vaiko, kuris gali išreikšti savo nuomonę, nuomonė ir toji nuomonė atitinka vaiko interesus.

Teismas nagrinėjamojoje byloje turi atsakyti į tokius teisiškai reikšmingus klausimus: Ar aplinkybės per laiką, nuo sudaryto šalių susitarimo yra pasikeitusios, ar pasikeitimas laikytinas esminiu, kaip dabar esanti bendravimo tvarka arba naujai nustatytina bendravimo tvarka atitinka ar atitiks geriausius vaikų interesus, kaip tėvai yra pajėgūs dabartinę arba naujai nustatytiną bendravimo tvarką įgyvendinti.

Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 24 d. Iš esmės grįsdama aplinkybe, kad pasikeitė vaikų socialinė veikla. Ieškovė akcentavo, kad vaikų tėvai dėl dabar galiojančios bendravimo tvarkos buvo sutarę tuomet, kai vaikai dar lankė darželį. Dabar vaikai pradėjo lankyti mokyklą, jiems reikalinga ruošti namų darbus, pasiruošti mokyklai, todėl tokia tvarka neatitinka vaikų interesų ir turi būti keičiama. Teismas pažymi, kad ieškovė tokias išvadas darė nepraėjus nei pirmajam mokyklos lankymo mėnesiui. Dėl objektyvių aplinkybių bylos nagrinėjimui trukus iki vaikai baigė pirmąją klasę, teismas šias aplinkybes gali vertinti išsamiau ir visapusiškiau. Byloje buvo apklausta vaikų mokytoja D. B., mokytoja apklausta teismo posėdyje 2025 m. kovo 12 d. Mokytoja iš esmės nurodė, kad nėra esmingo skirtumo iš kurių namų – mamos ar tėčio – vaikai atvyksta į mokyklą. Paprastai vaikai visada turi reikiamas priemones, vaikai būna atlikę namų užduotis.

Teismas sutinka, kad mokyklos lankymas ir ypač šio proceso pradžia savaime yra šioks toks pasikeitimas, kuris turi įtakos tiek vaikų, tiek tėvų darbotvarkėm, kitoms veikloms ar netgi savijautai. Tačiau teismas, vertindamas vaikų mokytojos apklausos duomenis, duomenis apie vaikų mokymosi pasiekimus bei byloje esamus duomenis iš vaikų psichologų, nedaro išvados, kad mokyklos lankymas yra savaime svarbi aplinkybė, dėl kurios turėtų būti keičiama dabar galiojanti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo, t.y. atsakovo, bendravimo tvarka. Teismas iš esmės surinko duomenis iš dviejų specialistų – vaikų psichologų. Teisme buvo apklausta konsultacijas teikusi vaikų psichologė V. L. (apklausta 2025 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje) bei išvadą dėl vaikų nuomonės pateikusi teismo psichologė R. M. (Išvada dėl vaikų nuomonės pateikta 2025 gegužės 20 d., teismo priimta 2025 m. gegužės 21 d.). Iš esmės šie specialistai nevertino, kad vaikų bendravimas su tėvu ir kas antros savaitės praleidimas tėvo namuose kaip nors neigiamai veikia vaikų mokymąsi ir mokyklos lankymą. Abi specialistės, ypač V. L. akcentavo tėvų nebendradarbiavimą kaip esminę kliūtį įgyvendinant dabar galiojančią bendravimo tvarką. Taigi, teismas vertindamas šiuos įrodymus nedaro išvados, kad mokyklos lankymas ir pasikeitusi vaikų darbotvarkė ir dienotvarkė yra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti keičiama dabar galiojanti bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, pasikeitusi vaikų aplinka ir dienotvarkė nėra prieštaraujanti vaikų geriausiems interesams. Vaikų mokytoja nurodė, kad kiekvienas iš tėvų rūpinasi vaikų ugdymu, kiekvienas iš jų teiraujasi dėl vaikų pasiekimų ar reikalingos pagalbos.

Teismas, spręsdamas keistina ar ne bendravimo tvarka, turi įvertinti ir vaikų tarpusavio santykius. Abu vaikai yra prisirišę vienas prie kito, sutaria gerai, iš esmės visą savo gyvenimą visada yra buvę kartu. Nors A. U. apklausiamas nurodė, kad norėtų gyventi pas mamą, o pas tėtį tik kartais nuvažiuoti (išvada dėl vaikų nuomonės, lapas antras, pirmoji pastraipa), kitas brolis tokios nuomonės neturi ir vienodai norėtų toliau būti pakaitomis tai pas mamą, tai pas tėtį. Teismas vertina, kad ypatingais atvejais teismas galėtų nustatyti ir individualią kiekvienam vaikui pritaikytą bendravimo tvarką, tačiau tai, teismo įsitikinimu, reikštų brolių neišskyrimo principo pažeidimą. Teismas šiuo atveju nedaro išvados, kad pažeidžiant šį principą būtų sukurta didesnė socialinė vertybė ar teisinis gėris. Teismas vertina, kad abiejų vaikų ir tėvų santykiai panašūs, jie šilti ir labai artimi. Abu vaikai myli savo tėvus, abu broliai myli vienas kitą, abu vaikai tėvo ir motinos namuose jaučiasi saugūs, todėl teismas nedaro išvados, kad yra pagrindas nustatyti skirtingas bendravimo tvarkas individualiai kiekvienam vaikui.

Teismas sutinka su išvadą davusio specialisto įžvalgomis, kad ieškovės ieškinio tenkinimas reikštų perėjimą nuo maksimalaus bendravimo iki minimalaus bendravimo, tačiau tam pagrindo nėra. Pateikto ieškinio tenkinimas reikštų ne tik geriausių vaiko interesų neatitikimą, tačiau ir nepagrįstą vaikų tėvo teisių varžymą.

Tiek institucijos teikiančios išvadą atstovas, tiek psichologė V. L. samprotavo, kad laiko tarpas, kuris praleidžiamas tėvo namuose ir motinos namuose išlaikant lygią proporciją, galėtų būti trumpinamas, pavyzdžiui, po keturias dienas kiekvieno iš tėvų namuose. Teismas vertindamas šį bylos aspektą pažymi, kad paprastai tokia tvarka įgyvendinama lengviau, kai esama tėvų bendradarbiavimo. Nors kaip teismas nustatė, bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp tėvų nėra, tačiau tai nėra kliūtis taikyti bendravimo formą 50:50, vienok jos taikymas turi papildomų iššūkių. Objektyvios aplinkybės – dienų skaičius metuose – lėmė, kad metuose yra penkiasdešimt dvi savaitės. Iš esmės visi procesai vakarų visuomenėje – darbo, mokymosi, sporto, poilsio ir t.t. yra organizuojami savaitės ciklais. Pamokos mokyklose prasideda pirmadienį ir savaitės kiekviena diena turi savo individualų režimą, o kitą pirmadienį ciklas vėl ima kartotis. Trumpesnio nei savaitės bendravimo termino nustatymas reikštų atitrūkimą nuo savaitinio mokyklos lankymo ciklo ir vaiko bendravimą pagal „slenkantį grafiką“. Tokiu atveju tėvų bendradarbiavimas tampa ypač aktualus. Nesant tėvų bendradarbiavimo teismas negali nustatyti lanksčios bendravimo tvarkos, nes tokiu sprendimu teismas turėtų numatyti visas galimas pasekmes arba nuolat būtų priverstas teikti išaiškinimus dėl savo sprendimo. Tačiau svarbiausia, kad tokia tvarka būtų labiau nesuprantama vaikams. Šiuo atveju bendravimo įrėminimas savaitės cikle, teismo vertinimu, yra aiškiausias, nuosekliausias, aiškiai sudėliojantis darbo ir poilsio laiką, o svarbiausia - suprantamas bei aiškus pradinių klasių amžiaus vaikui. Esant tokiems motyvams teismas, siekdamas savo sprendimo aiškumo bei nuoseklumo, sprendimo įgyvendinimo aiškumo bei vertindamas tai, kad savaitinis ciklas yra labiausiai priimtina organizacinė forma vakarų visuomenėje bei suprantama ir pradinių klasių mokiniams, sprendžia, kad šios bylos kontekste nėra nei pagrindo, nei prielaidų trumpinti bendravimo trukmės periodą nuo vienos nepertraukiamos savaitės iki kitokio laiko.

Teismas, vertindamas aptartas aplinkybes ir vertindamas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką laiko, kad ji atitinka geriausius vaikų interesus ir jos keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl prašomo pakeisti išlaikymo dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Teismas pažymi, kad abu ieškinio reikalavimai negali būti vertinami atskirai ir atsietai. Ieškovė išlaikymo dydžio klausimą sieja iš esmės su pakeičiama bendravimo tvarka. Teismas šiuo aspektu laiko, kad vertintina ir šalių pozicija nutraukiant jų santuoką. Minėto teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, penktuoju punktu sutarta dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Teismas šią bendravimo tvarką nusprendė palikti galioti ir jos nekeisti, nes ji atitinka geriausius abiejų vaikų interesus.

Šeštuoju sprendimo punktu šalys sutarė dėl vaikų išlaikymo. Sudarydami šį susitarimą vaikų tėvai vertino, kad nepilnamečiai vaikai vienodai laiko praleis su abiem iš tėvų, todėl vaikų tėvai vaikams skiriamų lėšų vienas kitam nepervedinės ir abu vaikų tėvai bus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojai uzufrukto teise.

Taigi teismui išsprendus bendravimo tvarkos klausimą ir nusprendus nustatytos bendravimo tvarkos nekeisti, teismas laiko, kad taip pat turi būti išspręstas ir išlaikymo priteisimo klausimas. Kai abu vaikai pas kiekvieną iš tėvų praleidžia vienodai laiko, kiekvienas iš tėvų turi vienodas pareigas aprūpinti vaikus maistu, rūbais, ugdymo bei lavinimo priemonėmis, organizuoti jų išvykas ir atostogas, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo kitaip spręsti ieškovės antrojo reikalavimo nei buvo išspręstas pirmasis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos. Todėl ir šioje dalyje ieškovės ieškinį teismas atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys yra atmestas visiškai. Nors ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies reguliavimą, atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 3130,00 Eur atstovavimo išlaidų. Šias išlaidas pagrįsti atsakovas teikė 2025 m. birželio 5 d. prašymą (failas 6, puslapiai 1-8). Teismas, vertindamas, kad ieškovės ieškinys atmestas visiškai, sprendžia minėtas atstovavimo išlaidas priteisti atsakovo naudai iš ieškovės.

Teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio bylinėjimosi išlaidos galėtų būti mažinamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės J. U. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas 3130,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.