Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. ir suinteresuoto asmens V. A. N. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotuoju asmeniu esant V. A. N., suinteresuotuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais esant M. G., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Neveiksnios V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) globėju bei turto administratoriumi paskyrė M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)Paskirto globėjo ir turto administratoriaus M. G. atliekamų pareigų kontrolę pavedė Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.Pareiškėjo A. N. prašymą atmetė. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nurodo tokius liudytojos pasakymus, kurių liudytoja apklausta J. B. niekada nėra sakiusi, t. y. kad ji neva išreiškė nepasitenkinimą dėl mažesnės sumos užmokesčio iš M. G.. Teismas mini tokias aplinkybes, apie kurias net nebuvo kalbama. J. B. nurodė, kad pirmą kartą atėjus pas M. G. į namus 2015 m. balandžio mėnesį, rado V. N. lovoje aptekusią utėlėmis, blusomis, ji gulėjo savo išmatose, buvo nešvari, apleista, alkana, J. B. visiškai nesakė, kad V. N. buvo apleista 2015 m. liepos mėnesį. Be to, J. B. nurodė, kad M. G. namuose nebūna savaitėmis, girtuokliauja kai būna namuose, V. N. iš vis nesurūpina ir nesidomi ja iki šiol. Liudytojos I. J. (kaimynės) parodymai vertintini kritiškai. Jos nurodyta aplinkybė, kad močiutė dar pati vaikščiojo ir išeidavo į kiemą, neatitinka tikrovės ir prieštarauja socialinės darbuotojos L. J., O. R., J. B., P. Š. parodymams. Pats M. G. nurodė, kad grįždavo savaitgaliais, o J. B. nurodė, kad daugiau kaip savaitę M. G. nebūdavo ir nebūna namuose, jis būna Vilniuje. M. G. absoliučiai neprisideda apie V. N. priežiūros nei savo darbu, nei finansais. Motina prižiūrima tik A. N. ir V. A. N. pastangomis ir lėšomis, J. B. ir dabar motina rūpinamasi kasdien, apeliantai atvyksta periodiškai, kartą ar du per savaitę, J. B. apeliantų prašymu apsigyveno pas V. N., kad galėtų be pertraukos ją prižiūrėti. V. N. sūnus deda visas pastangas, kad motina būtų prižiūrėta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantai iš esmės niekaip nepagrindė, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl globėjo paskyrimo

Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo teismo sprendimu pripažintam neveiksniam asmeniui. Tokių bylų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXX skyrius, o konkrečiai imant šio skyriaus trečiasis skirsnis. Pareiškėja atskiruoju skundu iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 491 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės, nes neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, taip pat netinkamai taikė CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius tam tikrus reikalavimus globėjui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų reikalavimų. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Tai neabejotinai reiškia, kad teismas šiuo atveju turi būti aktyvus, siekdamas, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai įtvirtina ir CPK 443 straipsnio, numatančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 8 dalis, kurioje numatyta, kad nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir nepažeidė jokių procesinės teisės normų, konkrečiai numatytų CPK 506-507 straipsniuose, reikalavimų, taip pat CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimų. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turtą. Taigi, globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 str., 2.10 str. 2 d.).

Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų J. B. ir I. J. parodymus. Pažymėjo, kad J. B. nėra sakiusi kad V. N. apleista ir netvarkinga buvo 2015-07 mėnesį; namus apleistus rado, kai apsilankė pirmą kartą 2015-04 mėn., J. B. patvirtino, kad nebūna M. G. namuose, o grįžęs jis girtauja. Taip pat nurodė, kad I. J. parodymai, jog V. N. išeidavo į kiemą, neatitinka tikrovės ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams.

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl liudytojų parodymų vertinimo laiko deklaratyvaus pobūdžio, iš esmės pažyminčiais apeliantų subjektyvią nuomonę ginčo klausimu.

Apeliantai nepagrįstai išskiria tik tam tikras liudytojų parodymų frazes, sakinius ir kt., kuriuos, anot jų, teismas vertino netinkamai, neįvertindamas, kad liudytojų parodymai vertinami visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Apeliantas A. N. nurodo, kad jis deda visas pastangas ir nėra jokių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti paskirtas motinos globėju. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja apelianto galėjimo būti motinos globėju, tačiau šiuo atveju, susidarius situacijai, kad V. N. globėju pageidauja būti du asmenys, t. y. anūkas M. G. ir sūnus A. N., nepakanka įvertinti vien tik galėjimo būti globėju kriterijaus. Šiuo atveju vertintina, kuris iš kandidatų globoti V. N. geriau sukurtų globotinei socialinę ir dorovinę aplinką, sugebėtų labiau apsaugoti jos turtinius interesus bei įgyvendintų turtines teises. Tokiu atveju vertintina kiekvieno globėjo asmenybė, ryšys su neveiksniu asmeniu, gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą ir kt.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu V. N. pripažino neveiksnia. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi V. N. globėja paskirta jos dukra D. I. G.. Iš Lankymosi šeimose žurnalo matyti, kad V. N. globojant D. I. G., globotinė buvo prižiūrėta, tvarkinga, kambariai švarūs, pasirūpinta maistu, šilta, nusiskundimų nėra. 2015-03-17 socialinės darbuotojos apsilankymo metu globėja informavo, kad serga sunkia liga ir V. N. padės pasirūpinti sūnus M.. 2015-03-27 M. G. kreipėsi dėl pagalbos močiutei, kuriai reikia priežiūros, nes jam reikia važinėti pas mamą į ligoninę. Močiutei prižiūrėti buvo pasiūlyta J. B.. 2015-04-07 socialinio darbo organizatorė nustatė, kad nuo 2015-04-04 V. N. prižiūri J. B., kuri darbu patenkinta, su M. sutaria. Nurodė, kad namuose tvarkinga, maisto produktais pasirūpinta. Lankymosi šeimose žurnale 2015-04-17 pažymėta, jog M. nurodė, kad patenkintas J. B. darbu, jis rūpinasi ligoninėje gulinčia mama ir močiute. 2015-05-18 apsilankymu metu nustatyta, kad V. N. rūpinasi anūkas M., pasamdyta prižiūrėtoja nusiskundimų neturi. 2015-06-22 pažymėta, kad anūkas grįžta savaitgaliais, namuose nieko netrūksta. Tai, kad ne tik tada, kai susirgo D. I. G., bet ir anksčiau, V. N. padėjo prižiūrėti M. G. patvirtina nurodyto žurnalo 2013-03-20 apsilankymo metu padaryti įrašai. Liudytojos I. J. ir V. A. parodo, kad anūkas rūpinosi močiute, M. G. pas močiutę matydavo ir savaitgaliais, ir savaitės viduryje, V. N. savo anūką labai mylėjo. Tai, kad M. G. rūpinosi tiek susirgusia mama, tiek močiute, patvirtina Šalių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos V. N. buities tyrimo aktas, kuriame nustatyta, kas D. G. susirgus sunkia liga, iš užsienio, metęs darbus, sugrįžo sūnus M., kad pasirūpintų močiute. Akte nurodyta, kad D. broliai (apeliantai) lankėsi retai ir sesei nepadėjo. Mirus V. G. M. kruopščiai rūpinosi močiute, surado prižiūrėtoją, M. nupirko virtuvės baldus, įvedė šiltą vandenį, dalinius patogumus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek esant gyvai V. N. globėjai, tiek po jos mirties M. G. faktiškai rūpinosi močiute V. N.. Priešingai, aukščiau nurodyti duomenys neleidžia daryti išvados, kad V. N. dar iki globėjos D. G. mirties rūpinosi ir ją lankė pareiškėjas A. N.. Tai patvirtino ir liudytoja V. A., kuri parodė, kad pas V. N. kartais lankydavosi tik sūnus V. A. N., o A. N. matė tik per D. G. šermenis

Nors atskirajame skunde A. N. nurodo, kad jis surado prižiūrėtoją J. B., kurį A. N. ir V. A. N. prašymu apsigyveno pas V. N., tačiau nurodyti atskirojo skundo argumentai iš esmės neteisingi ir prieštarauja aukščiau nustatytoms bylos aplinkybėms, kurios patvirtina, kad susidarius situacijai, kai globėja paskirta D. G. pati sunkiai susirgo ir M. G. teko rūpintis ne tik močiute V. N., bet ir sergančia mama, būtent M. G. kreipėsi į savivaldybę pagalbos ir jam buvo pasiūlyta J. B..

Be to, kaip minėta, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

Iš bylos duomenų viseto matyti, kad M. G. yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis įmonės akcininkas. M. G. neneigia, kad jo darbo vieta yra kitame mieste, tačiau pažymėjo, kad tai nekliudo jam rūpinti močiute. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vien ši aplinkybė savaime negali būti vertinama kaip kliūtis M. G. paskirti globėju, kadangi M. G. darbinis statusas jo neriboja laiko atžvilgiu ir nereiškia, kad jo darbas kitame mieste iš esmės trukdys atlikti globėjo funkcijas. Jau nuo 2016-04-04 V. N. prižiūrėti yra pasamdyta J. B., kuri kartu su V. N. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. Tikslu įvertinti šeimoje susidariusią situaciją, V. N. namuose periodiškai lankosi socialiniai darbuotojai, tačiau iki šiol nėra pateikę jokio neigiamo situacijos šeimoje aprašymo. Iš bylos duomenų suprastina, kad M. G. ir močiutę sieja glaudus giminystės ryšys. Be to, dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ M. G. turi savarankiškų pajamų, kas leidžia pagrįstai tikėti, kad V. N. globai gaunamos pajamos bus naudojamos išimtinai globotinės interesų tenkinimui. Į bylą pateikti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono komisariato Šalių rajono policijos komisariato duomenys patvirtina, kad M. buvo administracine tvarka nubaustas 2008 m. ir 2014 m., tačiau nurodyti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio (nepasikartojantys) ir iš esmės necharakterizuojantys M. G. kaip neigiamos asmenybės.

Apeliantas A. N., pagrįsdamas savo tinkamumą būti mamos V. N. globėju, pateikė teismui duomenis, jog jis yra sveikas, nėra įrašytas į priklausomybės ligų bei psichiatrijos įskaitą. Tačiau teismo vertinimu, nurodyti duomenys nėra pakankami spręsti, kad jis savo asmeninėmis savybėmis yra tinkamesnis būti V. N. globėju nei M. G.. Pažymėtina, kad nors teismui nėra pateikti išsamūs duomenys iš policijos komisariato apie administracinius teisės pažeidimus, tačiau teismas, remdamasi LITEKO duomenimis nustatė, kad dar Kauno apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimu A. N. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., jam skirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pareiškėjas administracine tvarka buvo baustas ir anksčiau. Sodros duomenis matyti, kad šiuo metu A. N. niekur nedirba ir jokių darbinių pajamų negauna, jokio nekilnojamojo turto neturi.

Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus byloje esančių duomenų visetą, maksimaliai įvertinus kiekvieno iš pretendentų emocinį ryšį su globotine, bendravimo ir rūpinimosi ja periodiškumo aspektą ne tik bylos nagrinėjimo eigoje, bet ir anksčiau, kai V. N. turėjo globėją, į asmenybes charakterizuojančios medžiagos visumą darytina išvada, kad M. G. galimybės įgyvendinti globėjo funkcijas yra didesnės, t. y. jį paskyrus V. N. globėju ir jos turto administratoriumi bus labiau užtikrintas V. N. asmeninių teisių įgyvendinimas ir apsauga, sukurta socialinė ir dorovinė aplinka, apsaugotos bei įgyvendintos turtinės teisės bei interesai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties bei šios nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios nutarties priėmimo pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.