Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas K. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2011 m. sausio 18 d. 19.30 val., vairuodamas automobilį „Skoda Felicia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, važiavo per geležinkelio sankryžą degant raudonam (draudžiamam) šviesoforo signalui.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2011-01-27 nutarimu K. K. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 350 Lt baudą ir specialios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi K. K. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko 2011-01-27 nutarimu K. K. paskirta nuobauda atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str. nustatytas nuobaudos skyrimo taisykles.

K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo parodymai dėl nusižengimo pobūdžio, jo fiksavimo bei nuobaudos skyrimo eigos yra pakankama aplinkybė, dėl kurios būtų galima pritaikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatą, t. y. kad nuobauda turi būti skirta vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Jo pažeidimą fiksavę pareigūnai ir teisėjas kaip galimų pasekmių prielaidas nurodė ir tai, kad kas nors galėjo įvykti, jei už pravažiavusio sąstato būtų važiavęs kitas, ar tas pravažiavęs staiga būtų įjungęs atbulinę pavarą ir pajudėjęs atgal. Pagal tokias fantastines prielaidas galima pateisinti bet kokius menkiausius nusižengimus taisyklėms ir bausti, nepaisant protingumo principų. Šiuo atveju minimoje geležinkelio pervažoje pravažiavus traukiniui, šviesoforas dega dar apie 6 sekundes. Kadangi įjungę švyturėlius pareigūnai jį sustabdė vos tik kirto geležinkelio bėgius, tai yra didelė tikimybė, kad ir jie pervažiavo pervažą bent sekunde prieš užgęstant draudžiamam signalui. Tokiu atveju tas numanomas katastrofas lygiai taip pat galėjo sukelti ir pareigūnai.

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius su K. K. apeliaciniu skundu nesutinka ir atsikirtime prašo jo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Apeliantas K. K. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. K. K. mano, kad yra pagrindas jam visai neskirti administracinės nuobaudos, t. y. prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir bylą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pareiškėjo atsakomybę lemiančias aplinkybes. Pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 350 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesių laikotarpiui, ją panaikinti ar neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nėra pagrindo.

Pirma, pareiškėjui buvo paskirta praktiškai minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Antra, padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, nes asmuo vairuodamas automobilį važiavo per geležinkelio pervažą degant raudonam (draudžiamam) šviesoforo signalui, tai rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 3). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai neigiamai apibūdina pareiškėją kaip asmenybę, rodo, jog jis neatsitiktinai padarė šį KET taisyklių pažeidimą, dėl kurio galėjo kilti sunkių pasekmių. Ketvirta, apeliaciniame skunde įvardytos aplinkybės nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą (neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar apskritai neskirti administracinės nuobaudos), nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Tai, kad apeliantas gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų (b. l. 3).

Apelianto nurodytos aplinkybės (tai, kad yra ribojamos jo teisės išvažiuoti už Lietuvos Respublikos ribų, yra priverstas pratęsinėti laikinojo vairuotojo pažymėjimo galiojimą) nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad K. K. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² staipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K. apeliacinį skundą atmesti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.