Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-23
Bylos Nr.
1A-115-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01124-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
J. Ž.
Nukentėjusysis
V. L.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Teisėjas Rimantas Grigas Baudž. byla Nr. 1A-115-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-20-1-01124-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.; 2.4.6.3.1.; 2.46.3.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam J. Ž., gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, nukentėjusiajam V. L., jo atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. ir nukentėjusiojo V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 2 d. 30 (trisdešimties) MGL, t. y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda.

J. Ž. atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė-uždrausta vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Nukentėjusiajam V. L. iš J. Ž. priteista 3368 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. Ž. priteista 610 Lt (šeši šimtai dešimt litų) teismo išlaidų už advokato dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime, teikiant ir koordinuojant antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-13 apie 9.10 val. Kaune, Kovo 11-osios g. nuo Taikos pr. vairuodamas automobilį „MB“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas link (duomenys neskelbtini) , ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 37, 231.4 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1.28 promilės etilo alkoholio), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, todėl partrenkė iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį V. L., kuris nuo smūgio dar atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) po šio eismo įvykio nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai. Eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. L., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. Ž. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, paliekant 30 (trisdešimties) MGL dydžio baudą ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Nurodo, jog 2010 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje jam skirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Mano, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę-atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, pasielgė neteisingai, nes priimant nuosprendį teisė vairuoti transporto priemones jau buvo atimta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu ir šios teisės apeliantas dar nebuvo atgavęs, t. y. teismas atėmė teisę, kurios tuo metu apeliantas neturėjo.

Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog teismas, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę-atėmimą vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams nuo 2011 m. spalio 28 d., ją sumuoja su dalinai atlikta administracine nuobauda. Tokiu būdu, apelianto manymu, iškreipiamos ir sumaišomos administracinė bei baudžiamoji teisena. Nuteistasis mano, kad dėl šių aplinkybių, nuosprendis keistinas, paliekant paskirtą bausmę, tačiau panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę-teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.

Nukentėjusysis V. L. skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti, J. Ž. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2d., skirti bausmę- laisvės atėmimą straipsnio sankcijos numatytose ribose. Nukentėjusysis mano, kad nuteistajam neteisingai skirta bausmė, kuri yra per švelni. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi, nes gailėjimasis formalus. Nuteistasis nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Iš nuteistojo motinos parodymų darytina išvada, jog nuteistasis anksčiau skirtų baudų nesumokėjo ir toks jo elgesys rodo niekinantį požiūrį į žmogaus likimą ir sveikatą.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas neįvertino to, jog nukentėjusysis iki įvykio buvo sveikas žmogus, po eismo įvykio liko neįgalus, sunkiai vaikšto, negali pats apsirengti, nusimaudyti, nepakelia net puodelio. Teismas neįvertino nuteistojo praeityje padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos nuteistasis baustas administracine tvarka 7 kartus, baudos nesumokėtos, nors pats dirba įmonės direktoriumi. Neįvertintas ir nuteistojo elgesys po įvykio: nuteistasis pabėgo iš įvykio vietos, buvo apgadintos dar dvi transporto priemonės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiojo skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo V. L. - tenkinamas iš dalies.

Apeliantai neginčija J. Ž. nuteisimo ir veikos kvalifikavimo veikos pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo skundo

Nuteistasis skunde teigia, jog jam nepagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė- atėmimas vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, nes priimant nuosprendį jis šios teisės jau neturėjo, kadangi ši teisė buvo atimta taikant administracinę atsakomybę. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Ši baudžiamojo poveikio priemonė ypatingai svarbi užtikrinant bausmės prevencinius tikslus, tai yra užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pažymėtina, jog BK 68 straipsnis, reglamentuojantis šios baudžiamojo poveikio priemonė skyrimo klausimą, nenustato jokių ribojimų taikant šią priemonę, išskyrus tai, kad būtina pagrindinė sąlyga- nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise. Šiuo atveju J. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas būtent už tokią veiką, kurią jis padarė naudodamasis specialiąja teise vairuoti transporto priemones.

Svarstant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą būtina atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, tačiau ir į tai, kaip šia priemone nuteistasis naudojosi anksčiau. Remiantis teismų praktika, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, skiriant šią priemonę. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis linkęs sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles, nors yra jauno amžiaus, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šią veiką padarė būdamas neblaivus ir tai laikoma šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu; pėsčiąjį partrenkė pėsčiųjų perėjoje; apie eismo įvykį policijai nepranešė; eismo įvykio vietoje nepasiliko; nukentėjusiajam nors ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pasekmės sveikatai rimtos. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog specialiosios teisės atėmimas J. Ž. skirtas pagrįstai.

Nusikalstamos veikos padarymo metu J. Ž. naudojosi jam suteikta specialia teise, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendžio priėmimo metu J. Ž. naudojimasis šia teise buvo laikinai apribotas, t. y. buvo taikoma administracinė nuobauda, tačiau tai nereiškia, kad J. Ž. šios teisės apskritai neturėjo. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatoma administracinė nuobauda- atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau realiai tai yra terminuotas apribojimas - draudimas naudotis šia teise, nes šios teisės susigrąžinimo sąlygos neprilygsta šios teisės įgijimo sąlygoms. Esant šios aplinkybėms, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta padėti realizuoti bausmės tikslus. Todėl skundo argumentai, jog taip yra iškreipiama administracinė bei baudžiamoji teisena, o tai pat ir pažeidžiamos BK 63 str., 65 str. 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1 d. nuostatos, visiškai nepagrįsti ir atmetami.

Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek EŽTT praktikoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, jog administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o dvigubo nubaudimo (non bis in idem principo) pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Tačiau ir tokiu atveju administracinio nubaudimo faktas (tame tarpe ir teisės vairuoti atėmimo) nelemia tiek baudžiamojo proceso negalimumo apskritai, tiek negalimumo skirti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos konkrečiai. Šiuo atveju J. Ž. administracine tvarka nubaustas tik už vieną KET pažeidimą (14 punkto) – vairavimą esant neblaiviam, už kurį jis nubaustas ir baudžiamąja tvarka. Dėl vairavimo esant neblaiviam jam atsirado ne tik padariniai, numatyti BK 281 str. 2 d., bet ir padariniai, numatyti administracinių teisės pažeidimų kodekse. Tokiais atvejais kvalifikuojant veiką taip pat vadovaujamasi taisykle, kad sunkiausi padariniai, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, apima lengvesnius, nepaisant to, kad pastarieji patys savaime užtrauktų tik administracinę atsakomybę. Taigi, apeliantą pripažinus kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, galėtų būti svarstomas klausimas dėl paskirtų administracinių nuobaudų, kurių esminiai veikos požymiai sutampa su esminiais nusikalstamos veikos požymiais, panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka, ir taip išvengti dvigubo nubaudimo draudimo pažeidimo.

Dėl nukentėjusiojo skundo

Nukentėjusysis skunde teigia, jog nuteistajam paskirta aiškiai per švelni bausmė, nepakankami įvertintos visos skiriant bausmę reikšmingos aplinkybės ir mano, kad nuteistajam turėtų būti skirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka, kad J. Ž. bausmė paskirta aiškiai per švelni.

Skirdami bausmes už BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą teismai turi vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat turi atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas.

BK 61 straipsnis įpareigoja teismus skiriant bausmes įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo BK 281 straipsnio atitinkamų dalių sankcijų vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata nurodo kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę.

Už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą įstatymas numato kelių rūšių bausmes. Taigi teismai turi plačią diskreciją parinkti bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau bausmės teisingumo principas reikalauja, kad paskirtoji bausmė būtų proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo J. Ž. nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 2 dalyje, padaryta itin šiurkščiai pažeidus transporto eismo saugumo taisykles. Nuteistasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis suprato, jog yra apsvaigęs, dėl ko galėjo palaukti, kol apsvaigimas praeis ir tik tada važiuoti, tačiau to nepadarė ir sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. J. Ž. nukentėjusį asmenį partrenkė pėsčiųjų perėjoje, tai yra vietoje, kurioje jis turi elgtis itin atsargiai, siekdamas nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis gana atsainiai vertino kitų eismo dalyvių saugumą. Partrenktą pėsčiąjį jis paliko įvykio vietoje, nors suprato, kas įvyko, ir numatė, kad dėl jo elgesio kilo pavojus nukentėjusiojo gyvybei (ar sveikatai). Pasielgdamas tokiu būdu nuteistasis J. Ž. ne tik nevykdė įstatyme numatytos pareigos suteikti pirmąją pagalbą, tačiau parodė, jog jis gana atsainiai vertina elementarias moralės nuostatas, reikalaujančias, esant galimybei, padėti pavojingoje gyvybei padėtyje atsidūrusiam kitam žmogui. Be to, kilę padariniai – nukentėjusysis patyrė daugybinius kaulų lūžius, labai ilgai trunka jo gydymo periodas (gydymas dar tęsiamas), buvo apgadintas ir dar vienas automobilis „VW Golf“, irgi rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumą.

Anksčiau J. Ž. jau buvo septynis kartus baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe kelis kartus už vairuotojo pareigų pėstiesiems nevykdymą. Tai rodo, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė neatsitiktinai, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio. Kaip jau minėta jis buvo abejingas savo padarytos veikos padariniams, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų stengiamasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – jokios pagalbos nukentėjusiajam neteikė, nesistengė atlyginti padarytos žalos, nieko nedarė, kad tokia žala būtų greičiau atlyginta (nors su žalos dydžiu sutiko ir pažadėjo ją atlyginti).

Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, nesilaikė bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 2 d.), neužtikrino bausmės paskirčiai keliamų reikalavimų (BK 41 str. 2 d.), todėl paskyrė bausmę, neatitinkančią nuteistojo padarytos veikos bei paties nuteistojo pavojingumo, tai yra paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, prieštaraujančią susiformavusiai teismų praktikai. Todėl apylinkės teismo sprendimas keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir nuteistajam J. Ž., atsižvelgiant į visų pirmiau nurodytų bylos aplinkybių visumą, skirtina arešto bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

J. Ž. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis