- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2-2667-457/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00113-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- D. U.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. U. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įrašą Nr. 130 dalyje „Duomenys apie tėvą“, kur vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis bei vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10952-457/2020 buvo patvirtintas jos ir atsakovo V. G. susitarimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šios civilinės bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką ir dar iki sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. ji jau gyveno faktinėje santuokoje su trečiuoju asmeniu M. K. ir visą tą laiką su juo vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus M. U.. Vaiko gimimo įraše ir išduotame gimimo liudijime jo tėvu buvo įrašytas atsakovas V. G., nes nuo jos ir atsakovo V. G. santuokos nutraukimo nebuvo priėję 300 dienų. Iš tikrųjų vaiko tėvas pagal kilmę yra M. K., ką patvirtino ir atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė. Su M. K. ketina sukurti naują šeimą ir auginti abiejų sūnų M. U.. M. K. pripažįsta savo tėvystę ir po tėvystės nuginčijimo kreipsis į notarų biurą bei civilinės metrikacijos skyrių dėl tėvystės nustatymo supaprastinta tvarka. Sūnus M. U. nuo pat gimimo auga kartu su ja ir savo biologiniu tėvu M. K., abiejų yra prižiūrimas ir auklėjamas, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja.
Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad su atsakove pradėjo kartu gyventi nuo 2020 m. sausio mėn. ir su ja susilaukė sūnaus M. U., tačiau vaiko įregistruoti savo pavarde negalėjo, nes nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nebuvo praėjęs įstatyme nustatytas laikas. Jis gyvena kartu su ieškove ir augina bei prižiūri savo sūnų M.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, o po atliktos tėvystės nustatymo ekspertizės buvo nustatyta, kad vaiko M. U. biologinis tėvas yra trečiasis asmuo M. K..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10952-457/2020 buvo nutraukta ieškovės D. U. ir atsakovo V. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo ieškovei palikta „U.“ pavardė.
Iš 2020 m. gruodžio 8 d. gimimo įrašo Nr. 130 matyti, kad vaikas M. U. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko motina įrašyta ieškovė D. U., o vaiko tėvu – atsakovas V. G..
UAB „UNGE“ klinikos ekspertizės aktu Nr. 0024/21 nustatyta, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su tikimybe 99,997448 proc.
Tokiu būdu, ieškovės, jos atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, vaiko M. U. gimimo įrašo kopija, UAB „UNGE“ klinikos ekspertizės aktu Nr. 0024/21, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas V. G. nėra biologinis vaiko M. U. tėvas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, jis turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais.
Dėl šių aplinkybių, pripažintina, kad V. G., nėra vaiko M. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, bei pripažintinas negaliojančiu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įrašas Nr. 130 dalyje „Duomenys apie tėvą“, kur vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis.
Taip pat, su motina D. U. yra nustatytina vaiko M. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, nes ieškovė savo vaiką augina ir juo rūpinasi nuo pat vaiko gimimo ir ginčo dėl šio reikalavimo byloje nėra.
Ieškovė D. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-185-664 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme, paskirtą teismo medicinos ekspertizę, valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismui suteikta teisė nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato tėvystės nuginčijimą tik teisme, šalių valios taikiai išspręsti ginčą nepakanka, į tai, kad įstatymas reglamentuoja, jog vaikui gimus nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, tėvu registruojamas buvęs sutuoktinis, o tokią situaciją lėmė būtent ieškovės elgesys, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su žyminiu mokesčiu, atstovavimo išlaidomis, iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.151, 3.174 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376, 399, 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas,
Pripažinti negaliojančiu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įrašą Nr. 130 dalyje „Duomenys apie tėvą“, kur vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis.
Vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.