Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.8.7.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.28.4.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S).

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2012 m. spalio 26 d.

sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. S., jo atstovei advokatei Ninai Frolovičevai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų: 1) 1989-12-08 pagal LR BK 146 str. 2 d. ir 203 str. 2 d.; 2) 1992-10-16 pagal LR BK 151 str. 1 d.; 3) 2004-06-14 pagal LR BK 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d.; 4) 2004-12-13 pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d.; 5) 2005-02-02 pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1d., 182 str. 3 d.; 6) 2005-02-07 pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d.; 7) 2005-04-22 pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d.; 8) 2007-03-01 pagal LR BK 182 str. 1 d.; 9) 2008-06-10 pagal LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.; 10) 2009-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., BK 63 str. su 2008-06-10 nuosprendžiu – laisvės atėmimu 1 m. ir 10 d., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

T. Č., a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota S(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (dėl psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo savavališkai vykdant ginčijamą bet nerealizuotą savo tariamą teisę 2012-01-21),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. ir T. Č., veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą G. B. tariamą teisę, tai yra, panaudoję psichinę ir fizinę prievartą prieš T. S., reikalavo grąžinti G. B. priklausančią rankinę su joje buvusiais 2000 litų - 2012 m. sausio 21 d., apie 11 val. 30 min., Kėdainių raj., Keleriškių kaime, šalia kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis, T. Č., veikdamas G. B. interesais ir naudai, sugriebė T. S. už kaklo ir drabužių, bei jėga įsodino jį į automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame T. Č. du kartus kumščiu sudavė T. S. į veidą, po to, G. B. minėtu automobiliu nuvežė T. S. prie Kėdainių mieste J. Basanavičiaus gatvėje esančio 102-ojo namo, G. B. plastmasiniu dirželiu surišo T. S. rankas, įsodino jį į automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė prie karjero, esančio Kėdainių m., Babėnų gatvėje, ir čia, tęsdami nusikalstamą veiką, G. B. ištraukė iš T. S. kišenės 70 litų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310 su dviem SIM kortelėm, kuriuos perdavė T. Č., liepė T. S. prisipažinti, kur padėjo rankinę, pagaliu sudavė jam šešis kartus į įvairias kūno vietas: kairę koją, kairę ranką, nugarą, galvos sritį, liepė klauptis, grasino susidoroti bei lipti ant plono karjero ledo, tokiais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei didelės žalos jo asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis T. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad paskambino G. B. ir paprašė padėti, pasakė, kad rado jo rankinę ir neatiduoda. Paprašė pažįstamos I. J. išvilioti G. S. iš namų. Su G. B. važiavo link Josvainių ir pamatė pėsčiųjų takeliu jį einant su I. J.. T. S. vedėsi dviratį. G. B. sustabdė a/m, jis (T. Č.) išlipo, priėjęs prie T. S., paėmė už rankovės ir pasodino į mašiną. Pripažįsta, kad automobilyje T. S. sudavė į veidą. Nuvažiavo prie Basanavičiaus g. namo Nr. 100, jis (T. Č.) nuėjo namo padėti savo automobilio raktelius, o G. B. ir T. S. jau sėdėjo G. B. autobusiuke. T. S. sėdėjo a/m gale, nežino, kodėl jo rankos buvo surištos užtraukėju ir kas jas surišo. Norėjo pagąsdinti T. S., kad grąžintų skolą. Nuvažiavo prie Babėnų karjero, išlipo ir pradėjo aiškintis dėl rankinės, dėl „žolės“, ar jis nieko apie ją negirdėjo. Jis (T. Č.) nuėjo ant ledo ir gėrė alų, G. B. alaus negėrė, jie liko aiškintis, gal už kokių 4-10 metrų. Po to jis iš T. S. reikalavo, kad grąžintų rankinę G. B., o tas sakė, kad neėmė. Girdėjo, kaip G. B. pasakė T. S. „lipsi ant ledo“, o paskui pasakė „važiuojam namo“. G. B. pasakė lipti į mašiną ir važiavo namo, sustojo prie parduotuvės Babėnuose. Kai grįžo į autobusiuką, T. S. jau nebuvo. Prisipažįsta kaltu dėl to, kad sodino T. S. į mašiną ir sudavė vieną kartą, iš T. S. telefono jis nepaėmė. Atlygino turtinės žalos dalį, atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamasis G. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad Keleriškių autobusų stotelėje ar netoli jos pametė tašytę, kurioje buvo pinigai virš 2000 Lt, raktai, a/m technikinis. Kažkoks netoliese buvęs žmogus pasakė, kad vienas žmogus praėjo pro tą vietą, dėl to važiavo į nurodytą kaimą, sužinojo, kad asmuo, gal paėmęs tašytę, gali būti T. S.. Ne kartą bendravo su T. S., kuris neigė tašytę paėmęs, tačiau pažadėjo, jei apie tai sužinos, pranešti, todėl jam davė pinigų, kad pasipildytų telefono sąskaitą. Po kiek laiko jam paskambino I. J., pasakė, kad žino ir gali tiksliai įrodyti, kad T. S. turėjo daug pinigų, nes nedirba, o „mėtosi“ pinigais, sakė perkasi telefonus ir panašiai. Ji pasakė, kad su juo eis kitą dieną į miestą ir, kad galim susitikti, paminėjo maždaug laiką, kada eis. Su T. Č. jo a/m (savo a/m nevažiavo, kad nepažintų T. S.) privažiavo netoli Keleriškių stotelės, T. Č. išlipo, paėmė G. S. už striukės, peties ir atvedė į mašiną. Nuvažiavo prie T. Č. namo, kur buvo paliktas jo (G. B.) autobusiukas, T. Č. nuėjo padėti mašinos raktų, o jis plastikiniu dirželiu surišo T. S. rankas, kad nebandytų šokti iš mašinos. Galvojo jį pagąsdins ir jis atiduos tuos pinigus, dokumentus ir raktus. Nuvažiavo prie Babėnų karjero, jo nemušė, net prie vandens nebuvo priėję. Atvažiavę, visi išlipo iš mašinos ir pradėjo su juo šnekėti. Pašnekėjo su nukentėjusiuoju, jis vis tiek sakė, kad neėmė, kad viską išsigalvoja I. J.. Tada susėdo į autobusiuką, norėjo jį parvežti namo. Privažiavus prie parduotuvės „Pušelės“, su T. Č. nuėjo į parduotuvę, grįžę, jo neberado. Nei jis, nei T. S. murto nevartojo prieš nukentėjusįjį, jo telefono neėmė, prie karjero T. S. tik žodžiais grasino, kad atiduotų ką paėmė, nes bus blogai. Jokio parklupdymo nebuvo, ant ledo lipti neliepė. T. Č. taip pat T. S. sakė, kad atiduotų daiktus. Jis tai sakė pakeltu tonu, sakė „bus blogai“. Autobusiuke buvusiu mediniu pagaliu T. S. niekas nemušė. Jokios „žolės“ toje rankinėje nebuvo ir kalbos apie ją nebuvo. Pripažįsta, kad atliko neteisėtus veiksmus, t.y. kad prievarta nuvežė jį prie karjero, reikalavo atiduoti daiktus, surišo rankas, pagarsinus ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, pripažino, jog liepė T. S. klauptis. Pripažino, kad prieš bylos nagrinėjimą teisme, buvo susitikęs su T. S., tačiau jokios įtakos dėl parodymų keitimo jam nedaręs. Nukentėjusiajam atlygino dalį turtinės žalos, o neturtinės žalos suma yra per didelė. Atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo. G. B. buvo atvažiavęs pas jį į namus, klausė apie „žolę“ kuri buvo tašelėje, bet ne apie pinigus, sakė duos premiją 100 litų. Davė pinigų telefono kortelei nusipirkti, kad galėtų jam paskambinti, jei atsirastų „žolė“. Po kelių dienų 2012-01-21 su I. J., vedinas dviratį, ėjo pėsčiųjų takeliu nuo Keleriškių į Kėdainius. Privažiavo mėlynas „Peugeot“, pribėgo T. Č., dviratį numetė ant takelio, paėmė jį už kaklo ir prievarta įsodino į mašinos galą, šalia sėdėjęs T. Č. (G. B. vairavo a/m), du ar tris kartus sudavė į veidą, nuvežė į Kėdainius. T. Č. sakė „atiduok ką paėmei“, o ką, nesakė, sakė „atiduok gražiuoju ir gerai“, sakė „atiduok tašytę“. Ką sakė G. B., nepamena. Prie Basanavičiaus 100 ar 102 namo T. Č. išlipo ir nuėjo, o G. B. prie kito automobilio, autobusiuko, surišo jo rankas už nugaros plastikiniu dirželiu, dar kažką sakė, pasodino jį į autobusiuko galą, paskui atėjo T. Č.. Vairavo G. B., o T. Č. sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Važiuojant iš striukės kišenės T. Č. ištraukė jo (T. S.) telefoną 3310 Nokia kartu su 2 kortelėm, korteles išėmė ir išmetė per langą, o telefoną pasiliko. Sakė, bus laikinai geras. Nuvežė į Babėnus prie karjero, ten liepė išlipti, jis (T. S.) nugriuvo, tada T. Č. paėmė iš automobilio apie 50 cm ilgio ir kokių 5 cm skersmens pagalį ir pradėjo juo daužyti. Jie abu sakė „atiduok tašiukę“, minėjo, kad ten buvo „žolė“. Jis (T. S.) sakė, kad jos neėmė, jau vos neverkė, gavo šoką. Liepė klauptis ant žemės ir mušė pagaliu, sudavė du kartus į koją, du kartus į kairį petį, du kartus į nugarą. G. B. stovėjo šalia ir gėrė alų nealkoholinį. Paskui kažkuris liepė lipti ant ledo, sakė eisim pasivaikščioti. Norėjo lipti, bet kažkuris pasakė „nelipk, paskęsi“, rankos dar buvo surištos. Paskui jį vėl pasodino surištom rankom į autobusiuko galą, vairavo G. B., nuvažiavo iki parduotuvės „Pušelė“. Jie nuėjo į parduotuvę, tuomet jis kiek atsilaisvino rankas, atsidarė vairuotojo dureles ir pabėgo. Bėgo mišku, kampais į Basanavičiaus gatvę pas A. B., pakeliui nusibrūžino tą dirželį į medį. Kai nuėjo pas B., dirželis dar buvo ant rankų, prašė dirželį nupjauti. Tą dirželį vėliau atidavė tyrėjui. Viską papasakojo A. B., savaitę gyveno pas jį, nes bijojo grįžti namo, buvo šokas. Su G. B. buvo susitikęs prieš teismo posėdį, bylos tyrimas buvo baigtas, jis atsiprašė, dar ranką paspaudė, negrasino. Žiauriau elgėsi T. Č.. Dėl sumušimų kreipėsi į daktarus, buvo šokas, labai skaudėjo šoną, negalėjo miegoti. Telefono negrąžino, reiškia ieškinį dėl 180 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos. Teisme abu atlygino turtinę žalą, todėl šios ieškinio dalies atsisako. Apie įvykio aplinkybes geriau prisimena dabar, nei anksčiau. Telefoną ištraukė T. Č., tardyme susimaišė, nes jam tardytojas S. S. sakė sakyti viską ant G. B..

Liudytoja E. M., VPK Šalčininkų PK tyrėja, parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta nuo vaikystės, jos giminės ir jis gyvena viename kaime. Sausio 21 dieną, gal apie 11.00 -11.30 val., važiuodama automobiliu iš Josvainių miestelio link Kėdainių, ties posūkiu į Keleriškių kaimą, matė stovintį automobilį „Peugeot“, prievarta kišo vyriškį į tą automobilį, vairuotojas stovėjo šalia durelių, pasitaisė striukę ir atsisėdo į vairuotojo vietą, ant takelio stovėjo suglumusi moteris, šalia jos gulėjo dviratis. Kilo įtarimas, kad gali būti asmens pagrobimas ar dar kas nors neteisėto, todėl apie tai telefonu pranešė trumpuoju Nr. 112 policijai. Tuo momentu nukentėjusiojo nepažino.

Liudytoja I. J. parodė, kad nukentėjusysis jai giminė ir kaimynas. Pažįsta ir T. Č.. Su T. S., kuris važiavo dviračiu, ji ėjo nuo Šventoniškio kaimo link Kėdainių pėsčiųjų taku. Sustojo tamsios spalvos automobilis, iš jo išlipo T. Č., įsisodino T. S. ir nuvažiavo. Pripažįsta ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jog „2012-01-09 į jos sugyventinio V. S. telefoną paskambino jai pažįstamas T. Č. ir pasakė, kad jos sugyventinis paėmė iš Keleriškių stotelės kažkokią rankinę. Buvo T. Č. atvykęs su kažkokiu vyru pas ją į namus ir teiravosi dėl rankinės. Prašė jam pranešti apie tai, kai pas T. S. pastebės atsiradus pinigų. Ji taip ir padarė, nes pastebėjo esant neįprastai daug pas T. S. pinigų. Po to, kažkurią dieną ji pasivadino T. S. eiti kartu su ja į Kėdainių miestą apsipirkti. T. S. sutiko. Ėjo keliu Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis. Ties posūkiu į Keleriškių kaimą prie jų sustojo mėlynos spalvos automobilis, iš kurio išlipo T. Č.. Pastarasis sugriebė T. S. už drabužių ir jėga įsitempė į automobilį. T. S. su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“. Po to, ilgą laiką T. S. nematė“.

Liudytojas A. B. parodė, kad T. S. pasakojo, kad du vyrai ieško kažkokios tašytės su „žole“ ir jos paėmimu kaltina jį. Jie T. S. pagavo, nuvežė prie Babėnų karjero, sumušė, atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, surišo rankas, liepė lipti ant ledo, reikalavo narkotikų, apie kuriuos jis nieko nežinojo. T. S. atbėgo pas jį apie šešioliktą valandą, be striukės, persigandęs, jam buvo surištos rankos plastikiniu dirželiu, užtraukėju, rankos buvo užtinusios. Jis nupjovė tą dirželį ir išmetė į šiukšlinę, bet po kelių dienų atėjęs T. S. dirželį pasiėmė ir sakė, kad neš policijai, sakė, kad tašytėje buvo ne „žolė“, o pinigai. Sakė, kad ėjo su kaimyne ir sustojo automobilis, jį įsisodino ir vežiojo po sodus, atėmė iš jo telefoną, nuvežė ant karjero, mušė ar lazda, ar kumščiais, liepė lipti ant ledo ir vaikščioti. Paskui sakė įsodino į automobilį ir važiavo atgal, sustojo prie parduotuvės „Pušelė“ ir ten jis, pritaikęs momentą kai mašinoje jų nebuvo, pabėgo. T. S. niekada neturėjo daug pinigų.

Liudytojas S. S. parodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas kito pareigūno. Pats S. S. nukentėjusįjį apklausė kelis kartus, taip pat buvo ir įvykio vietoje kelis kartus. Iš karto įtariamieji buvo tik apibūdinti, o tik vėliau nustatyti. Buvo duota nukentėjusiajam juos atpažinti iš nuotraukų. Dar buvo nurodytas vieno automobilio valstybinis numeris, buvo paskambinusi liudytoja ir informavusi apie įvykį, kad vyksta kaip ir grumtynės, yra tempiamas žmogus į automobilį, nurodytas automobilio numeris ir taip buvo surasti įtariamieji. Nukentėjusysis buvo geranoriškas, viską pasakojo, rodė, pats savo noru pareiškė prašymą, kad jam skirtų atstovą, advokatė taip pat dalyvavo kai kuriuose procesiniuose veiksmuose, parodymus pats perskaitydavo ir pasirašydavo. Jis nukentėjusiajam jokio poveikio nedarė. Ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklaustas todėl, kad darė prielaidą jog nukentėjęs gali keisti parodymus, jam gali būti daroma kokia nors įtaka ar grasinama. Protokole buvo užfiksuota viskas, ką sakė nukentėjusysis, jam niekas nesakė, ką sakyti, nesakė kaltinti G. B..

Kaltinamieji kaltę pripažįsta iš dalies – nukentėjusįjį prievarta įsodino į a/m, vežė prie karjero, norėjo pagąsdinti T. S., kad grąžintų G. B. tašytę su joje buvusiais pinigais, raktais, dokumentais. T. Č. pripažino ir kartą T. S. sudavęs, kuomet jį įsodino į a/m prie Keleriškių stotelės. Tokia jų pozicija vertintina siekimu išvengti atsakomybės. T. S. teisiamajame posėdyje parodymus iš dalies pakeitė, nenurodydamas bent kiek įtikinamų motyvų. Ikiteisminiame tyrime nurodęs, kad agresyvesnis buvo ir prieš jį daugiau smurto vartojo (veiksmai prie Babėnų karjero) G. B., teisme ėmė tvirtinti, jog tai atliko T. Č.. Teigia, tardyme kitaip sakęs, nes tyrėjas S. S. viską liepęs „varyti“ ant G. B. (apklaustas liudytoju teisme, tyrėjas paneigė daręs kokią nors įtaką T. S., kuris parodymus davė geranoriškai, dalyvaujant ir advokatei). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, 1t. 16 b.l., T. S. teigė, jog – „T. Č. elgėsi padoriau, negu G. B., ant plono ledo jam liepė lipti G. B., o T. Č. liepė nelipti... T. Č. stovėjo šalia ir gėrė alų...“. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, tvirtino, jog prieš jį psichinį bei fizinį smurtą vartojo T. Č., o G. B. stovėjo šalia ir gėrė nealkoholinį alų. Apie tai, kad alus buvo nealkoholinis, T. S. pareiškė ne į klausimą atsakydamas, o lyg iš anksto paruoštą teiginį (G. B. vairavo a/m, todėl tas akcentuotas „nealkoholinį“, spręstina, turėjo pateisinti tai, jog G. B. vairavo a/m ir alkoholio vartoti negalėjo). Neįtikėtina, kad asmuo, už nugaros stipriai suveržtomis rankomis, parklupdytas, mušamas mediniu pagaliu, kuriam grasinama susidorojimu, liepiama lipti ant plono ledo, būdamas ypatingos psichinės būsenos, įbaugintas, įsidėmėtų, koks alus buvo geriamas. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, 1t. 16 b.l., T. S. parodė „... B. sakė, lipk ant ledo, klausė, ar moki plaukti, atsakė – nemoku, tuomet B. pasakė, jog gerai, greičiau paskęsi...“. Nukentėjusiojo parodymų pakeitimas sietinas su tuo, jog T. S. aiškinimu „su G. B. buvo susitikęs prieš teismo posėdį, bylos tyrimas buvo baigtas, jis atsiprašė, dar ranką paspaudė, negrasino“. Spręstina, jog, nors T. S. ir G. B. neigia kalbėję apie parodymus byloje, šio susitikimo išdavoje jie ir buvo pakeisti (beje, G. B. tuo pažeidė ir jam skirtą įpareigojimą nebendrauti su T. S. (1t., 117 b.l.). Esant tokiems faktams, vadovautinasi ne teisiamajame posėdyje, o ikiteisminiame tyrime T. S. duotais parodymais (pareiškime-protokole – 1 t., 2 b.l., jo apklausos liudytoju 2012-01-24, 20102-02-01, 2012-06-13, 2012-06-28 protokolais 1t., 6-11, 18, 19 b.l., parodymais, duotais apklausiamam ikiteisminio tyrimo teisėjos – 1t., 14-16 b.l., parodymų patikrinimo vietoje, protokolu – 1t., 20-23 b.l.), kuriuos patvirtina kiti rašytiniai duomenys: įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota vieta, kurioje buvo pradėta daryti nusikalstama veika - savavaldžiavimas, tai yra šalia kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis, Kėdainių rajone, priešais posūkį į Keleriškių kaimą (1 t. 4-5 b.l.). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. S. atpažino G. B. kaip asmenį, kuris prieš jį naudojo smurtą (1 t. 37-40 b.l.). Nukentėjusiojo T. S. kūno apžiūros protokole užfiksuota, kad rastos ant jo nosies ir kairės rankos kraujosruvos, kairės rankos plaštaka ištinusi (1t. 30-34 b.l.). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 251/12(02) konstatuota, kad T. S. padarytas odos nubrozdinimas nosyje ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 36 b.l.). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio (autobusiuko) „VW Transporter“ v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi įtariamasis G. B. apžiūra. Prie rankinio stabdžio svirties rastas medinis pagalys, kuris išimtas (1t. 47-54 b.l.). Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. S. pateikė tyrimui plastmasinį dirželį, kuriuo jam buvo surištos rankos (1t. 58 b.l.). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota plastmasinio dirželio ir medinio pagalio apžiūra. Dirželis 36 cm ilgio ir 3 mm pločio, nupjautas (nukirptas). Pagalys apvalus 57,5 cm ilgio ir 3 cm skersmens (1t. 59-61 b.l.). Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. S. atpažino medinį pagalį, paimtą iš įtariamojo G. B. naudojamo automobilio „VW Transporter“ v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo jis buvo mušamas (1 t. 62-64 b.l.).

Apie prieš jį pavartotus smurtinius veiksmus, telefono pagrobimą G. S., dar ne visiškai atlaisvintomis rankomis, ėjęs iš miesto pakraščio į faktiškai kitą miesto pakraštį (apie 4-7 km), papasakojo A. B.. Šio liudytojo parodymai teisiamajame posėdyje visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymams ikiteisminiame tyrime. Nėrą pagrindo netikėti ir tuo, jog kaltinamieji atėmė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau atlygino G. S. padarytą turtinę žalą. Teisiamajame posėdyje T. S. sakė, kad telefoną iš jo striukės kišenės važiuojant link Babėnų paėmė T. Č., tačiau teismas dėl anksčiau nurodytų motyvų vadovaujasi ikiteisminiame tyrime nukentėjusiojo duotais parodymais, jog telefoną, jau būnant prie karjero, iš striukės kišenės išėmė G. B. ir perdavė T. Č., kuris, išmetė iš telefono išimtas SIM korteles, o telefoną pasiliko (1t., 9 b.l.).

LR BK 294 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę. Įgyvendindamas savo teises, kurių atsiradimo pagrindas gali būti sutartys ir kiti sandoriai, taip pat įvykiai ir veiksmai, su kuriais įstatymas sieja civilinius teisinius padarinius, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (LR Konstitucijos 28 str.). Draudžiama įgyvendinti savo civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (LR CK 1.136-1.137 str.). Tai reiškia, kad vykdant teisę savavališkai kaltininkas pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų, ir tokiais savo veiksmais jis padaro didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. „Pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šioje įstatymo normoje pateikta savavaldžiavimo samprata. Pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame Kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda tuo atveju, jeigu savo pobūdžiu šie požymiai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. BK 294 straipsnyje nustatytos dvi savarankiškos alternatyvios savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtys: pirmoje dalyje – kai asmuo savavaldžiavo, t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams; antroje dalyje – kai savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui“ (kasacinės bylos 2K–171/2005, 2K–309/2006, 2K–831/2007, Nr. 2K–223/2009, 2K-291/2012).

Byloje nustatyta, kad G. B. ir T. Č., veikdami bendrininkų grupe, savavaldžiavo panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinę ir psichinę prievartą, kiekvienas jų atliko netapačius veiksmus, G. B. panaudojo žymiai didesnę fizinę ir psichinę prievartą (tai ir suprantama, nes savavaldžiavimas vykdytas jo interesais, ieškota, nukentėjusiojo pasakymu, „žolės“, o G. B. teigimu - pinigų, raktų bei dokumentų). Tačiau dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi kiekvienam atskirai, net ir tuo atveju, kai kaltininkas neatlieka bendros veikos sudėtyje numatytų veiksmų. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, veikai kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d. pakanka kaltinamųjų pavartotos fizinės ir psichinės prievartos. Tačiau šiais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta ir didelės žalos. Jis prievarta įsodintas į a/m, grasinta susidorojimu, jam plastikiniu užtraukėju stipriai už nugaros užveržtos rankos, nuvežtas į nesaugią vietą, prie miesto gale esančio karjero, buvo parklupdytas, mušamas mediniu pagaliu, kumščiais, liepta lipti ant vandens telkinio plono ledo, iš jo buvo tyčiojamasi „gerai, jei nemoki plaukti, greičiau paskęsi...“. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis, atsidūręs baimę sukeltoje aplinkoje, bijojo, jautėsi nesaugiai ir buvo psichologiškai palaužtas. T. S. teisme pasakė, kad savaitę gyveno pas A. B., nes bijojo grįžti namo, buvo šokas.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad G. B. ir T. Č., veikdami tiesiogine tyčia ir bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą G. B. tariamą teisę, tai yra, panaudoję psichinę ir fizinę prievartą prieš T. S., reikalavo grąžinti G. B. priklausančią rankinę su joje buvusiais 2000 litų - 2012 m. sausio 21 d., apie 11 val. 30 min., Kėdainių raj., Keleriškių kaime, šalia kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis, T. Č., veikdamas G. B. interesais ir naudai, sugriebė T. S. už kaklo ir drabužių, bei jėga įsodino jį į automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame T. Č. du kartus kumščiu sudavė T. S. į veidą, po to, G. B. minėtu automobiliu nuvežė T. S. prie Kėdainių mieste J. Basanavičiaus gatvėje esančio 102-ojo namo, G. B. plastmasiniu dirželiu surišo T. S. rankas, įsodino jį į automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė prie karjero, esančio Kėdainių m., Babėnų gatvėje, ir čia, tęsdami nusikalstamą veiką, G. B. ištraukė iš T. S. kišenės 70 litų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310 su dviem SIM kortelėm, kuriuos perdavė T. Č., liepė T. S. prisipažinti, kur padėjo rankinę, pagaliu sudavė jam šešis kartus į įvairias kūno vietas: kairę koją, kairę ranką, nugarą, galvos sritį, liepė klauptis, grasino susidoroti bei lipti ant plono karjero ledo, tokiais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei didelės žalos jo asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Veika pagal BK 294 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamieji padarė tyčinį, baigtą apysunkį nusikaltimą, jų atsakomybę jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1d. 1p.), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abu atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

G. B. teisiamas 11 kartą (1t. 123 - 2t. 22 b.l.), teistumai neišnykę, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2t., 25-27 b.l.), registruotas darbo biržoje (2 t., 96 b.l.), yra Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (2t., 31 b.l.). Kaltinamasis nerodo noro pasitaisyti ir laikytis įstatymų, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 56 str. 1 d., 27 str. 1 d., darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės atėmimą. Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad jo vaidmuo nusikaltime buvo pagrindinis, tačiau atsiprašė nukentėjusiojo. Taikyti BK 75 str., nėra jokio teisinio pagrindo. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuotina nuo G. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-02-09 iki 2012-02-18 (1 t., 96-97 b.l.).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas (1t., 116, 117-118, 119 b.l.) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. Č. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (2t., 45-46 b.l.), registruotas darbo biržoje ( 2t., 87 b.l.), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (2t., 52 b.l.), šeimoje du mažamečiai vaikai (2t., 85 b.l.). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 61 str., darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę (kita bausmės rūšis neskirtina, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai nuoširdus, vengė nurodyti tikrąsias bylos aplinkybes). Atsižvelgus į tai, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis (nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjai - 1t. 16 b.l., T. Č. elgėsi padoriau, negu G. B., ant plono ledo jam liepė lipti G. B., o T. Č. liepė nelipti), atsiprašė nukentėjusiojo, bausmės dydis nustatytinas trumpesnis už vidurkį; taikytini BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas – įpareigotinas: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; būti registruotas darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t., 41-42 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastmasinis dirželis ir medinis pagalys, saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK saugomų daiktų saugykloje (2t., 58 b.l.), sunaikintini.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. S., kuris yra tik 50 proc. darbingas (1t. 28 b.l.), ieškinys (1t., 26 b.l.) dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies (turtinė žala atlyginta bylos nagrinėjimo metu, T. S. šios ieškinio dalies atsisakė). Žala padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, todėl iš jų solidariai priteistinas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; likusi ieškinio dalis (dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina (BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.250 str. 2 d., 6.276 str.). LR CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais veiksmais, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiems asmenims. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2 d. ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. S. suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba Panevėžio tarnybos 2012-03-15 sprendimu, todėl pagal BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamųjų priteistina valstybei po 160 Lt nukentėjusiojo advokatės atstovavimo išlaidų (1t., 25 b.l., 2 t., 98 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir skirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-02-09 iki 2012-02-18.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir skirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; būti registruotam darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. S. iš G. B. ir T. Č. solidariai 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimą; likusią ieškinio dalį (dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.

Išieškoti iš G. B. ir T. Č. po 11,00 (vienuolika litų 00 ct) Lt pašto išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir po 160,00 (vieną šimtą šešiasdešimt ) Lt nukentėjusiojo advokatės atstovavimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastmasinį dirželį ir medinį pagalį, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK saugomų daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.