Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1014-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-13
Bylos Nr.
2A-1014-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
Žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Advokatai
Nerijus Jurčiukonis, Audrius Banzaitis
Civilinė byla Nr. 2A-1014/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. gruodžio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei

dalyvaujant ieškovo atstovams A. J. , advokatui Audriui Banzaičiui

atsakovo atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Žemės ūkio kooperatyvas „Senoji kryžkelė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydamas priteisti 7810 Lt dydžio neišmokėtos draudimo išmokos dalį. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta turto draudimo sutartis, kuria ieškovas apdraudė šienapjovę EASY CUT 3200CV. 2006-06-28 įvyko draudiminis įvykis, t.y. dirbant laukuose į šienapjovę pakliuvo akmuo ir ji buvo sugadinta. Apie įvykį iš karto buvo pranešta draudikui, kurio atstovas atvyko į įvykio vietą apžiūrėti šienapjovės. Ieškovui šienapjovės remontas kainavo 9300 Lt, tačiau atsakovas kaip draudimo išmoką sumokėjo tik 1000 Lt, motyvuodamas tuo, jog ieškovui nepateikus policijos pažymos draudikui nekyla prievolė atlyginti draudėjui visą patirtų nuostolių sumą. Nurodė, jog policijos pažymos reikalavimas yra nepagrįstas, nes šienapjovė nėra nustatyta tvarka registruojama transporto priemonė ir nėra jokių teisės aktų, įpareigojančių apie jos sugadinimą darbo laukuose metu pranešti policijai. Todėl draudimo kompanija yra skolinga ieškovui 7810 Lt dydžio draudimo išmokos dalį, kuri yra lygi ieškovo patirtų nuostolių (9300 Lt) ir sumokėtos draudimo išmokos dalies (1000 Lt) bei franšizės (500 Lt) skirtumui.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog draudiminio įvykio atveju reikalavimas nedelsiant pranešti policijai yra numatytas 2004-09-30 Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau Taisyklės) punkte 2.4.2.4., o šios policijos pažymos nepateikimo draudikui pasekmės numatytos Taisyklių 15.1.5. punkte, pagal kurį draudikas tokiu atveju turi išmokėti ne didesnę kaip 3 proc. draudimo išmoką nuo draudimo sumos, tačiau ne daugiau kaip 1000 Lt .

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-07-02 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iš ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“ 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad šienapjovė buvo sugadinta eismo įvykio (autoavarijos) metu, todėl tiek pagal kelių eismo taisykles, tiek pagal draudimo taisyklių 12 p. draudėjui atsirado pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį, tačiau ieškovas į policiją nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis draudimo taisyklių 15.1.5 p., padarė išvadą, jog tokiu atveju ieškovas turi teisę gauti ne didesnę kaip 3 proc. draudimo sumos draudimo išmoką, tačiau ne daugiau kaip 1000 Lt. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai sumokėjo ieškovui 1000 Lt draudimo išmoką ir atsisakė atlyginti ieškovo išlaidas, kurios sudaro 7810 Lt.

Šalies argumentai

Žemės ūkio kooperatyvas „Senoji kryžkelė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neteisingai pritaikius teisės normas, neatskleidus bylos esmės, pats sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant ieškovui. Teismas neįvertino, jog įvykus autoįvykiui ieškovas negalėjo gauti policijos pažymos, nes dirbant laukuose įvykę autoįvykiai nėra registruojami Kelių policijoje pagal 2002-04-24 įsakymu Nr. 215 Policijos generalinio komisaro patvirtintą Autoavarijų apskaitos instrukciją. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad įvykus autoįvykiui ieškovas nesikreipė į Kelių policiją. Tiek ieškovui, tiek jo atstovui kreipiantis į policiją buvo gautas atsakymas, kad remiantis Autoavarijų apskaitos instrukcija pažymos apie autoįvykį išduoti negalima. Taigi nors draudiko reikalavimas pateikti Kelių policijos pažymą yra pagrįstas draudimo taisyklėmis, tačiau šio reikalavimo ieškovas negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Draudimo taisyklės negali būti vieninteliu teisės šaltiniu priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Teismas neįvertino, jog atsakovas pažeidė LR CK 6.200 str. 2 d. įtvirtintą sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, kadangi atsakovas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos vienašališkai ir nesąžiningai traktuodamas draudimo taisykles ir faktines aplinkybes, draudimo įvykio buvimą siedamas su formalių reikalavimų nevykdymu. Draudikas nagrinėjamu atveju negali būti atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo LR CK 6.1014 str. nustatytais pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas, skundą grįsdamas negalėjimą gauti policijos pažymos įvykus autoįvykiui, nepagrįstai sutapatina tam tikrų kategorijų kelių eismo įvykių įtraukimo į oficialiąją statistiką („įskaitinės avarijos“) ir policijos pareigūnų tiriamų kelių eismo įvykių sąvokas. Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002-04-24 įsakymu Nr. 215 patvirtintoje autoavarijų apskaitos instrukcijoje nustatoma autoavarijų apskaitos Lietuvos Respublikos teritorinėse policijos įstaigose tvarka, bet ne policijos įstaigų netiriamų kelių eismo įvykių tvarka (6 p.). 2006-06-28 kelių eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymo Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo Nr. 5-V-462 punkte 4 numatyta, kad tuo atveju, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas, žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus, turi būti surašomas protokolas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog dėl 2006-06-28 kelių eismo įvykio protokolas neturėtų būti rašomas, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog asmeniui, įvykio metu vairavusiam apdraustą transporto priemonę, buvo paskirta administracinė nuobauda arba priimtas nutarimas šį asmenį atleisti nuo administracinės atsakomybės. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog 2006-06-28 įvykis pripažintinas kelių eismo įvykiu. Įvykus kelių eismo įvykiui, kurio metu sugadinta apdraustoji transporto priemonė, kiekvienam kelių eismo įvykio dalyviui Kelių eismo taisyklių 269 p. ir 271 p. numatyta pareiga nedelsiant apie tai pranešti policijai. Todėl taisyklių reikalavimas apie kelių eismo įvykį pranešti policijai negali būti laikoma siurprizine draudimo sutarties sąlyga. Tai, jog apelianto atstovai kreipėsi dėl policijos pažymos apie 2006-06-28 įvykį išdavimo jau gavę iš atsakovo draudimo išmoką, negali būti pripažinta tinkamu draudimo sutarties vykdymu. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas reikalauja pateikti policijos pažymą, nes taisyklės numato draudėjui ar teisėtiems transporto priemonės valdytojams pareigą pranešti apie įvykį policijai, kuri užfiksuotų įvykio aplinkybes bei pasekmes. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, kurios pasirašius draudimo sutartį jam yra privalomos. Atsakovas taip pat nurodo, jog net ir pripažinus, kad ieškovas turi teisę į visą draudimo išmoką, ieškovas nepagrįstai į atlygintinų nuostolių dydį įskaičiuoja PVM, kuris yra lygus 1420 Lt, kadangi ieškovas kaip PVM mokėtojas šią sumą galėtų susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Kadangi ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato, kuris į posėdį negalėjo atvykti dėl užimtumo kitoje byloje, teismas pagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą nepripažindamas ieškovo atstovo neatvykimo dėl svarbių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsiliepimas

Atsakovas išmokėdamas ieškovui tik dalį draudimo sumos nurodė, kad ieškovas pažeidė draudimo Taisyklų 2.4.2.4. punkte įtvirtintą pareigą kiekvienu atveju apie įvykį pranešti policijai. Apylinkės teismas atmesdamas ieškinį konstatavo tokį ieškovo padarytą Taisyklų pažeidimą. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu teigia, kad šio Taisyklių punkto įvykdymas nepriklauso nuo ieškovo valios – jis negali pateikti pažymos apie autoįvykį, nes pagal LR Policijos generalinio komisaro 2002-04-24 įsakymu Nr. 215 patvirtintą Autoavarijų apskaitos instrukciją dirbant laukuose įvykęs autoįvykis kelių policijoje neregistruojamas. Skunde nurodoma, kad policija buvo informuota telefonu, tačiau jokios pažymos neišdavė. Apelianto argumentai nepagrįsti. Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atidedant teismo posėdį, buvo suteikta papildoma galimybė, ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad apie įvykį policija buvo informuota. Šiuo atveju iš ieškovo reikalaujama ne pateikti policijos pažymą apie įregistruotą autoavariją, o įrodyti, kad apie įvykį buvo pranešta policijai. Todėl pripažįstamas nepagrįstu apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant ieškovo atstovams, neišaiškino aplinkybės apie pranešimą policijai. Draudėjo pareiga nedelsiant pranešti policijai yra nurodyta ne tik Taisyklų 2.4.2.4. p. bet ir papildomai įrašyta ieškovui išduotame draudimo liudijime AC Nr. 23329. Ieškovas neneigia, kad su Taisyklėmis buvo supažindintas, juolab, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo vadovas nurodė, jog atsakovo bendrovėje buvo apdrausta ir daugiau kooperatyvo technikos. Neįrodęs pranešimo policijai fakto, apeliantas papildomai nurodo, kad pranešimas ar nepranešimas policijai neturi įtakos įvykiui ir draudimo sumos išmokėjimui. Ieškovo atstovai teigia, kad šienapjovė nėra transporto priemonė ir kaip tokia neregistruojama, kad šienapjovė buvo sugadinta ne autoįvykio metu, o dirbant laukuose. Tačiau prievolės šalis negali vienašališkai pakeisti sutarties sąlygų (LR CK 6.59 str.). Šiuo atveju Taisyklų 2.4.2.4. p., suteikiantis draudikui papildomą garantiją ir apsaugą draudimo santykiuose, yra ieškovui žinomas, galiojantis ir ieškiniu neginčijamas. Ieškovas nenurodė teisinių pagrindų, įgalinančių jį nesilaikyti prisiimto įsipareigojimo. Tokio pagrindo ieškovui nesuteikia ir paminėti skundo argumentai apie tai, kad šienapjovė nėra transporto priemonė ir kad įvyko ne autoavarija o darbo įvykis laukuose. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad kelių eismo taisyklės nesieja transporto priemonės sąvokos vien su jos registravimu ir atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas apdraudė būtent transporto priemonę, o ne kitą turtą. Iš tikro, draudimo liudijime AC Nr. 23329 nurodyta, kad būtent transporto priemonė yra apdrausta nuo autoavarijos, stichinių nelaimių ir nelaimingų atsitikimų, trečiųjų asmenų tyčinių veikų, vagystės ir plėšimo. Įvykis, kurio metu šienapjovė buvo sugadinta, atitinka kelių eismo taisyklių 12 p. suformuluotą eismo įvykio ir draudimo Taisyklių 1 p. suformuluotą autoavarijos sąvokas. Juolab, kad iš ieškovo atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog sugadinimo metu šienapjovė buvo tempiama kitos transporto priemonės – traktoriaus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvykus autoavarijai, ieškovas privalėjo vykdyti įsipareigojimus, kuriuos kaip draudėjas prisiėmė apdrausdamas transporto priemonę. Iš ieškovo argumentų galima spręsti, kad yra siekiama draudimo išmokos ne už autoavarijoje sugadintą transporto priemonę, o už darbo metu sugadintą padargą. Tačiau tokia rizika šienapjovė neapdrausta. Esant tokiai šalių sutarčiai ir bylos aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovas teisėtai sumokėjo maksimalią taisyklių 15.1.5 p. nustatytą draudimo išmoką. Skundžiamas sprendimas teisėtas, pagrįstas ir paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinant apeliacinio skundo iš ieškovo atsakovui priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos (LR CPK 98 str.)

Ieškovas paduodamas apeliacinį skundą dėl nepriteistos 7810 Lt sumos sumokėjo 2234,30 Lt žyminio mokesčio. Pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 80 str. 4 d. nuostatas turėjo būti sumokėta 234,3 Lt žyminio mokesčio. Kai žyminio mokesčio sumokama daugiau negu numato įstatymai, permokėta suma grąžinama (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju ieškovui grąžinama permokėta 2000 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“ atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ieškovui Žemės ūkio kooperatyvui „Senoji kryžkelė“ grąžinti 2000 Lt (du tūkstančius litų) žyminio mokesčio Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai sumokėto 2007 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 506.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjai Virginija VolskienėHenrichas Jaglinskis