Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-306-491/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
1S-306-491/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Kategorijos
1 S – 306 – 491 / 2011

Teisėjas Bronius Varsackis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant:

prokurorui Daliai Markauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, įrašyto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto, teistumas neišnykęs,

skundą dėl 2011 m. kovo 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011 m. kovo 8 d. nutartimi E. D. buvo paskirtas suėmimas dešimčiai parų vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis E. D. prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Jis skunde dėsto jo sulaikymo aplinkybes ir teigia, kad medžiagoje nėra nei prašymo perduoti (išduoti) jį užsienio valstybei, nei taikyti jam suėmimą. Taip pat medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis įtariamas padaręs kokius nors nusikaltimus. E. D. teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, suimtasis mano, kad skirdamas jam suėmimą apylinkės teismas pažeidė jo teises.

Teismo posėdyje prokurorė prašo suimtojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos (prokuroro 2011-03-08 prašymo, Europos arešto orderio kopijos), skirtingai, nei teigiama skunde, matyti, kad E. D. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242, 243, 244 str. 3, 22, 23, 47, 53 dalis įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2010 m. vasario 22 d., Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Magdeburge, veikdamas kartu su bendrininku, pasikėsino įvykdyti ir įvykdė 13 nusikalstamų veikų nuosavybei, t. y. kėsinosi pagrobti svetimą turtą iš sodų pavėsinių, grobė svetimą turtą iš automobilių bei iš buto.

BPK 72 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kuriuos prašoma perduoti pagal Europos arešto orderį, suimami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir BPK numatytais pagrindais. BPK 122 str. 5 d. numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas ir jo terminas gali būti pratęstas, jeigu yra gautas prašymas <...> perduoti asmenį <...> pagal Europos arešto orderį <...>. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kaip jau minėta aukščiau, E. D. įtariamas padaręs 13 nusikaltimų Vokietijoje, dėl kurių 2010-10-07 kompetentinga Vokietijos Federacinės Respublikos institucija – Magdeburgo prokuratūra, išdavė Europos arešto orderį ir kuriuo prašoma perduoti E. D. baudžiamajam persekiojimui. Tai yra savarankiškas, BPK 122 str. 5 d. numatytas pagrindas taikyti suėmimą asmeniui, kuriam išduotas toks arešto orderis. Kita vertus, suimtasis teistas, niekur nedirba ir nesimoko, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nėra vedęs, todėl stiprūs šeiminiai ryšiai jo nesaisto. Taip pat iš apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo matyti, kad E. D. turi pakankamai tvirtų ryšių užsienyje, o būdamas laisvėje išvyktų į užsienį. Šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai 2011 m. kovo 8 d. nutartimi paskyrė E. D. suėmimą.

Skunde E. D. teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena (duomenys neskelbtini). Šis jo argumentas yra pagrįstas tik iš dalies. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje arešto orderio kopijoje matyti, kad būtent šis suimtojo gyvenamosios vietos adresas yra žinomas ir Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijoms. Nežiūrint to, Lietuvos Respublikoje E. D. yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Suimtasis dokumentų, paneigiančių apylinkės teismo teiginius dėl jo realios gyvenamosios vietos Lietuvoje, ar patvirtinančių, kad jis turi deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nei apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui, nepateikė. Taigi iš to galima daryti išvadą, kad jo nurodyta gyvenamoji vieta nėra nuolatinė ar pastovi. Kita vertus, vien tik gyvenamosios vietos turėjimas nėra ir negali būti besąlyginiu pagrindu nesuimti asmens, kai tą prašo padaryti kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga teisinė institucija.

Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama 2011-03-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta; naujų aplinkybių, kurių pirmos instancijos teismas nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje nėra; BPK 122 str. reikalavimai bei suimtojo teisės taikant jam suėmimą nebuvo pažeistos, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Suimtojo E. D. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus