- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-476-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,General financing“
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,General financing“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3344-896/2014 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „General financing“, uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, antstolei S. Ž., antstolei A. L., V. K., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti A. B.. Nurodė, kad įsiskolinimų likutis yra daugiau kaip 27 615,98 Lt, turto iš esmės neturi, išskyrus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Įsiskolinimai atsirado dėl to, kad nuomojosi būstą ir norėjo jį šiek tiek paremontuoti, nusipirkti būtinos buitinės technikos. Tuo metu dirbo, todėl tikėjosi grąžinti paskolas, tačiau dėl ekonominės krizės atleido iš darbo, pablogėjo sveikata, buvo nustatytas didelis nedarbingumo lygis. Šiuo metu pareiškėjo pajamos sudaro apie 1700 Lt, turi tris vaikus, gyvena socialiniame būste, pragyvena labai sunkiai, 1 400 Lt išlaidos būtiniesiems poreikiams yra minimalios. Nurodė, kad jokių sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, per paskutinius trejus metus nesudarė, žalingų įpročių neturi, nėra teistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi iškėlė R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Šia nutartimi teismas taip pat paskyrė bankroto administratoriumi A. B., patvirtino 3 000 Lt administravimo išlaidas, patvirtino 1 400 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra 30 415,98 Lt, t. y. viršija 25 MMA, mokėjimų terminai suėję, pradėtas priverstinis vykdymas. Pareiškėjas skolininkų, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, akcijų, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto neturi. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine V. K. turi automobilį Opel Zafira, 2004 m. gamybos. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo numatomą gauti 1 521,46 Lt pajamų per mėnesį dydį ir į tai, kad jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, turi tris mažamečius vaikus, sprendė, kad pareiškėjas yra nepajėgus vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir dėl kurių pradėtas priverstinis vykdymas. Spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, teismas atsižvelgė į kreditoriaus UAB „General financing“ argumentus dėl pareiškėjo nesąžiningumo, tačiau Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktuose nurodytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą nenustatė. Teismas vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas toliau liktų nemokus, kadangi jo gaunamos pajamos tik labai nežymia dalimi dengtų įsiskolinimą kreditoriams, o kreditoriai turėtų nuolatines skolos administravimo išlaidas. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad susidariusi situacija pažeidžia pareiškėjo vaikų interesus, nes pareiškėjas vienintelis šeimoje gauna darbo užmokestį, kurio didelė dalis atskaitoma, todėl likusi lėšų dalis nėra pakankama jos pragyvenimui, normaliam vaikų vystymuisi. Teismas sprendė, kad 1 400 Lt suma, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra protinga ir pagrįsta, nes vienam asmeniui yra skiriama tik 280 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,General financing“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai byloje nenustatė FABĮ 5 straipsnyje 8 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis su apeliante sudarinėjo vartojimo kredito sandorius, kreditus ėmė mažais laiko intervalais, nuo 2008-06-27 iki 2008-10-20 sudarė 7 vartojimo kredito sandorius, bendra įmokos apeliantei suma sudarė 596,28 Lt. Pareiškėjas, kurio gaunamos pajamos vidutiniškai siekė 2 000 Lt, ir turėdamas daug finansinių įsipareigojimų, turėjo suvokti, kad nesugebės jų tinkamai vykdyti. Po paskutiniojo sandorio sudarymo pareiškėjas atliko tik vieną mokėjimą, todėl galima teigti, kad jau imdamas šį vartojimo kreditą žinojo, jog negalės laiku vykdyti įsipareigojimų.
2) Pareiškėjas, prašydamas iškelti bankroto bylą, nenurodė jo nemokumą sukėlusių priežasčių, o tik išvardino turimus įsipareigojimus. Pareiškėjas apeliantei jokių mokėjimų neatliko jau nuo 2008-12-15 ir visiškai nėra aišku, kodėl nebebuvo vykdomi prisiimti įsipareigojimai. Skolos AB „Snoras“ išieškojimas antstolio kontorai perduotas vykdyti 2011 m., taigi pareiškėjas kreditoriams nemokėjo dar iki neįgalumo jam nustatymo 2012-08-27.
3) Pareiškėjo poreikių tenkinimui nepagrįstai nustatyta 1 400 Lt per mėnesį suma, kadangi ją nustačius kreditoriai negautų jokių mokėjimų, nes pareiškėjas pirmiausia turėtų atsiskaityti su bankroto administratoriumi, o tai prieštarautų protingumo principui, bei būtų pažeisti kreditorių interesai. Be to, išlaidos nėra detalizuotos, nes nurodyta bendra suma vaistams, transportui, ryšiams, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys sumą, reikalingą būsto išlaikymui. Vaikų išlaikymui reikalinga suma taip pat turi būti detalizuota bei paskirstyta pareiškėjui ir jo sutuoktinei.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Apeliantės nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo laikyti pareiškėją nesąžiningu, kadangi nėra akivaizdžių pareiškėjo piktnaudžiavimo požymių. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas nustatė per didelę sumą būtinųjų poreikių tenkinimui, kadangi pareiškėjas vienas išlaiko šeimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas apeliantei teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai byloje nenustatė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatyta.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remdamasis teismas sprendė, kad pareiškėjas yra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, ir nurodo, kad pareiškėjas nuo 2008-06-27 iki 2008-10-20 su apeliante sudarė 7 vartojimo kredito sandorius, pagal kuriuos bendra įmokos suma sudarė 596,28 Lt, o pareiškėjo gaunamos pajamos vidutiniškai siekė 2 000 Lt. Todėl pareiškėjas, turėdamas daug finansinių įsipareigojimų, turėjo suvokti, kad nesugebės jų tinkamai vykdyti ir tai, apeliantės nuomone, sudaro pagrindą pareiškėją laikyti nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių pareiškėjo nesąžiningumui konstatuoti. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasacinio teismo vertinimu, įstatymo tikslą atitiktų šios teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad teismai, vertindami pareiškėjų veiksmus ne tik per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet ir per ankstesnį laikotarpį netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo veiksmai atlikti laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2008-10-20 jam sudarant vartojimo kredito sutartis vertintini kaip neturintys lemiamos įtakos pareiškėjo nemokumui, todėl jie neteikia pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą dėl asmens nesąžiningumo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės nurodytas aplinkybes ir byloje nenustatęs duomenų, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo atliko nesąžiningus veiksmus, nulėmusius jo nemokumą, pagrįstai sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas labiau atitiks pareiškėjo ir kreditorių interesus. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas netekęs darbo stengėsi ieškoti kito, kėlė kvalifikaciją ir įgijo teisę vairuoti autobusą, pagrįstai vertino pareiškėją, kaip atsakingą, rūpestingą ir dėjusį pastangas pagerinti savo finansinę padėtį fizinį asmenį.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad pareiškėjas, prašydamas iškelti bankroto bylą, nenurodė jo nemokumą sukėlusių priežasčių, o tik išvardino turimus įsipareigojimus. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatęs, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra 30415,98 Lt, t. y. viršija 25 MMA, mokėjimų terminai suėję, pradėtas priverstinis vykdymas, sprendė, kad pareiškėjas nepajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų dėl aplinkybių, kurias nurodė pareiškėjas: pareiškėjui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, turi tris mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą, todėl iš numatomų per mėnesį gauti 1 521,46 L pajamų, iš kurių yra vykdomi išieškojimai, negali išlaikyti šeimos, likusi lėšų dalis nėra pakankama pragyvenimui, normaliam vaikų vystymuisi.
Atmestinas ir skundo argumentas, kad poreikių tenkinimui nustatyta 1 400 Lt suma yra per didelė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 1 400 Lt suma, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra protinga ir pagrįsta, nes vienam asmeniui yra skiriama tik 280 Lt. Pažymėtina, kad sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismas patvirtinta tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti numatytos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 8 straipsnyje numatytą plano tvirtinimo tvarką kreditoriams suteikiama teisė nepritarti plano projektui. Taigi asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama ir vėlesniame bylos etape. Be to, FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, taigi, teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl skundas atmestinas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.