- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-412-290/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus centro grupės vyriausiasis postinis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad E. G. 2011-07-19 apie 17:45 val. iš prekybos centro „Maxima bazė“, esančio Veiverių g. 150 b, Kaune, pagrobė prekę už 49,99 litus. Šiais savo veiksmais E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-12 nutarimu E. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. pažeidimą paskyrė 300 (trijų šimtų) litų baudą.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui E. G. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-12 nutarimą ir prašo jį panaikinti. Jame nurodė, kad jam inkriminuojamą teisės pažeidimą padarė visai kitas asmuo, pasinaudojęs jo duomenimis. Byloje esantys parašai neatitinka jo parašo autentiškumo, be to, filmuotoje parduotuvės medžiagoje matyti, kad ne jis dalyvavo darant jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.
Institucija atsiliepimo į E. G. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
E. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (LR ATPK 248, 257, 284 str.). Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 2 dalis numato, jog nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Taigi matyti, jog įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t.y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.N1–1798/2007, N438-137/2008).
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo E. G. nedalyvaujant, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimus teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti pastarąjį į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti. Taigi matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, dėl ko iš E. G. atimta teisė būti išklausytam, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (LR ATPK 248 str.). Teismui nesiėmus visų priemonių, reikalingų užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje, teismas tuo pažeidė imperatyvią šio kodekso 272 straipsnio 2 dalies nuostatą. Tokiu būdu teismas neturėjo galimybės patikrinti asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, tapatybės, kadangi skunde keliamas klausimas dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybės. Apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nurodo, kad jo asmens duomenimis pasinaudojo kitas asmuo.
Konstatuodamas E. G. kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teismas vadovavosi vienrašytine medžiaga, kurią išnagrinėjus, negalima vienareikšmiškai paneigti (patvirtinti) apelianto nurodytų argumentų. Nors sulaikyto ir į policijos komisariatą pristatyto asmens nurodytų duomenų teisingumas patikrintas duomenų bazėje, neaišku, ar policijos pareigūnai įsitikino, kad minėti asmens duomenys priklauso būtent sulaikytajam. Pažymėtina, kad sulaikyto asmens parašai ikiteisminio tyrimo metu įformintuose dokumentuose vizualiai skiriasi nuo E. G. apeliaciniame skunde esančio parašo bei parašo ant asmens tapatybės kortelės.
Be aukščiau paminėto įstatymo pažeidimo, byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Teismas tik pažymėjo, kad administracinė byla išnagrinėta pažeidėjui nedalyvaujant. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai, ar pilnai byloje buvo ištirti įrodymai, ir ar pagrįstai nubaustas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo. Šioje byloje tai nebuvo padaryta, dėl to skundą nagrinėjantis teismas negali įvertinti apylinkės nutarimo teisėtumo.
Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Tokiu būdu, įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus faktus, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai patvirtinti, kad ne kas nors kitas, o būtent E. G. 2011-07-19 apie 17:45 val. iš prekybos centro „Maxima bazė“, esančio Veiverių g. 150 b, Kaune, pagrobė prekę už 49,99 litus.
Iškilusios abejonės dėl tikrosios pažeidėjo tapatybės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą (pvz., tinkamai identifikavus administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, apklausiant jį teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį policijos pareigūną, parduotuvės apsaugos darbuotoją, ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, E. G. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas
nutarė:
E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.