Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-159-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-25
Bylos Nr.
2A-159-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
Z. P., V. P.
Atsakovas
V. K., L. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Ingrida Ivanovienė, Vitalij Vaičiūnas
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-159-115/2009

Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorijos 30.10; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,

teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovams Z. P. ir V. P. ,ieškovų atstovui advokatui Vitalijui Vaičiūnui,atsakovei V. K. , advokatei Ingridai Ivanovienei,vertėjai Jelenai Terechovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1691-608/2008 pagal ieškovų Z. P. ir V. P. ieškinį atsakovei L. K. ir trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovams V. P. ir Z. P. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai V. P. ir Z. P. pareiškė ieškinį atsakovei L. K. , kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti garažą sklypo dalyje, pažymėtoje plane pagal LKS-94 koordinačių sistemą taškais 41 (kodas - r, koordinate X=22538.53, koordinatė Y=31212.43); 44 (koordinate X=22542.60, koordinatė Y=31216.89); 45 (koordinate X=22553.44, koordinatė Y=31207.20); 46 (kodas - R, koordinate X=2254935, koordinatė Y=31202.59); įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai patvirtinti atraminės sienelės prie garažo projektą, gauti nustatytą leidimą statyti atraminę sienelę (taškas 44, koordinate X=22542.60, koordinatė Y=31216.89; taškas 43, koordinatė X=22531.16, koordinatė Y=31227.12); įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atraminę sienelę ir tvorą nuo namo šiaurinės pusės (taškas 27, kodas - r. koordinatė X=22539.85, koordinatė Y=31199.15); įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti vandens nuvedimo latakus pažymėtus taškais: 9 (kodas - R, koordinatė X=22550.98, koordinatė Y=31200.85); 10 (kodas - r, koordinatė X=22539.99, koordinatė Y=31212.52); 11 (kodas - r, koordinatė X=22539.30, koordinatė Y=31211.77); įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, pažymėtoje taškais: 41 (kodas - r, koordinate X=22538,53, koordinatė Y=31212.43); 34 (kodas - NK, koordinatė X=22534.25, koordinatė Y=31207.18); 27 (kodas - r, koordinatė X=22539.85, koordinatė Y=3 1199.15); 23 (koordinatė X=22549.05, koordinatė Y=3 1 196.28); 22 (kodas r, koordinatė X=22548.10, koordinatė Y=31197.30), dviejų metrų atstumu nuo ieškovų namo šiaurinės pusės įrengti naują atraminę sienelę ir vandens nuvedimo latakus, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastogę (taškas 23, koordinatė X=22549.05, koordinatė Y=31196.28). Parengiamajame teismo posėdyje ieškovai patikslino savo ieškinio reikalavimus, t.y. prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti tvorą tokiu būdu, kad ji sutaptų su taškais 38 (kodas - r, koordinatė X=22546,03, koordinatė Y=31179,02), 37 (koordinatė X=22539.05, koordinatė Y=31185.28), 27 (kodas - r, koordinatė X=22539.85, koordinatė Y=31199.15), 39 (kodas - 7, koordinatė X=22533.95, koordinatė Y=31202.53), 40 (kodas - r, koordinatė X=22532.96, koordinatė Y=31206.15), 19 (kodas - NK, koordinatė X=22538.53, koordinatė Y=31212.43), 44 (koordinatė X=22542.60, koordinatė Y=31216.89); įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dūmtraukio kaminą, esantį prie jai priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų indeksu 2-8 ir perstatyti minėtos patalpos sieną savo sklypo dalies ribose.

Atsakovė L. K. 2008-03-31 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovų V. P. ir Z. P. atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir pripažinti atsakovei L. K. teisę be ieškovų sutikimo gauti leidimą statybai, bei pripažinti statinį tinkamu naudotis, taip pat įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo užpilti neteisėtai įrengtą gręžinį, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype ir taip jį panaikinti, žemės sklypo dalyje nuo taškų 40,39 iki savo namo dalies rytinės sienos pastatytą medinę tvorą padaryti ažūrinę, žemės sklypo dalyje taškuose 41, 34, 40, 39 atstatyti tvorą taip, kaip ji buvo numatyta bendrame plane, žemės sklypo dalyje taškuose 37, 38 atstatyti tvorą taip, kaip ji buvo numatyta bendrame plane, t. y. 1 m atstumu nuo namo sienos, namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojoje sienoje, ties patalpa plane pažymėta indeksu 2.10 įrengti garso izoliaciją taip pat atstatyti nupjautą kabelį nuo ieškovams priklausančios namo dalies iki atsakovei priklausančios namo dalies (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti naudotis bendrai patiestu kabeliu kabelinės televizijos transliacijai, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taškuose 19, 20, 35 įrengti vandens nuvedimo latakus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę L. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti tvorą tokiu būdu, kad ji sutaptų su taškais 38 (kodas - r, koordinatė X=22546.03, koordinatė Y=31179.02), 37 (koordinatė X=22539.05, koordinatė Y=3 1185.28), 27 (kodas - r, koordinatė X=22539,85, koordinatė Y=31199.15), 39 (kodas - r, koordinatė X=22533.95, koordinatė Y=31202.53), 40 (kodas - r, koordinatė X=22532.96, koordinatė Y=31206.15), 19 (kodas - NK, koordinatė X=22538.53, koordinatė Y=31212.43), 44 (koordinatė X=22542.60, koordinatė Y=31216.89). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pripažino ieškovams teisę parengti ir suderinti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai be ieškovų Z. P. ir V. P. sutikimo. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės L. K. ieškovų V. P. ir Z. P. naudai 621,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš V. P. ir Z. P. lygiomis dalimis atsakovės L. K. naudai 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovų V. P. ir Z. P. lygiomis dalimis valstybės naudai 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 10,36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 136,36 Lt, o iš atsakovės L. K. valstybės naudai 10,74 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovai Z. P. ir V. P. bei atsakovė L. K. yra 0,1346 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 19/1346 dalys minėto žemės sklypo, ieškovei Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 902/1346 dalys, o atsakovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 425/1346 dalys žemės sklypo. Nustatyta, kad atsakovės pastatyta tvora, skirianti ieškovų ir atsakovės individualiai naudojamas žemės sklypo dalys, yra nutolusi į ieškovų individualiai naudojamo žemės sklypo pusę 0,25 m-1,09 m atstumu. Kadangi atsakovė neįrodė, kad tvora pastatyta su žemės sklypo bendraturčių sutikimu, todėl teismas pripažino, jog pastatydama tvorą ieškovų individualiai naudojamoje žemės sklypo dalyje atsakovė pažeidė bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, taip pat ir ieškovų teises savo nuožiūra naudoti jiems pagal bendraturčių susitarimą individualiam naudojimui paskirtą bendro turto dalį. Teismas įpareigojo atsakovę perstatyti tvorą pagal ieškovų reikalavimą taip, kad ji sutaptų su ieškovų ir atsakovų individualiai naudojamų žemės sklypo dalių riba (LR CK 4.98 str.). Atsakovės naudojamame žemės sklype yra pastatytas garažas, neturint nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo statyti, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį. Teismas byloje nenustatė įrodymų, patvirtinančių, kad garažo statyba buvo vykdoma atsakovės po to, kai ji įgijo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Tačiau konstatavo, jog atsakovė, įgydama nuosavybės teise žemės sklypo dalį ir jame esančius statinius, perėmė ir savavališkos statybos teisines pasekmes, todėl pagal LR CK 4.103 str. 1 d. ji neturi teisės naudotis ar disponuoti savavališkai pastatytu garažu. Pažymėtina, kad atsakovė negali parengti ir suderinti savavališkai pastatyto garažo projekto bei gauti leidimo statybai be ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo, tačiau ieškovai atsisako duoti tokį sutikimą atsakovei. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad ieškovų atsisakymas duoti sutikimą atsakovei garažo statybai yra nepagrįstas ir jis pažeidžia atsakovės teises. Todėl teismas pripažino atsakovei teisę rengti ir derinti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai be ieškovų, t. y. žemės sklypo bendraturčių sutikimo šioje dalyje ieškinį atmetant ir tenkinant atsakovės priešieškinį. Pažymėjo, kad teismo sprendimas nepakeičia leidimo statybai ir tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti šiuos darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai, priimančiai sprendimus dėl projekto derinimo ir leidimo statybai išdavimo. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę įrengti vandens nutekėjimo sistemą ir atstatyti vandens nutekėjimo latakus, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, jog vandens nutekėjimo latakus, esančius atsakovės naudojamame žemės sklype, sugadino atsakovė. Nepagrįstu laikė ir ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti dūmtraukį, perstatyti namo sieną jos sklypo ribose bei nugriauti pastoginę. Nors stogo dalis, kurią ieškovai prašė įpareigoti atsakovę pertvarkyti, įrengta su nukrypimais nuo projekto, tačiau LR CK 4.103 str. l d. numato, kad savavališka statyba laikoma ne visi statybos darbų neatitikimai projektui, o tik esminiai nukrypimai nuo projekto. Kadangi tokių nukrypimų buvimo ieškovai neįrodė, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovai taip pat neįrodė, kad atsakovė savavališkai pastatė atraminę sienutę. Pirmos instancijos teismas netenkino atsakovės reikalavimo užpilti ieškovams priklausantį gręžinį, nes atsakovė neįrodė minėto gręžinio statybos neteisėtumo. Reikalavimus dėl tvoros taškuose 39, 40, 34 teismas laikė nepagrįstais, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tvora pastatyta pažeidžiant žemės sklypo bendraturčių susitarimu nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Taip pat nepagrįstas reikalavimas atstatyti tvorą taškuose 37, 38 taip, kaip numatyta bendrame plane, nes iš minėto plano matyti, jog nurodytose vietose tvora užeina į ieškovų teritoriją 25-27 cm. Teismas nepagrįstu ieškovės reikalavimu laikė prašymą įrengti garso izoliaciją ties patalpa, plane pažymėta indeksu 2.10, nes ieškovų butas rekonstruotas pagal patvirtintą projektą ir perduotas eksploatuoti įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovės reikalavimus patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti.

Šalies argumentai

Ieškovai V. P. ir Z. P. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą skundžiamoje dalyje dėl atmestų reikalavimų (įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti garažą sklypo dalyje, pažymėtoje plane pagal LKS-94 koordinačių sistemą taškais 41, 44, 45, 46; įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti vandens nuvedimo latakus taškuose 9, 10, 11; įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastoginę; įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dūmtraukio kaminą, esantį prie jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų, pažymėtų indeksu 2-8, ir atsakovės patenkinto reikalavimo, bei perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovai nurodo, kad 1995 metais prie sklypo dalies, kurią vėliau įsigijo atsakovė buvo pastatytas metalinis garažas. Vėliau buvo pastatytas naujas garažas žemės sklypo dalyje, priklausančioje atsakovei. Statant naują garažą buvo pašalinta dalis šlaito, išardyti vandens nuvedimo latakai ir nugriauta atraminė sienutė. Garažo kooperatyvo teritorija, kurioje buvo pastatytas metalinis garažas buvo atsakovės aptverta ir „prijungta“ prie atsakovės žemės sklypo dalies. Tai įvyko 2003 metais, kai atsakovė jau buvo įsigijusi dalį namo. Minėtas garažas (ne metalinis) pradėjo trukdyti vandens nutekėjimui už sklypo ribas. Taip pat dėl to buvo pašalinta dalis šlaito, o žemė pristumta prie ieškovų sklypo ribų, dėl ko pakilo atsakovės sklypo žemės lygis. Ieškovai pažymi, kad derinant sklypo planą, jame buvo nurodyta saugoti šlaitą. Kadangi šlaito kasinėjimo darbai buvo atlikti be atitinkamų institucijų leidimo ir priežiūros, ieškovai turi pagristų abejonių, kad dėl tokių darbų nėra grėsmės jų turtui ir saugumui. Ieškovai nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovei nepažeidus vandens nuvedimos sistemos, užpylimo nebūtų. Taip pat pažymi, kad vandens nutekėjimo sistema buvo padaryta visam žemės sklypui. Dėl šių priežasčių ieškovai atsisakė pasirašyti leidimą įteisinti garažo statybą. Ieškovai pabrėžė, kad jie reikalauja nugriauti garažą ir atstatyti latakus, nors garažas pastatytas gana toli nuo jų naudojamos sklypo dalies. Ieškovai nesutinka ir su pirmos instancijos teismo argumentu, kad atsakovės dalies namo rekonstrukcija buvo įvykdyta pagal patvirtintą projektą o esami nukrypimai neva neesminiai. Rekonstrukcijos eigoje prie atsakovės buto (tarp taškų 22 ir 23) buvo pristatyta veranda, kuri buvo nugriauta Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nurodymu. Nuo minėtos verandos taip ir liko 1,5 metro pastoginė prie ieškovų buto lango (tokia padėtis užfiksuota ir inventorinėje byloje), o pagal projektą turėjo būti tik apie 0,3 metro stogelis virš įėjimo į atsakovės butą. Toks projektinis sprendimas, jeigu jis būtų įvykdytas pagal patvirtintą projektą, tikrai nepažeistų ieškovų interesų. Ieškovai taip pat mano, kad teismas visiškai nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dūmtraukio kaminą, esantį prie jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų, pažymėtų indeksu 2-8.

Atsiliepimas

Atsakovė L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimą. Atsakovė nurodo, kad garažas stovi maždaug nuo 1995 metų ir jo paskirtis sulaikyti nuo šliaužimo šlaito gruntą. Norint įteisinti jau seniai stovintį pastatą (garažą), tarp reikiamų dokumentų būtinas ir žemės sklypo bendrasavininkų ( ieškovų ) sutikimas. Nors ieškovai pirma pažadėjo tokį sutikimą duoti, tačiau vėliau atsisakė ir pradėjo dėl minėto garažo rašyti skundus į įvairias instancijas. Pagal ieškovų skundą 2007-09-25 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė reikalavimą Nr. (101)-l 1.12-241, pagal kurį įpareigojo iki 2008-04-02 parengti garažo statybos projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai. Vykdant šį reikalavimą atsakovė parengė projektinę dokumentaciją, tačiau negali gauti statybos leidimą, kadangi ieškovai atsisako duoti sutikimą. Dėl šios priežasties atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą. Mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovų atsisakymas duoti sutikimą garažo statybai yra nepagrįstas ir jis pažeidžia atsakovės teises. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti vandens nuvedimo latakus, teismas teisingai nurodė, kad nėra įrodyta aplinkybė, jog vanduo iš atsakovės naudojamo žemės sklypo dėl atsakovės kaltės patenka į ieškovų naudojamą žemės sklypą. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių vandens patekimą iš atsakovės naudojamo žemės sklypo bei, kad dėl tokio vandens nutekėjimo bloginama ieškovų naudojamo žemės sklypo būklė. Atsakovė taip pat nurodo, kad pastogė pastatyta teisėtai ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas teisingai atmetė reikalavimą ją nugriauti kaip nepagrįstą. Taip pat nesutinka su ieškovų reikalavimu nugriauti dūmtraukį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo yra atmesti ieškinio reikalavimai (dėl atsakovės įpareigojimo nugriauti garažą, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, atstatyti vandens nuvedimo latakus, nugriauti pastoginę, nugriauti dūmtraukio kaminą) ir patenkintas vienas atsakovės priešieškinio reikalavimas (pripažinti teisę parengti ir suderinti garažo statybos projektinę dokumentaciją, ir gauti statybos leidimą be ieškovų sutikimo). Apeliantai prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo dėl procesinių normų pažeidimo.

Apeliantai perdavimą nagrinėti bylą iš naujo skundžiamoje dalyje grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas atmetė dalį jų reikalavimų trūkstant įrodymų, nors nagrinėjant bylą nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, kurių tarpe galėjo būti liudytojų parodymai ir prašymas paskirti ekspertizę nukrypimams nuo rekonstrukcijos projekto nustatymui, reikalavimo dėl vandens nuvedimo sistemos atstatymo pagrįstumo.

Kolegija pažymi, kad panaikinti sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti ją nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui galima tik CPK 327str. ir 329str. numatytais atvejais. Tačiau grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl apeliantų nurodytų aplinkybių, t.y., kad teismas pasiūlytų, o šalys galėtų pateikti papildomus įrodymus atmestiems reikalavimams pagrįsti, pagrindo nėra, nes to įstatymas nenumato. Be to, šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, o pati byla buvo nagrinėjama ilgą laiką ir šalys turėjo pakankamai laiko pateikti visus įrodymus, kuriais CPK 178str. pagrindu turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai pirmos instancijos teisme neprašė skirti konkrečią ekspertizę ar apklausti liudytojus ir tokio prašymo nebuvo pateikta apeliacinės instancijos teismui. Todėl kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas procesinių normų nepažeidė, kadangi skundžiamą sprendimą priėmė ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai Z. P. ir V. P. bei atsakovė L. K. yra 0,1346 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 19/1346 dalys minėto žemės sklypo, ieškovei Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 902/1346 dalys, o atsakovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 425/1346 dalys žemės sklypo ir šiame žemės sklype yra ieškovams ir atsakovei priklausantys statiniai(b.l. 8, 43-44, 49, 65-66, t.1). Teismas netenkino ieškovų reikalavimo dėl vandens nutekėjimo sistemos įrengimo ir vandens nutekėjimo latakų atstatymo.

Kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys rodo, kad šalims priklausantis žemės sklypas yra nuokalnėje, o savavališkai pastatytas garažas pastatytas šlaite, kuris yra prie 519-os GSEB ir šis pastatas iš esmės sulaiko nuo šlaito grunto šliaužimą(b.l. 46, 48, t.1). Ieškovai teigia, kad atsakovė dėl garažo statybos pažeidė vandens nutekėjimo sistemą, nuėmė vandens nutekėjimo lovius, kuriuos panaudojo laiptams Tačiau laiptų sudėjimas į šlaitą iš lovių (b.l. 23, t.1) negali patvirtinti vandens nutekėjimo sistemos išardymą ar pažeidimą, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad tinkama vandens nutekėjimo sistema kada nors buvo įrengta ieškovų, atsakovės ar kitų asmenų lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovai savo žemės sklype turėjo ar turi įsirengę vandens nutekėjimo sistemą, kuri dėl atsakovės veiksmų tapo neefektyvi ar pablogino buvusią padėtį. Tuo tarpu esant žemės sklypui nuokalnėje, lietaus vanduo faktiškai visada turėjo tekėti nuolydžio kryptimi ir patekti į ieškovų sklypo dalį. Ieškovai savo reikalavimą įrodinėjo žemės sklypo aukščio pasikeitimu ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris jų manymu patvirtina lietaus vandens į sklypą ir drėgmės į namą patekimą. Tačiau faktiškai byloje esantys tiek ieškovų, tiek atsakovės iniciatyva pateikti protokolai (b.l. 16-24, 67-90, 126-132, t.1) patvirtina tik esamą dabartinę padėtį, tačiau neįrodo, kad anksčiau vanduo iš atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies į ieškovų nepateko. Protokolai taip pat neįrodo, kad anksčiau drėgmės ieškovų namo viduje nebuvo ir ji atsirado tik atsakovės pastatyto garažo ar kitų neteisėtų veiksmų pasekmėje. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą ir atstatyti vandens nuvedimo latakus, kurie apsaugotų atsakovės sklypo dalį nuo lietaus vandens patekimo iš atsakovės naudojamo žemės sklypo. Kolegija pažymi, kad esant reikalui, bendrą lietaus vandens nutekėjimo sistemą faktiškai turėtų įrengti visi žemės sklypo bendraturčiai įstatymo nustatyta tvarka(CK 4.76str.). Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovai teigia, jog vanduo į jų naudojamo sklypo dalį patenka ir nuo garažų stogo, o antstolis užfiksavo, jog nuo stogo vanduo patenka į nutekėjimo griovį, kuris yra suskilinėjęs, aplūžęs(b.l. 16,22t.1), tačiau pretenzijų bendrijai ieškovai nereiškia.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje neturint nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo, pažeidžiant tuo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį, yra savavališkai pastatytas garažas. Šią aplinkybę patvirtina 2007-12-10 surašytas savavališkos statybos aktas. Savavališkos statybos faktą pripažįsta ir atsakovė. Teismas konstatavo, jog atsakovė pagal LR CK 4.103 str. 1 d. neturi teisės naudotis ar disponuoti savavališkai pastatytu garažu. Teismas nurodė, kad pažeidėja negali parengti ir suderinti savavališkai pastatyto garažo projekto bei gauti leidimo statybai be ieškovų sutikimo, todėl pripažino atsakovei teisę rengti ir derinti projektinę dokumentaciją gauti leidimą statybai be bendraturčių sutikimo, kadangi atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas. Su tuo nesutinka apeliantai, kurie teigia, kad garažas savavališkai yra pastatytas ne 1995 metais, o 2003 metais ir turi būti nugriautas, nes pažeidžia jų teises, kadangi jį statant buvo nuimti vandens nutekėjimo latakai ir pažeista vandens nutekėjimo sistema, dėl ko vanduo patenka į jų žemės sklypo dalį ir pastatą. Kolegija apeliantų argumentus dėl vandens nutekėjimo sistemos įrengimo ar atstatymo jau atmetė kaip nepagrįstus, todėl atskirai pasisakoma tik dėl ieškovų reikalavimo nugriauti garažą atmetimo ir patenkinto atsakovės reikalavimo (pripažinti jai teisę rengti ir derinti projektinę dokumentaciją gauti leidimą statybai be bendraturčių sutikimo).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisės principas, kai keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju - Statybos įstatyme, kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą ir laikytis kitų reikalavimų, susijusių statybos darbų pradėjimu ir vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad siekiant tinkamai išspręsti ginčą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, būtina nustatyti, kokios teisės normos reglamentavo šalių tarpusavio civilinius teisinius santykius ir teisines situacijas, jų atsiradimo momentu. Šioje byloje savavališkos statybos aktas yra surašytas 2007-12-10. Atsakovė pripažįsta savavališkos statybos faktą, tačiau teigia, kad reikalaujamas nugriauti garažas yra pastatytas 1995m., o ieškovai teigia, kad garažas pastatytas vėliau, t.y. 2002-2003 metais. Kad garažas pastatytas 1995 metais paneigia garažų bendrijos pirmininko teismui rašytas prašymas, kuriame nurodyta, jog prie 1995 metais pastatytos papildomos sienos, susidariusioje erdvėje, garažų bendrijos teritorijoje buvo leista pastatyti laikiną metalinį garažą V. K. . Šis asmuo buvo priimtas į bendrijos narius, o vėliau ši žemės sklypo dalis parduota L. K. motinai(b.l. 48, t.1). Tai rodo, kad dabar esamas statinys negalėjo būti pastatytas 1995metais, nes metalinio garažo buvimą nurodo ieškovai, o vėliau darytame žemės sklypo plane, toponuotraukoje, nekilnojamas statinys(garažas) nėra pažymėtas (b.l. 11,46 t.1).. Todėl kolegija iš esmės sutinka su apeliantais, kad savavališkos statybos akte nurodytas statinys faktiškai yra pastatytas ne 1995 metais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčo statinys galėjo būti pastatytas po 2006m. spalio 31d., todėl sprendžiant šį ginčą faktiškai turi būti taikomos teisės normos, kurios galiojo iki 2006metų spalio mėnesio. Tai rodo, kad net ir pripažinus faktą, jog ginčo statinys buvo pastatytas 2003 metais, kaip nurodo ieškovai, tai garažo pastatymo metu galiojusio 2001-11-08 LR statybos įstatymo ir 2000m. CK 4.103str. redakcijos numatė, jog padaryti pažeidimai gali būti pašalinti ir kitais būdais. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai kolegija atmetė ieškovų argumentus, kad dėl garažo statybos buvo pažeista vandens nutekėjimo sistema. Tuo pačiu galima daryti išvada, kad dėl garažo statybos nebuvo pažeistos ir ieškovų teisės ar teisėti interesai, kaip nepagrįstai teigia apeliantai. Kolegija taip pat mano, kad vandens nutekėjimo sistemą galima įrengti, jeigu iškiltų tam reikalas ir gavus projekto rengimo sąlygas, nes statinys yra keli metrai nuo ieškovų naudojamo žemės sklypo dalies ir jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Be to, kolegija pažymi, kad įpareigojant atsakovę nugriauti statinį, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, o taip pat atsižvelgiama į CK 1.2 str. įtvirtintus civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus. Užtikrinant civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą turi būti įvertinama ar įpareigojimas nugriauti statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui ir ar ji nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Svarbu pažymėti, kad teisingumo principas yra universalus principas, kuris suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vertinant ar įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, būtina atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, atsakovo veiksmus ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Todėl kolegija mano, kad šioje byloje nustatytas savavališkos statybos faktas neduoda pagrindo taikyti patį griežčiausią pažeidimo pašalinimo būdą(nugriauti statinį), nes šis pažeidimas gali būti pašalintas taikant 2000m. redakcijos CK 4.103str.3d. 1p. nuostatas. Pirmos instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, kad griauti garažą pagrindo nėra, tačiau netaikė įstatymu numatyto kito pažeidimo pašalinimo būdo, t.y. neįpareigojo atsakovės per nustatytą terminą patvirtinti reikiamai projektą, gauti nustatytą leidimą statybai ir priduotą naudoti garažą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl kolegija papildo sprendimo rezoliucinę dalį CK 4.103str. 3d.1p. numatytu įpareigojimu, sutinkant su sprendime nurodytais argumentais dėl atsakovės patenkinto reikalavimo(pripažinti jai teisę rengti ir derinti projektinę dokumentaciją gauti leidimą statybai be bendraturčių sutikimo). Kolegija taip pat pažymi, kad įpareigojimas pašalinti statybos pažeidimu nereiškia jų įteisinimo. Nustatytu įpareigojimu faktiškai tik sudaromos prielaidos atsakovei pašalinti teisės pažeidimą, t.y. laikantis įstatymo reikalavimų paruošti garažo projektą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių interesų, gauti leidimą statybai ir garažą priduoti laikantis projekto. CK 4.103str.5d. numato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, garažas galės būti nugriautas teismo sprendimu statytojo lėšomis. Tokį reikalavimą faktiškai turės teisę pareikšti ir ieškovai, paduodant ieškinį teismui ir reikalaujant atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai reikalauja, kad būtų nugriautas dūmtraukis ir daugiau nei buvo numatyta projekte išsikišusi pastoginė. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės gyvenamojo rekonstrukcijos projekto(b.l. 4-12, t.2), tai dūmtraukis ir pastoginė jame yra numatyta. Savavališkos statybos akte yra nurodyta, kad atliekant stogo rekonstrukciją yra nukrypimų nuo projekto, t.y. padidėjo jo plotas dėl stogo pratęsimo virš įėjimo durų. Kaip nurodo ieškovai, tai 1,5m. pastogės dalis liko nugriovus neteisėtai pristatytą verandą, nors turėjo likti tik 0,3m. Tačiau kaip matyti iš 2007-04-17 Pripažinimo tinkamu naudoti akto, tai komisija peržiūrėjo statinio projektą, kadastrinius matavimus ir nenustatė nukrypimų nuo projekto bei pripažino gyvenamąjį namą tinkamu naudoti, o ieškovai šio akto ar jo dalies neginčija(b.l. 53-54, t.1). Kolegija taip pat mano, kad esminiu nukrypimu nuo projekto negali būti laikoma pastoginės ploto padidėjimas atsakovės naudojame žemės sklype. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad pastoginė užstoja šviesos patekimą į ieškovams priklausančią patalpą, tačiau su tuo visiškai sutikti negalima, ners pastoginė yra žymiai aukščiau, o protokole net nėra nurodyta į kokią patalpą dėl pastoginės sumažėja šviesos patekimas(b.l. 16, 20, t.1). Taip pat negali būti laikomas esminiu ieškovų teisių pažeidimu ir nurodytas 30cm kamino išsikišimas į ieškovų naudojamo žemės sklypo pusę, sumažinant dėl to apeliantų sklypo plotą, nenurodant kokį gi plotą tiksliai užima išsikišusi dūmtraukio dalis, kuri apkalta lentelėmis. Be to, nurodytas išsikišimas faktiškai negali būti tikslus, nes nėra duomenų, kad yra atsižvelgta į namo vietą žemės sklype ir kitas galinčias reikšmės turėti aplinkybes. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimai dėl pastoginės ir dūmtraukio nugriovimo yra atmesta pagrįstai. Pažymėtina, kad apeliantų nurodyti pažeidimai ir keliami reikalavimai faktiškai prieštarauja ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ( CK 1.5str.).

Kita sprendimo dalis nėra skundžiama, o skunde kiti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, papildant sprendimo rezoliucinę dalį dėl garažo statybos pažeidimų pašalinimo būdo, netenkinant apeliacinio skundo (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1691-608/2008 palikti nepakeistą, įpareigojant papildomai atsakovę L. K. per 6(šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos vadovaujantis LR Statybų įstatymo ir kitų teisės normų reikalavimų patvirtinti statinio(garažo), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plane taškais 41, 44, 45, 46, statybos projektą, gauti nustatytą leidimą ir statinį, atitinkantį projektą ir leidimą, priduoti naudotis bei įregistruoti Nekilnojamojo turo registre.

Priteisti iš ieškovų Z. P. ir V. P. po 240,Lt. iš kiekvieno valstybei atlyginti išlaidoms už atsakovei L. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėVirginija Volskienė