Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-12 · Administracinė byla Nr. A-143-2259-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-12
Bylos Nr.
A-143-2259-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 2259/2006Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,vertėjaujant Laurai Liubinavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 5, 6 – 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas) 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 5-2-S-1207 bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus: patvirtinti raštų, kuriais jis buvo informuojamas apie jo skundų nagrinėjimo rezultatus, kopijas, atsiųsti 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 5-2-S-1207 vertimą į jam suprantamą rusų kalbą, supažindinti jį su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išduoti jam prašomų dokumentų kopijas, kurias anksčiau buvo atsisakyta išduoti, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 40 250 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. spalio 24 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti šiuos veiksmus: patvirtinti atsakovo raštų Nr. 5-S-6350, Nr. 5-S-1267, Nr. 15-8373, Nr. 55-7870, Nr. S5-2220, Nr. 1-15-2849, Nr. S5-541, Nr. S5-386 kopijas, supažindinti jį su patikrinimo, atlikto pagal jo skundus, medžiaga, pašalinti kliūtis susipažinti su patikrinimo dokumentais, per protingą terminą atsiųsti atsakymą, išverstą į jam suprantamą rusų kalbą. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas ignoruoja jo prašymus ir nevykdo savo tarnybinių pareigų. Pažymėjo, kad Policijos departamentas sistemingai ignoruoja jo prašymus suteikti informaciją, susijusią su jo 2004 m. sausio 13 d. Nr. 15-68, 2004 m. sausio 18 d. Nr. 15-71, 2004 m. kovo 1 d. Nr. 15-77 skundų ir kitų skundų patikrinimo medžiaga. Pareiškėjo teigimu, negavęs iš atsakovo informacijos bei reikalingų dokumentų, neturėjo galimybės pateikti jų bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje Nr. 2-4903-33/2004 ir apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A/31-385/2005. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidė jo teises ir interesus, sutrukdė jam realizuoti teisę į efektyvią teisminę gynybą. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8, 16, 31 straipsnių, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 1491 ,,Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo“ reikalavimus, kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tarptautinės teisės normas. Pareiškėjas teigė, kad šiais neteisėtais veiksmais atsakovas jam padarė turtinę žalą, kurią sudaro ieškinio suma nurodytoje civilinėje byloje – 40 250 Lt, ir 40 000 Lt neturtinę žalą. Savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalies, 6.250 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamo atsakovo sprendimo forma ir turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25 – 26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str.). Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių jam padarytą žalą, nepateikė. Nurodė, kad pareiškėjas dėl Policijos departamento veiksmų (2004 m. vasario 2 d. raštas Nr. 1/8-R2-138, 2004 m. sausio 2 d. raštas Nr. S5-541, 2004 m. vasario 23 d. raštas Nr. 1-15-2849, 2004 m. balandžio 5 d. raštas Nr. S5-2220, 2004 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. S5-7870, 2004 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 15-6350, 2005 m. vasario 23 d. raštas Nr. 5-S-1267, 2005 m. liepos 27 d. raštas Nr. 5-S-6350) praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą apskundimo terminą ir negali teigti, kad Policijos departamento veiksmai buvo nepagrįsti ir neteisėti. Pažymėjo, kad Policijos departamento 2005 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 5-2-S-1207 yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Pareiškėjas buvo informuotas, kad į prašymus ir skundus pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus atsakoma valstybine kalba. Apie ankstesnių skundų ir prašymų išnagrinėjimo rezultatus jam buvo siunčiami pranešimų originalai. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nustato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Pagal CPK 199 straipsnį, asmuo gali prašyti teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, tačiau tokių prašymų teismui pateikta nebuvo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu (b. l. 96 – 99) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, įvertinęs Policijos departamento 2005 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 5-2-S-1207, konstatavo, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus: jame išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis pagrindimas, taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, jis pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 16.2 punktu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė supažindinti pareiškėją su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nes su ja susipažinti turi teisę tikrinami pareigūnai. Apie tai pareiškėjas informuotas 2005 m. liepos 27 d. raštu Nr. 5-S-6350. Be to, pareiškėjo teismui pateikti Policijos departamento 2004 m. balandžio 5 d. raštas Nr. S5-2220 ir 2004 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. S5-8273 patvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie atliktų tyrimų dėl jo skundų rezultatus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo pateikti prašomų patvirtinti raštų originalai, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė patvirtinti jų kopijas. Be to, pareiškėjui buvo išsiųstos raštų 2004 m. gruodžio 30 d. Nr. S5-8273, 2004 m. gruodžio 16 d. Nr. S5-7870, 2004 m. sausio 27 d. Nr. S5-541 kopijos (Policijos departamento 2005 m. vasario 23 d. raštas Nr. 5-S-1267). Vadovaudamasis Valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsniu, Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas konstatavo, kad atsakyti pareiškėjui ne valstybine kalba galiojantys teisės aktai atsakovo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.271 straipsnio 4 dalį, 6.246 – 6.249 straipsnius, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala (ABTĮ 57 str.). CPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis pati negali pateikti įrodymų, ji turi suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą ir aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti. Be to, vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, nei skunde, nei teisme nenurodė konkrečių argumentų, kuo pasireiškė neturtinė žala. Teismas nurodė, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti viena iš būtinų sąlygų yra atitinkamos valdžios institucijų neteisėti veiksmai. Policijos departamento pareigūnų veiksmai yra teisėti, atlikti nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala, o priteisti neturtinę žalą taip pat nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 114 – 118, 119 – 122) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 657/06 jam buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, tačiau paskirtas advokatas Stasys Karvelis teisinės pagalbos nesuteikė. Sutikdamas nagrinėti bylą be advokato, teismo prašė atkreipti dėmesį į šią aplinkybę.

2. Teismas ignoravo jo prašymą ir neišreikalavo iš atsakovo bylai reikalingų rašytinių dokumentų (tyrimo medžiagos), todėl pažeidė ABTĮ 68 straipsnio nuostatas.

3. Skundžiamas atsakovo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

4. Teismas atsakovo naudai taikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1V-308, nors šis juo nesirėmė.

5. Teismo sprendimas yra neobjektyvus. Ankstesnėje byloje analogiškoje situacijoje ta pati teisėja priėmė objektyvų sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 131 – 132) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo tokius pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad nurodytą atsakovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su, jo manymu, netinkamu ir nepagrįstu atsakovo 2005 m. lapkričio 18 d. raštu (sprendimu), kuriuo buvo atsakyta į jo (pareiškėjo) pateiktą atsakovui 2005 m. spalio 24 d. prašymą. Iš nurodyto pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2005 m. lapkričio 18 d. rašto (sprendimo) matyti, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu jame yra pakankamai išsamiai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šis raštas (sprendimas) savo turiniu ir forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Patikrinusi minėtą atsakovo 2005 m. lapkričio 18 d. raštą (sprendimą) jo pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad jame teisingai nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2005 m. spalio 24 d. prašyme pateiktus reikalavimus teisiniai pagrindai, t. y. materialinės teisės normos atsakovo pritaikytos teisingai. Todėl šiuo klausimu kolegija sutinka su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo nurodytomis išvadomis. Šių teismo išvadų pagrįstumas sąlygoja pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo nebuvimą, nes nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodyti atsakovo veiksmai (atsisakymas tenkinti pareiškėjo pateiktus prašymus) Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio bei CK 6.246 straipsnio taikymo prasme yra (buvo) neteisėti. Be to, pažymėtina, kad prašomos atlyginti žalos atsiradimą pareiškėjas grindžia prielaida, jog nesant minėtų (tariamai neteisėtų) atsakovo veiksmų būtų patenkintas jo bendrosios kompetencijos teismui pareikštas ieškinys dėl tos pačios (kaip ir šioje administracinėje byloje) žalos atlyginimo iš kito asmens (atsakovo pagal nurodytą ieškinį UAB „Olimpik casino Baltija Group“). Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 22 d. nutarties (kuria buvo paliktas nepakeistas priimtas dėl minėto ieškinio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimas) matyti, kad ši pareiškėjo prielaida nėra pagrįsta (b. l. 83-89). Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra ir kito būtino pareiškėjo nurodytai žalai atlyginti teisinio pagrindo – priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimo ir atsakovo (tariamai neteisėtų) veiksmų (CK 6.247 str.).

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius