Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 10 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2016 m. kovo 29 d. nuosprendį (2016 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį) ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 22 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis A. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, konstatavus, kad teismas neturi pagrindo pripažinti, jog Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Teismas padarė išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas, kaip kad teigia nuteistasis, klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. K. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-1284 nuteistajam A. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir anksčiau atliktų vertinimų metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, A. K. išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje jam išskiriama eilė statinių, negalinčių kisti kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Jam taip pat išskiriami kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.

12. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visuomet buvo nepriekaištingas, teigiama linkme koreguotas nenuosekliai. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

13. Teisėjų kolegija pastebi, kad didelė dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių vienaip ar kitaip susiję su nuteistojo alkoholio vartojimo problemomis. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad visas nusikalstamas veikas, dėl kurių įvykdymo jis pripažintas kaltu minėtu nuosprendžiu, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, ir dalį ankstesnių nusikaltimų, ypač tų, kurie susiję su smurto vartojimu, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė reikšminga svarstant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu. Analizuojant socialinio tyrimo išvadoje pateikiamą informaciją apie nuteistojo su alkoholio vartojimu susijusias problemas matyti, kad pokalbio metu nuteistasis pripažįsta, kad laisvėje turėjo alkoholio vartojimo problemų, supranta, kad suvartodavo alkoholio daugiau nei reikėtų. Laisvėje nuteistasis buvo užsikodavęs nuo alkoholio. Atlikdamas bausmę pataisos namuose 3 kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Nors jis 2019 m. lapkričio 5 d. buvo įtrauktas į programą, skirtą darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose buvo drausmine tvarka bausti už apsvaigimą, tačiau 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. birželio 27 d. fiksuoti alkoholio vartojimo pataisos namuose atvejai. 2021 m. sausio – kovo mėnesiais dalyvavo ir sėkmingai baigė „Alkoholio vartojimo prevencijos“ užsiėmimus, skaitė literatūrą prevencijos tema bei knygų turinius aptarė su psichologu. Visgi Socialinio tyrimo išvadoje nesakingas alkoholio vartojimas išskiriamas kaip kintantis kriminogeninis veiksnys. Nurodyta, kad nuteistasis neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius. Vadinasi su alkoholio vartojimu, susijusios problemos bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos, kas sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą eliminuojant šį itin svarbų, o kartu ir glaudžiai su juo susijusius kitus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

14. Teismui pateiktos bylos duomenimis nuteistojo A. K. elgesys pastaruoju metu vertinamas teigiamai, tačiau toks jo elgesys stebimas pakankamai neilgai, bausmę lengvosios grupės sąlygomis jis atlieka tik nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., o visos bausmės atlikimo metu buvo periodų, kai jis buvo vertinamas ir gan neigiamai, nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2021 m. sausio 25 d. bausmę atlikinėjo drausmės grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu jis 9 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas 7 kartus, 2 kartus nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje. Drausmine tvarka baustas daugiausia už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – po kartą už gaminimą, įsigijimą ar laikymą uždraustų daiktų bei nepaklusimą teisėtiems administracijos reikalavimams, 3 kartus už alkoholinių gėrimų ar surogatų vartojimą. Paskutinis drausmės pažeidimas, už kurį nuobauda neskirta, o tik apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje, padarytas pakankamai neseniai - 2021 m. gruodžio 15 d. Drausminių nusižengimų skaičius ir jų pobūdis nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Per visą bausmės atlikimo laiką A. K. skatintas 5 kartus. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, kad anksčiau jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko buvo panaikintas jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl padarytų nusikalstamų veikų, ankstesnių teistumų vertinimo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu, ankstesniais teistumais. Tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, ar tai yra pirmasis jo teistumas.

15. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau nagrinėjamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, juolab, kad anksčiau atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis nesulaikė teismo skirtų įpareigojimų, įvykdė naujas nusikalstamas veikas, ko jo atžvilgiu buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Šios aplinkybės ir ankstesnių teisumų skaičius (anksčiau teistas 5 kartus), taip pat drausminių nusižengimų bausmės atlikimo metu skaičius ir jų pobūdis rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą A. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šias aplinkybes patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo vertybių sistema nesusiformavusi, jo mąstymas ir elgesys gali sietis su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis turi sunkumų atpažįstant ir sprendžiant problemas. Jam būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys, kuris gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui pasireikšti. Nuteistasis vangiai kreipiasi į psichologes dėl impulsyvaus ir agresyvaus elgesio. Problemų sprendimų įgūdžiai nėra lavinami su specialistu. Nuteistasis nerodo didelės motyvacijos spręsti nustatytas problemines sritis. Asmuo nepasimoko iš savo ankstesnio patyrimo ir kartoja nusikalstamas veikas. Jis minimalizuoja savo nusikalstamus veiksmus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jo mąstysenoje didelių pokyčių visgi neįvyko. Toks nuteistojo mąstymas atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, todėl pastangos keisti gyvenimo būdą, kurios neatskiriamos nuo savikritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

16. Priimant sprendimą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą, pagrįstai atkreiptas dėmesys į nuteistojo turimus įsiskolinimus. Turto valdymo pažymoje apie vykdomuosius dokumentus nurodyta, kad pagal vykdomuosius dokumentus A. K. turi išmokėti 12 638,07 Eur, išskaičiuota 1936,36 Eur, tad likusioji neatlyginta dalis išlieka pakankamai žymi, galinti stipriai apsunkinti jo integraciją į visuomenę, kas taip pat suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija, tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje sugebės susilaikyti nuo darymo turtinio pobūdžio nusikaltimų, ypač atsižvelgus į tai, kad už turtinio pobūdžio nusikaltimus yra teistas net ir tada, kai neturėjo finansinių sunkumų. Nors A. K. yra pateikęs UAB „B.“ pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis šioje įmonėje bus priimtas į pagalbinio darbuotojo pareigas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis iš tiesų įsidarbins ir gaus teisėtą atlygį, reikalingą bent jau būtiniausiems jo poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti.

17. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. K. elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – šiuo metu jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 5 kartus, mokėsi, įgijo specialybę, dirba, nuostata į darbą teigiama, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra abejingas resocializacijos tikslams, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus, teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties argumentams, kad šios teigiamai A. K. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad A. K. žymiai keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas švelninant bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d jis atlieka lengvojoje grupėje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

18. Iš nuteistojo A. K. skundo turinio matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sieja su aplinkybe, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas, anot, nuteistojo rodo, kad jis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šio straipsnio dalies 1-5 punktuose numatytas sąlygas. Viena iš ši sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytos sąlygos negalima automatiškai preziumuoti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje, bausmė vis tiek yra atliekama pataisos įstaigoje, priešingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziškai yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos, o teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupė leidžia manyti, kad nuteistasis A. K. gali daryti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant sprendimą perkelti jį į lengvąją grupę, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam A. K. šiuo metu netaikytinas. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

19. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.