Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-08-01 · Administracinė byla Nr. A-5005-1062/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
A-5005-1062/2018
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00208-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramutė Ruškytė (pran.)
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-5005-1062/2018Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00208-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant užsieniečiui R. C.,užsieniečio atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Giedriui Kašubai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių sulaikymo centre (toliau – Užsieniečių sulaikymo centras) terminą (toliau – ir Teikimas). Užsieniečių sulaikymo centras nurodė, kad Užsienietis Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimu buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. birželio 19 d., kaip asmuo, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje esantis, kadangi atvykęs į Lietuvą su savimi neturėjo kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje (toliau – ir ES). Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinį skyrių dėl grįžimo pažymėjimo į kilmės šalį išdavimo šiam užsieniečiui, tačiau atsakymas nėra gautas. Užsienietis paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 16 d. (teikime klaidingai nurodyta data – 2018 m. balandžio 16 d.) priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-79 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės iki už prašymo nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo".Teismo posėdyje Užsienietis prašė netenkinti Teikimo ir paskirti jam apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Užsienietis paaiškino, kad jis prieš metus per Lenkiją išvyko į Paryžių uždarbiauti. Prieš 3–4 mėnesius jis prarado savo asmens tapatybės dokumentą (paliko autobuse, kuris veždavo į darbą) ir vėliau Prancūzijos pareigūnų buvo įsodintas į autobusą, vykstantį į Vilnių, nes per 7 dienas buvo įpareigotas palikti šalį. Užsienietis nurodė, kad atvykęs į Lietuvą jis bandė kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą, tačiau ji tuomet nedirbo, todėl Užsienietis nutarė vykti į Varšuvą ir ten kreiptis į savo kilmės šalies atstovybę, tačiau pasienio punkte buvo išlaipintas iš autobuso kaip asmuo, neturintis asmens tapatybės ir kitų reikiamų dokumentų. Užsieniečio teigimu, jis nekelia pavojaus Lietuvos Respublikai, niekur nesiruošia bėgti, turi sveikatos problemų (buvo sužeistas kariniame konflikte, vykstančiame (duomenys neskelbtini)), tad prašo suteikti jam laisvo judėjimo galimybę.

II.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą – nusprendė pratęsti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimu Užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. rugsėjo 19 d.Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį, pasivadinusį R. C., kuris su savimi neturėjo kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Nustatyta, kad Užsieniečio duomenys yra įvesti į duomenų bazę kaip nepageidaujamo asmens, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę (duomenis įvedusi šalis – Prancūzija). 2018 m. kovo 19 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. birželio 19 d. Užsieniečio anketa kelionės dokumentui gauti 2018 m. kovo 29 d. buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsuliniam skyriui su prašymu išduoti Užsieniečiui grįžimo pažymėjimą į kilmės šalį, tačiau atsakymas nėra gautas. Užsieniečiui pateikus prieglobsčio prašymą, 2018 m. gegužės 16 d. (sprendime klaidingai nurodyta data – 2018 m. balandžio 16 d.) Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-79 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės iki už prašymo nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo".Teismas sprendė, kad nors Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir išnyko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, tačiau egzistuoja kiti minėto užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose.Teismo vertinimu, Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gyvenamosios vietos ir šeimos, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvoje, tad yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos (Įstatymo 113 str. 3 d. 2 p.).Teismas taip pat pažymėjo, kad atvykęs iš Prancūzijos, sulaikymo metu Užsienietis pageidavo išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), ir tik Užsieniečių registracijos centre pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, tad, teismo vertinimu, labiau tikėtina nei priešingai, kad prieglobsčio prašymo pateikimas – tai šio asmens siekis gauti laisvo judėjimo galimybę.Teismas konstatavo, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog Užsienietis, bandydamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir ES teritorijos, gali pasinaudoti laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir todėl egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą, t. y. pratęsti jo sulaikymo terminą.

III.

Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro Teikimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos abi jame numatytos sąlygos, todėl taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas nenumato termino, per kurį asmuo turėtų pateikti prieglobsčio prašymą, be to, tai, kad prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė praėjus kelioms savaitėms nuo neteisėto valstybės sienos perėjimo, nereiškia neprotingai ilgo delsimo ir neįrodo, kad asmuo prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą. 2018 m. liepos mėn. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti apelianto prieglobsčio prašymą iš esmės. Be to, Užsieniečių registracijos centras nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas grąžinimo ar išsiuntimo.Spręsdamas dėl apelianto sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, teismas privalėjo nustatyti, jog egzistuoja visos šiame straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Teismas neįrodė ir tinkamai nepagrindė, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, kad apelianto prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Tokia Teismo išvada yra paremta tik prielaida, teismas iš esmės vadovavosi vieninteliu faktu, jog Apeliantas savo prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.Gero administravimo principas reikalauja, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio nebūtų nagrinėjamas nepagrįstai ilgą laiką ir tik siaurai formaliai, bei apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta duomenų, įrodančių apelianto nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, priešingai, 2018 m. kovo 27 d. Užsienietis užpildė anketą kelionės dokumentui gauti, t. y., bendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę bei teisinę padėtį. Apeliantas yra prieglobsčio prašytojas, todėl elementaru, jog jis neturi lėšų pragyventi, šeiminių santykių ar gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtą gero administravimo principą, konstatuotina, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio negali būti nagrinėjamas tik formaliai.Pirmosios instancijos teismo posėdyje Užsieniečio interesai nebuvo atstovaujami profesionalaus teisininko, taigi nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į gynybą. Nors posėdžio metu ir dalyvavo vertėjas, verčiama buvo dalimis, ne nepertraukiamai, todėl jis nevisiškai suprato proceso eigą, kas taip pat traktuojama jo teisių į gynybą pažeidimu.Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Užsieniečio paaiškinimai dėl jo išsiuntimo iš Prancūzijos aplinkybių kelia didelių abejonių, kadangi nepageidaujami asmenys negali būti išsiunčiami iš Europos Sąjungos valstybių narių tokiu būdu, kaip nurodė Užsienietis, o įpareigojimo išvykti atveju Užsienietis privalėjo turėti galiojantį kelionės dokumentą. Darytina išvada, kad Užsienietis klaidina kompetentingų institucijų pareigūnus bei teismą, siekdamas nuslėpti faktus ir aplinkybes atliekant tyrimą dėl jo atvykimo į ES ir Lietuvos Respubliką, taip pat nustatant prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus. Atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis iš karto nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, tokį prašymą jis pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis pažeidinėjo ES valstybių narių įstatymus, prisidengdamas poreikiu patekti į savo šalies ambasadą, kuri, beje, yra ir Prancūzijoje (šalyje, kurioje jis prašėsi prieglobsčio). Todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad apeliantas atvykęs į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašymo teikti neketino, tokį prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas, siekdamas gauti prieglobsčio prašytojo privilegiją laisvai judėti ir išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. kovo 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai sulaikė Užsienietį, pasivadinusį R. C., kuris su savimi neturėjo kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei ES. Nustatyta, kad Užsieniečio duomenys yra įvesti į duomenų bazę kaip nepageidaujamo asmens, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę. 2018 m. kovo 19 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. birželio 19 d. Užsieniečio anketa kelionės dokumentui gauti 2018 m. kovo 29 d. buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsuliniam skyriui su prašymu išduoti Užsieniečiui grįžimo pažymėjimą į kilmės šalį. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius, įvertinęs 2018 m. gegužės 14 d. Užsieniečių registracijos centro pateiktą Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-79 nusprendė nenagrinėti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, nes už jo prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita ES valstybė narė, ir nustatyti už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę. Byloje nėra ginčo, jog apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti.Užsieniečių registracijos centras Teikimu prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai skundžiamu 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad Teikimas neturėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4392-822/2016). Pažymėtina, kad Užsieniečio paaiškinimai dėl jo išsiuntimo iš Prancūzijos aplinkybių (apelianto teigimu, Prancūzijos pareigūnai įsodino Užsienietį be jokių kelionės dokumentų į autobusą, vykstantį į Lietuvą) kelia didelių abejonių, kadangi nepageidaujami asmenys negali būti išsiunčiami iš Europos Sąjungos valstybių narių tokiu būdu, kaip nurodė Užsienietis, o įpareigojimo išvykti atveju Užsienietis privalėjo turėti galiojantį kelionės dokumentą. Taip pat kritiškai vertintini Užsieniečio paaiškinimai, kad jis iš Lietuvos į Lenkiją vyko ketindamas kreiptis į savo kilmės šalies atstovybę, atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje taip pat yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) ambasada. Užsienietis pažeidinėjo ES valstybių narių įstatymus, vykdamas iš vienos ES valstybės narės į kitą. Pažymėtina ir tai, kad Užsienietis, atvykęs iš Prancūzijos į Lietuvą, nepateikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, o tokį prašymą jis pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką, be to, sulaikymo metu jis pageidavo išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir tik Užsieniečių registracijos centre pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašymą jis pateikė siekdamas gauti laisvo judėjimo galimybę ir išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Pagal byloje pateiktus duomenis, Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvoje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centre Užsieniečiui buvo suteiktos galimybės nemokamai telefonu susisiekti su artimaisiais, siekiant išsiaiškinti jo tapatybę, prašant atsiųsti kurį nors dokumentą, kurio pagrindu būtų galima nustatyti Užsieniečio tapatybę, tačiau jokie duomenys nebuvo pateikti. Vien tai, kad Užsienietis užpildė anketą kelionės dokumentui gauti, ir, tai, kad, kaip Užsienietis pabrėžė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, jis davė pirštų antspaudus, atsižvelgiant į aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Užsienietis bendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę bei teisinę padėtį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai nėra aiškūs, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, siekiant išsiaiškinti jo tapatybę, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas anksčiau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais bei 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktais Užsieniečiui takyti sulaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, sulaikymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad galutinis sprendimas dėl užsieniečio būtų priimtas ir įvykdytas. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę akivaizdu, kad minėtas tikslas būtų nepasiektas. Todėl užsieniečiui sulaikymo terminas ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pagrįstai pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 19 d.Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje Užsieniečio interesai nebuvo atstovaujami profesionalaus teisininko, taigi nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į gynybą, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, Užsienietis teismo posėdžio metu atsisakė advokato paslaugų. Apelianto teiginius, kad teismo posėdis jam buvo verčiamas dalimis, todėl jis nevisiškai suprato proceso eigą, taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašas, kuriame girdėti, jog viso posėdžio metu jam buvo užtikrintas vertimas, be kita ko, Užsienietis, jo pasiteiravus, keletą kartų patvirtino, kad jis suprato jam pateiktus klausimus.Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė