Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-290/10

2010 m. spalio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam G. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., - 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 145 str. 1 d. - 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir vadovaujantis BK 71 str. paskirta 5 MGL ( 650 litų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant iki 2011 metų sausio 1 dienos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 17 d. apie 19.00 val., Kauno rajone, Garliavoje, Šliūpo g. 4, virtuvėje paėmęs peilį ir nukreipęs jį į nukentėjusiąją R. V. pagrasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tai yra 2009 m. birželio 17 d. apie 19.00 val., Kauno rajone, Garliavoje, Šliūpo g. 4, virtuvėje, tyčia sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą neveiksniai A. Ž. ir sugriebęs rankomis stūmė ją nuo šaldytuvo, padarydamas odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Nukentėjusioji R. V. atsikirtimais į apeliacinį skundą nurodo, kad nuteistasis G. B. iš tiesų jai grasino ir sužalojo jos seserį A. Ž., o pats duoda melagingus parodymus, naudodamasis tuo, kad daugiau niekas nematė, kaip jis tai padarė, todėl jis nuteistas pagrįstai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiosios prašymus apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo G. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis G. B. neigia savo kaltę ir nurodo, jog iš tiesų įvykio dieną ginčijosi su R. V., tačiau jai peiliu negrasino, A. Ž. nesužalojo, prie jos net nebuvo prisilietęs. Teismas, išanalizavęs visus įrodymus, daro išvadą, kad apelianto kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. V. parodymais, kurie nuo pat bylos tyrimo pradžios yra nuoseklūs, vienodi. Jos parodymus pavirtina kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Neveiksnios nukentėjusiosios A. Ž. įstatyminė atstovė L. B. bei liudytojas J. R. R. parodė, kad tą pačią dieną, tuoj po įvykio, jiems skambino R. V., kuri buvo susijaudinusi, verkė, skundėsi, kad patėvis G. B. jai grasino peiliu. Tame pačiame name gyvenantis liudytojas V. R. bei į įvykio vietą atvykę nukentėjusiosios A. Ž. įstatyminė atstovė L. B. bei liudytojas J. R. R. patvirtino, jog matė ant A. Ž. rankų paraudimus, be to, ji skundėsi skausmu veide, kuriame kitą dieną išryškėjo mėlynė. Specialisto išvada Nr. G-1872/09 (02) patvirtina, kad A. Ž. padaryti odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, jie padaryti galimai jos nurodytu laiku, t.y. įvykio dieną 2009-06-17. Be to, nors tyrimo metu ir nebuvo nustatytas veido sužalojimas, tačiau išvadoje užfiksuota, jog nukentėjusioji skundėsi skausmu dešiniajame skruoste. Visų aptartų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad abi nukentėjusiosios R. V. ir A. Ž. buvo išsigandę dėl nuteistojo elgesio. Aplinkybė, jog R. V. tuoj po grasinimų skambino artimiesiems, policijai, patvirtina, kad ją šie grasinimai įbaugino, atrodė realūs. O A. Ž. sužalojimą patvirtino ir neginčijamas įrodymas - eksperto išvada. Visi įvykyje dalyvavę asmenys – kaltinamasis bei abi nukentėjusiosios patvirtino, kad virtuvėje be jų trijų, jokių kitų asmenų nebuvo. Taigi, akivaizdu, kad niekas kitas, o tik kaltinamasis galėjo padaryti šiuos nusikaltimus. Kaltinamojo parodymai, kad jis nei grasino nukentėjusiajai R. V., nei sužalojo A. Ž., yra paneigti aptartais įrodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Teismas, teisingai ir pagrįstai įvertinęs bylos medžiagą ir teisingai kvalifikavęs kaltinamojo veiką pagal LR BK 140 str.1d. ir 145 str. 1d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko nuosprendis keistinas.

Už G. B. padarytas nusikalstamas veikas įstatymo sankcijose yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, pagal BK 140 str. 1d. – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, pagal BK 145 str. 1d. – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į sankcijoje numatytas bausmes, jų dydžius bei remtis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Lietuvos Respublikos BK 55 str. numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas argumentavo tik paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, tačiau visiškai nepasisakė dėl pačios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pirmą kartą už nesunkius nusikaltimus teisiamam asmeniui, tuo grubiai pažeisdamas BK 55 str. keliamus reikalavimus. Nors teismo nuosprendyje nurodoma, kad skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tačiau pačios griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės paskyrimas rodo, kad teismas akivaizdžiai ignoravo baudžiamojo įstatymo nuostatas ir paskyrė netinkamą bausmę.

Kolegijos nuomone, ne tik BK 55 str. nuostatos, bet ir BK 54 str. 2 d. nustatytos aplinkybės, tai yra apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, jo kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenybė rodo, kad šiuo atveju tikslingiausia kaltinamajam yra paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, nes būtent tokios bausmės paskyrimu yra pilnai galimas bausmės skyrimo tikslų pasiekimas. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina bausmė artima įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.

nusprendė:

Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2010 m. gegužės 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pakeisti:

G. B. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. ir 145 str. 1 d. paskirti tokias bausmes : pagal BK 140 str. 1d. - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems ) mėnesiams, pagal BK 145 str. 1d. - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinę bausmę paskirti - laisvės apribojimą 1 ( vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str.6 d. 1 p. įpareigoti nuteistąjį nuo 22 val. iki 8 val. būti namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.