Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-28 · Administracinė byla Nr. I-781-121/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
I-781-121/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02793-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Advokatai
Dina Olševskaja
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-781-121/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02793-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2014 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovei advokato padėjėjai Dinai Olševskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b.l. 15–19), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ministerija) 2013-06-28 sprendimą Nr. 1D-6246 (11); 2) įpareigoti Ministeriją išnagrinėti jo skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – Pensija) dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka; 3) įpareigoti atsakoves apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui Pensijos dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 dalį, už 2010 m. sausio mėn.–2013 m. birželio mėn. laikotarpį.

Paaiškino, kad Ministerijos 2005-06-23 sprendimu Nr. 2/17-1853 jam nuo 2005-06-09 paskirta 2 039,59 Lt dydžio Pensiją už tarnybą. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį yra mokama sumažinta Pensija. Konstitucinis Teismas (toliau - KT) 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 dalys prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Minėtame nutarime KT pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tad pareiškėjui paskirta Pensija buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis.

Teigia, kad, vertinant KT doktriną, jis nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti grąžinti neteisėtai neišmokėtos Pensijos dalį ir pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama panašaus pobūdžio bylą, suformavo teisminę praktiką (2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl neišmokėtos Pensijos dalies priteisimo ir prašo jo nurodytas priežastis laikyti svarbiomis bei atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b.l. 40–41). Prašyme nurodė, kad sąžiningai suklydo dėl praleisto termino: jis yra ne teisininkas, todėl manė, kad su skundu galės kreiptis į teismą ir vėliau. Be to, tada, kai gavo 2010 m. Ministerijos raštą, suprato, kad bus taikoma sumažintų Pensijų kompensavimo tvarka pagal Ministerijos parengtą Laikinojo įstatymo pakeitimo projektą, ir pagrįstai tikėjosi, kad jam bus kompensuotas skirtumas tarp paskirtos ir sumažintos Pensijos.

Atsiliepimas

Atsakovė ir atsakovės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b.l. 23–25) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, ar tenkinti jį iš dalies (priteisiant pareiškėjui Pensijos atitinkamą dalį), prašo Pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014-02-01.

Paaiškino, kad Ministerija 2013-06-28 sprendimo Nr. 1D-6246 (11) priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti Pensijos nepriemoką. Atkreipė dėmesį, kad pagal Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą Ministerija nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies nuostatų nebetaiko, o Pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Be to, pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pratęstas iki 2013-12-31. KT iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t.y. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjui pensija buvo ribojama taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius.

Be kita ko, pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 str. 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pareiškėjas su prašymu išmokėti Pensijos dalį į Ministeriją kreipėsi 2013-06-12, praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie pensijos nepriemoką (KT 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 dienos), todėl pareiškėjo prašymas turi būti paliktas nenagrinėtu.

Dėl Pensijos nepriemokos priteisimo nurodo, kad pareiškėjo Pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad, nesant KT sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu, atitinkami Ministerijos veiksmai laikytini teisėtais.

Šalies argumentai

Taip pat pažymi, kad pareiškėjas su prašymu į Ministeriją kreipėsi 2013-06-12, t.y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėn.) termino, nes apie savo teisių pažeidimą jis žinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. sausio mėnesį, kai gavo pirmą kartą sumažintą Pensiją. Tvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.

Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir prašymą atnaujinti jo padavimo teismui terminą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą tenkinamas, skundas tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad G. B. Ministerijos 2005-06-23 sprendimu Nr. 2/17-1853 nuo 2005-06-09 neterminuotai paskirta 2 039,59 Lt dydžio Pensija (b.l. 27).

Ministerijoje 2013-06-13 buvo gautas G. B. prašymas nurodyti, kurios teisės normos yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo taikomos perskaičiuojant jam paskirtą Pensiją; taip pat kokiu dydžiu kiekvieną mėnesį 2010 m. sausio – 2013 m. gegužės mėnesių laikotarpiu buvo sumažinta jam paskirta Pensija, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis, bei išmokėti neišmokėtą Pensijos dalį (b. l. 31).

Ministerija 2013-06-28 sprendimu Nr. 1D-6246 (11) konstatavo, kad, vadovaudamasi VAĮ 23 str. 6 dalimi, prašymo nenagrinės, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, t.y. nuo KT 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 dieną (b.l. 32).

Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Ministerijos 2013-06-26 pažyma Nr. 11PP(P)-4089 (b.l. 33), perskaičiavus pareiškėjo Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio jam iš viso buvo priskaičiuota 52 213,44 Lt Pensijos (66 898,47-(1631,67x9)).

Perskaičiavus pareiškėjo Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui iš viso buvo išmokėta 36 264,03 Lt Pensijos.

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl termino kreiptis į teismą su skundu.

Atsakovė Ministerija mano, kad pareiškėjas praleido 6 mėnesių terminą kreiptis į Pensiją mokančią instituciją, skaičiuojamą, anot atsakovės, remiantis VAĮ 23 str. 6 dalies nuostatomis nuo KT 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 dieną.

Toks teisės aiškinimas neatitinka teismų praktikos, todėl Ministerijos 2013-06-28 sprendimas Nr. 1D-6246 (11) naikinamas kaip neatitinkantis teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas šią bylą, įvertino praktiką, formuojamą LVAT išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-519/2013 bei A444-2232/2013. Šiose nutartyse teismas, viena vertus, pasisakė, kad skundams dėl pareigūnų pensijų nepriemokų nėra pagrindo tiesiogiai taikyti privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, antra vertus, išaiškino, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje minimas 3 metų terminas turi būti suprantamas kaip senaties terminas kreiptis į teismą. Trejų metų termino eiga prasideda tuomet, kai pensijos gavėjas gavo pirmąją sumažintą pensiją. Pareiškėjui Pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas pirmą kartą buvo sumažinta už 2010 m. sausio mėnesį, jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. vasario 26 dieną. Minėta, kad pareiškėjas į Ministeriją su prašymu išmokėti Pensijos nepriemoką kreipėsi 2013-06-13 dieną, o su skundu į teismą – 2013-07-19 dieną, t.y. praleidęs 3 metų senaties terminą.

Įvertinus cituotą teismų praktiką, manytina, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos Pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

LVAT nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013 pasisakė, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Šiuo aspektu LVAT priminė, kad teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 47 straipsnyje. LVAT darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, galinčios pagrįsti pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą. <...> pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam tenkančių pareigų, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. LVAT pažymėjo, kad, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išaiškino pareiškėjui G. B. jo teisę paduoti prašymą terminui kreiptis į teismą atnaujinti, pareiškėjas šia teise pasinaudojo.

LVAT administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014 (2014-01-15 nutartis) išaiškino, kad šis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

LVAT taip pat pažymėjo, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Išvardytos priežastys, LVAT teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis buvo panaikinta kaip neteisėta bei nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, patenkinęs pareiškėjo prašymą ir atnaujinęs kreipimosi į teismą terminą, administracinę bylą perdavė iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme terminui atnaujinti nurodytus argumentus, šiame teismo sprendime cituotą teismų praktiką, sprendžia, jog prašymas pagrįstas ir G. B. atnaujintinas terminas kreiptis į teismą dėl pareigūno valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl reikalavimo priteisti Pensijos nepriemoką pagrįstumo.

Pareiškėjas yra valstybinės pareigūno pensijos gavėjas. 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 str. 3 dalyje (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, kad inter alia pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialiuosius įstatymus.

Toks specialusis įstatymas yra 2005-05-19 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. X-212, kurio 4 str. 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos inter alia už tarnybą (1 p.). Šio įstatymo 16 str. 6 dalyje (2005-12-23 įstatymo Nr. X-477 redakcija) nustatyta, kad pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu.

2010 m. sausio 1 dieną įsigaliojo 2009-02-09 Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kurio 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas inter alia pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyta koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė K = 0,95, kai P < = 70 Lt; K = 1 – {0,05 + [(0,1 – 0,05): (200 – 70)] x (P – 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt; K = 1 – {0,1 + [(0,15 – 0,1): (800 – 200)] x (P – 200)}, kai 200 < = P < = 800 Lt; K = 1 – {0,15 + [(0,2 – 0,15): (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt; K = 0,8, kai P > = 1 800 (K – koeficientas; P – išmokos (išmokų sumos) dydis).

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2010-02-11 įstatymo Nr. XI-680, 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštarauja Konstitucijai;

nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymus ištirti, ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies (2009-12-09 redakcija) nuostatas valstybinės pensijos perskaičiuojamos draudžiamųjų pajamų turintiems ir privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, dirbantiems tam tikrą darbą, išskyrus asmenis, užsiimančius tam tikru verslu; jiems valstybinės pensijos dar kartą perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalies nuostatas. Valstybines pensijas gaunantiems, tačiau nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems asmenims Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 dalių

(2009-12-09 redakcija) nuostatos netaikomos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Iš pasakyto darytina išvada, kad pareiškėjui Pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį jo interesų ir Konstitucijos ginamų teisių nepažeidė, gi Pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kuris pripažintas nekonstituciniu, laikytinas jo Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu ir jos turi būti ginamos, tad pareiškėjui priteistina Pensijos dalis, sumažinta dėl šios teisės normos taikymo.

Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakoves apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui Pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalį, už 2010 m. sausio – 2013 m. birželio mėnesių laikotarpį. Šis reikalavimas tenkinamas iš dalies, nes pareiškėjui priteistiną Pensijos nepriemoką pagal atsakovės išduotą pažymą (b.l. 33) sudaro skirtumas tarp pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį priskaičiuotos (perskaičiuotos) ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį dar kartą perskaičiuotos ir realiai išmokėtos pensijos, t.y. 15 949,41 Lt. Pareiškėjui Pensija nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio 1 dienos pagal pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nebemažinama.

Dėl atsakovės prašymo Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01.

Teismas atsakovės prašymo atidėti Pensijos perskaičiavimo kompensavimą iki 2014-02-01 netenkina, nes šis terminas jau yra praėjęs, o naujo prašymo atsakovė teismui nepateikė.

Dėl prašymo atlyginti teismo išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 45 str. 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nei pareiškėjas, nei jo atstovė tokio prašymo teismui nepateikė. Į bylą yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14/02/25, išrašyta 2014-02-25, pagal kurią G. B. savo atstovei advokato padėjėjai Dinai Olševskajai už skundo parengimą ir atstovavimą adm. byloje Nr. I-781-121/2014 Vilniaus apygardos administraciniame teisme sumokėjo iš viso: 600 Lt (b. l. 45). Prie minėtos sąskaitos pridėti sąskaitos išrašai, kuriuose nurodyta, jog už teisines paslaugas pareiškėjas 2013-06-03 sumokėjo 400 Lt, o 2014-01-23 – 200 Lt (b. l. 46–47). Iš šių dokumentų neaišku, ar 2014-02-25 sąskaita išrašyta tiems patiems 600 Lt, apmokėtiems 2013-06-03 bei 2014-01-23. Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo su konkrečiu (detalizuotu) teismo išlaidų paskaičiavimu, kaip to reikalauja anksčiau paminėta ABTĮ 45 str. 1 dalies nuostata. Kadangi neaišku, už kokias konkrečiai suteiktas teisines paslaugas G. B. sumokėjo savo atstovei ir kokią sumą prašo priteisti, jo prašymas atmetamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai neužkerta kelio pareiškėjui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos naujai pateikti prašymą (kartu su detalizuotu teismo išlaidų paskaičiavimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 3 d., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atnaujinti G. B. terminą kreiptis su skundu į teismą dėl valstybinės pareigūno pensijos nepriemokos priteisimo.

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-06-28 sprendimą Nr. 1D-6246 (11).

Priteisti pareiškėjui G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 15 949,41 Lt (penkiolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt devynis litus 41 centą) valstybinės pareigūno pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 dienos iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos įskaitytinai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėHenrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė