Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2910-540/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
A6.-2910-540/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01909-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Pažeidėjas
G. P.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2910-540/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01909-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos : 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Dariui Kulevičiui,

administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2018 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“(toliau – bendrovėje) pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.132-08) 1FR1043-2864, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 33786,75 eurai. Per patikrinimo laikotarpį į kasą buvo įnešta 409225,12 eurų, o iš kasos išmokėta 399836,82 eurai. Grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo 46214,16 eurų. Bendrovės atskaitingas asmuo G. P. tikrintu laikotarpiu pagal avanso apyskaitas gavo 289497,19 eurų, o per šį laikotarpį išleido 287493,90 eurų prekėms ir paslaugoms pirkti, tačiau pareiškėjai, kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, pagal avanso apyskaitas sumokėjo tik 1000,00 eurų mokestinei nepriemokai padengti. Tuo UAB „Smiltės gėlės“ direktorius G. P., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas Darius Kulevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai palaiko savo pareiškimą ir paaiškino, kad G. P. savo veiksmais, kuomet atsiskaitinėjo su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriaus, pažeidė pareiškėjos teises. Turint tiek piniginių lėšų buvo įmanoma padengti visą mokestinę nepriemoką valstybei, tačiau tai padaryta nebuvo. Administracinis nusižengimas pilnai įrodytas, todėl prašo G. P. pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta nusižengimą, jo neginčija, sutinka su juo, prašo skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad mokesčių valstybei nemokėjo, kadangi negalėjo nutraukti atsiskaitymo su tiekėjais, kadangi pusę metų intensyviai dirbo, kad sudarytų sutartį su prekybos aljansu „Aibė“, todėl žiūrėdamas į tolimesnę perspektyvą siekė, kad nenutrūktų tiekimas iš esamų tiekėjų. Mano, kad artimiausiu laikotarpyje turėtų padėtis pagerėti, kadangi prasidės mokėjimai iš prekybos aljanso „Aibė“, nes apie 200 parduotuvių planuoja imti iš jų įmonės produkciją, todėl mano, kad įmonės finansinė padėtis pagarės ir turės galimybę padengti skolą valstybei. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Teisės pažeidimo faktą ir G. P. kaltę, įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-8), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 12-13), UAB (duomenys neskelbtini) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (b. l. 14), UAB , (duomenys neskelbtini), balansas (b. l. 15-20), VMI duomenys apie išieškojimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21-24), VMI prie FM 2018 m. rugsėjo 21 d. operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 25), VMI prie FM 2018 m. spalio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 26-30), G. P. paaiškinimas (b. l. 31-32), kasos knygos kopija (b. l. 33-69), avanso apyskaitos kopija (b. l. 70-77), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas (b. l. 78-138).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 301489643, yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2012 m. lapkričio 23 d. Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui buvo 33786,75 eurai, iš jos: 33419,66 eurai Pridėtinės vertės mokestis ir 367,09 eurai šio mokesčio delspinigiai. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. lapkričio 23 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. rugsėjo 30 d. ne likviduota ir sudaro 33 786,75 Eur. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos Bendrovėje nebuvo laikomasi.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei G. P. paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės vadovas G. P., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI prie FM, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl G. P. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie G. P. baustumus nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant G. P. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į G. P. paaiškinimus dėl bendrovės skolos valstybei susidarymo.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta G. P. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. prašė paskyrus baudą, jos mokėjimą išdėstyti 2 mėnesių laikotarpiui.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Teismo posėdžio metu G. P. nurodė, jog jo pajamos yra apie 1000 Eur, jo sutuoktinės pajamos yra apie 1500 Eur. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad G. P. laikotarpyje nuo 2018-05-01 iki 2018-09-30 sau išsimokėjo pakankamai ženklias pinigines išmokas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagal G. P. šeimos finansinę padėtį skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimalaus dydžio bauda nebus jam ir jo šeimai finansiškai nepakeliama. Be to teismo posėdžio metu G. P. nepateikė jokių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, pažymų apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan., todėl G. P. prašymas dėl baudos išdėstymo 2 mėnesių laikotarpiui netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

G. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė