Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-04 · Byla Nr. N-261-16-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
N-261-16-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-16/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. (E. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. G. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. kovo 23 d., apie 19.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsargiai manevruodamas ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Citroen XM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius, po to iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 119, 234 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 Lt baudą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir pareiškėjui skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, ir po to pasitraukė iš įvykio vietos. Nors pareiškėjas nurodė, kad kontakto su nukentėjusiojo automobiliu nepajuto, teismas tokius parodymus vertintino kritiškai. Eismo įvykio schema, fotolentelėmis teismas nustatė, kad įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti. Teismas pažymėjo, jog iš nuotraukų matosi, kad sugadinimai ant automobilio Citroen XM priekinės dalies yra gana dideli, kas byloja apie tai, jog kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus ir pareiškėjas privalėjo jį pajusti.

II.

E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimo dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir bylos teiseną šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Sutinka, kad dėl neatsargaus vairavimo apgadino nukentėjusiojo automobilį, tačiau nurodo, jog eismo įvykio metu nepajuto jokio kontakto tarp automobilių, savo automobilį pastatė netoli nukentėjusiojo automobilio. Mano, kad jo veiksmų negalima traktuoti kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Papildomai pažymi, kad jo motina yra neįgali, tėvas bedarbis, jų šeima gyvena toli nuo gydymo įstaigų, o motiną dažnai tenka vežti pas gydytojus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Pareiškėjas neginčija, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp automobilių įvykusio kontakto nepajuto, todėl mano, jog jo veiksmuose, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, nėra tyčios, dėl ko jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2); eismo įvykio vietos schema, kurioje taip pat užfiksuota, jog pareiškėjo automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nulenkta traukimo kablio rozetė, nulenktas rozetės laikiklis, įbrėžta traukimo kablio apatinė dalis (b. l. 6); fotolentele, kurioje užfiksuoti minėti pareiškėjo automobilio Audi 80 apgadinimai bei pažymėta, jog ant traukimo kablio matosi mėlynos spalvos dažai (b. l. 21); fotolentele, kurioje užfiksuoti nukentėjusiojo automobilio Citroen XM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: sulaužytos priekinės grotelės ir sulenktas variklio dangtis (b. l. 11); nukentėjusiojo S. R. rašytiniu paaiškinimu, jog 2009 m. kovo 23 d. jis pastebėjo, kad jo automobilio Citroen XM priekis yra apgadintas, vėliau iš kaimyno sužinojo, jog 2009 m. kovo 23 d. anksti ryte kieme įtartinai manevravo automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjęs šį automobilį, pamatė, kad ant jo kablio yra mėlynų dažų nuo jo automobilio Citroen XM kėbulo ir iškart iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 4-5); policijos pareigūno Z. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje apžiūrėjus abu automobilius ir įvertinus apgadinimų pobūdį, buvo nustatyta, jog automobilis Audi 80, važiuodamas atbulas ir užvažiavęs ant aukšto bortelio, atsitrenkė į automobilį Citroen XM, kurį apgadino, ant automobilio Audi 80 tempimo įtaiso liko mėlynų Citroen XM kėbulo dažų (b. l. 3); pareiškėjo paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jog jis galėjo aikštelėje prie namo įvažiuoti į kitą automobilį (b. l 28).

KET 234 punkte nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pareiškėjas šio reikalavimo nesilaikė, nes, sukėlęs eismo įvykį, paliko automobilį ir nuėjo namo. Nors pareiškėjas nurodo, kad tarp automobilių įvykusio kontakto nepajuto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie paaiškinimai vertintini kritiškai ir laikytini pasirinkta gyvybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Eismo įvykio schema ir fotolentelės patvirtina, kad įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti, ant nukentėjusiojo automobilio Citroen XM priekinės dalies apgadinimai yra gana dideli (aiškiai įlenktas variklio dangti, prekinės grotelės sulaužytos, jose likusi skylė), kas byloja apie tai, jog kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, kurį pareiškėjas objektyviai turėjo pajusti arba išgirsti. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Pareiškėjas apeliacine skunde netiesiogiai kelia ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodydamas, jog jo motina yra neįgali, jų šeima gyvena toli nuo gydymo įstaigų, o motiną dažnai tenka vežti pas gydytojus.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, pareiškėjui buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda. Antra, padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra pavojingas ir pripažintinas šiurkščiu (ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, sukėlęs eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (motina yra neįgali, tėvas bedarbis, jų šeima gyvena toli nuo gydymo įstaigų, o motiną dažnai tenka vežti pas gydytojus) nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjui paskirtą minimalią administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. G. (E. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys