Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. A. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal BK 180 str. 1d. išteisintas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Taip pat atmestas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareikštas civilinis ieškinys Valstybinės ligonių kasos naudai už V. A. gydymą 245,90 Lt. sumai bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. pareikštas civilinis ieškinys 800 Lt. sumai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gegužės 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. A., vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, vieną kartą spyrė į kairę ranką bei aštriu daiktu pradūrė lūpą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, kraujosruvą ir paviršutinę muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kairio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš V. A. marškinių kišenės pagrobė jam priklausantį turtą: 10 litų vertės juodos spalvos piniginę, 290 litų grynųjų pinigų, mokėjimo instrumentą – V. A. vardu išduotą Hansabanko mokėjimo kortelę „V. E.“ Nr. (duomenys neskelbtini), Hansabanko internetinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio paslaugos „Ežys“ daugkartinę papildymo kortelę, Omnitel „Ekstra ID“ naudotojo identifikacinę kortelę, UAB „VP Market“ „Saulutė“ nuolaidų kortelę bei tyčia sudaužė 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „SIEMENS CX 70“ir suplėšė 10 litų vertės mobiliojo ryšio telefono odinį juodos spalvos įdėklą, viso pagrobė svetimo, V. A. priklausančio turto 300 litų bei sugadino turto už 510 litų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas savo sprendimą išteisinti A. S. nepagrįstai motyvavo tuo, jog kaltinimas A. S. grindžiamas iš esmės vien nukentėjusiojo V. A. parodymais, kurių negalima laikyti patikimais, atsižvelgus į tai, kad jo parodymai nevienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Mano, jog kaip tik tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl priimtas išteisinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas bei priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2006-05-31 nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos davė sąžiningus parodymus, nes buvo sudaryta normali apklausos situacija. Nors nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad jis buvo sumuštas ir iš jo pavogti daiktai ir pinigai 2006-05-21 apie 18.00 val., tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad buvo sumuštas ir apvogtas 2006-05-21 apie 11.00 val. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai, baigus nukentėjusiojo apklausą, apklausoje dalyvavęs įtariamasis A. S., bei jo advokatė nukentėjusiajam neuždavė jokių klausimų, taip pat susipažinę su apklausos protokolu, nepateikė dėl jo pastabų. Teismas įvertindamas nukentėjusiojo parodymus, neatsižvelgė į tai, kad dėl grėsusio pavojaus bei susijaudinimo nukentėjusysis galėjo iškreiptai suvokti nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusysis V. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dėl savo duotų parodymų neatitikimų, jis ramiai pamąstęs apie įvykį ir teismui duoda tokius pat parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo teisėjai, nurodė, kad reiškia 800 Lt dydžio civilinį ieškinį: 500 Lt už sudaužytą telefoną, 10 Lt už suplėšyto telefono dėklą, bei 290 Lt – pagrobti pinigai. BPK komentaro 184 str. nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo apklausa turi specifinę įrodomąją reikšmę ir tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais liudytojo parodymais teismas gali remtis priimdamas nuosprendį.

Taip pat skunde nesutinkama su teiginiu, kad teismas nelaikė patikimais ir objektyviais ir liudytojo G. U. parodymų, šiais parodymais nesirėmė dėl to, kad G. U. parodymai nevienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, bei kad ir G. U. atžvilgiu dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Todėl teismas padarė išvadą, kad G. U. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad visi įvykio metu buvę asmenys, t.y. G. U., A. K., V. A., A. S. įvykio metu buvo girti, todėl jiems sunku atsiminti įvykio aplinkybes, tačiau liudytojas G. U. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad A. S. sumušė V. A., ištraukė ir sudaužė jo mobilaus ryšio telefoną, iš jo kelnių kišenės ištraukė piniginę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. S. nekaltumo. Teismas patikrinęs visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, padarė teisingą išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvadomis bei motyvais, kuriais remiantis A. S. buvo išteisintas.

Skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrįstai motyvavo, jog kaltinimas A. S. grindžiamas vien nukentėjusiojo V. A. parodymais, kad V. A. bei liudytojo G. U. parodymus negalima laikyti patikimais, atsižvelgus į tai, kad jų parodymai nevienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje bei neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams, nepagrįstas.

Teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nesivadovavo nukentėjusiojo V. A. bei liudytojo G. U. parodymais, kurie iš esmės prieštarauja vienas kito parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, t.y. liudytojų L. D., M. L.- (duomenys neskelbtini), R. K. ir A. K. parodymams. Kolegija sutinka su apylinkės teismo nuomone, jog kaltinimas A. S. iš esmės grindžiamas vien nukentėjusiojo V. A. parodymais, kurių negalima laikyti patikimais, nuosekliais, atsižvelgiant į tai, kad jis savo parodymus iš esmės keitė ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Teisiamajame posėdyje V. A. nurodė, kad išgertuvių metu A. S. jam sudavė apie 10 smūgių į veidą, iš kojos spyrė į ranką, nuo ko skilo kaulas, kažkokiu aštriu daiktu pradūrė lūpą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei liudytojų parodymams, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Nukentėjusysis paaiškino, kad kai pirmą kartą nuėjo pas budinčiąją kvieti policijos jau buvo sumuštas, tačiau to nepatvirtino nei liudytoja L. D. (T.2, b.l. 6), nei į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai M. L. ir R. K., nurodę, kad kambaryje muštynių pėdsakų nebuvo, bei pats nukentėjusysis nieko neminėjo, kad prieš jį kas nors vartojo smurtą (T.2, b.l. 7-8), o pagal nukentėjusiojo nurodytus šie asmenys sužalojimus, ypač veido srityje, turėjo matyti. Aiškindamas tolesnes įvykio aplinkybes jis nurodė, kad A. S. iš kišenės ištraukė jo mobilaus ryšio telefoną, o jam atsistojus ištraukė piniginę su pinigais ir joje buvusiais dokumentais, pinigus išėmęs po kurio tai laiko grąžino piniginę be pinigų - taip pat abejotini, nes vieną kartą nurodo, kad prie jo akių A. S. iš piniginės išėmė pinigus, o jau kitą kartą nurodo, kad jis negalėjo matyti ir nematė, kaip A. S. iš piniginės išėmė pinigus. Taip pat nurodė, kad A. S., atvykus policijos pareigūnams, atidavė telefoną, tačiau jis buvo sudaužytas, kas jį sudaužė nematė, pretenzijų tuo metu neturėjo (T.2, b.l. 4-5). Šie parodymais taip pat neatitinka kitiems ištirtiems byloje įrodymams, nes teisiamojo posėdžio metu liudytojai M. L. ir R. K. nurodė, kad jiems atėjus į kambarį, nukentėjusiojo telefonas buvo ant lovos, išoriškai jokių sužalojimo žymių nesimatė, jiems padavus telefoną nukentėjusiajam, jis dėl jo jokių pretenzijų niekam neturėjo (T.2, b.l. 7-8). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, V. A. nurodė kitokias bei prieštaraujančias teisminio posėdžio metu duotiems parodymams aplinkybes, t.y., kad A. S., ištraukęs jo mobilaus ryšio telefoną iš kišenės, trenkė jį į žemę, tokie jo parodymai prieštarauja liudytojo A. K. parodymams, kuris tiek ikiteisminio tyrimo apklausos bei akistatos su A. S. metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. S. sudaužė ne V. A., o savo telefoną, be to, nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino, jog pats nematė, kad jo telefoną sudažė A. S.. (T.1, b.l. 25-27). Papildomai apklaustas tyrėjos, V. A. nurodė dar kitokias aplinkybes, t.y., kad piniginę iš kelnių kišenės jam ištraukė ne A. S., o G. U. bei tą patį vakarą jam jis ją atidavė, tik be pinigų (T.1, b.l. 28). Kad V. A. davė būtent tokius parodymus, apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytoja M. L.- (duomenys neskelbtini). Liudytojas G. U. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. S. jam neperdavė V. A. piniginės, o ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodo jau kitas aplinkybes, kad nukentėjusiajam nugriuvus ant lovos, A. S. iš jo kelnių kišenės ištraukė piniginę, kurią perdavė jam pasižiūrėti, ar joje yra pinigų. Kodėl davė skirtingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus, o jis jų neskaitė. Šie liudytojo parodymai yra prieštaringi aukščiau išdėstytiems nukentėjusiojo parodymams. Liudytoja L. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio posėdžio metu nurodė, kad jai V. A. sakė, jog jam pinigus pavogė ne A. S., o G. U. (T.1, b.l. 56-58, T.2, b.l. 6).

Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad esant tokiems nenuosekliems, neatitinkantiems kitiems byloje ištirtiems įrodymams, V. A. ir G. U. parodymais, pagrįstai apylinkės teismas nesirėmė apkaltinant A. S. jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu.

Iš byloje pateiktų prieštaringų įrodymų teismui nėra galimybės patikimai nustatyti faktinių bylos aplinkybių, kadangi teik V. A., tiek A. S. nurodo skirtingas aplinkybes, liudytojo G. U. parodymais apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė, kadangi jo parodymai nėra objektyvūs, kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Teismas išnaudojo visas įmanomas galimybes pašalinti prieštaravimams tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo G. U. parodymų. Teismas negali apkaltinamojo nuosprendžio grįsti abejotinais įrodymais ar spėjimais, o visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Todėl įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija prieina išvados, kad A. S. išteisintas pagrįstai ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nenustačius, kad V. A. atžvilgiu plėšimą įvykdė A. S., apylinkės teismas pagrįstai atmetė civilinio ieškovo V. A. ir prokuroro Valstybės ligonių kasos naudai ieškinius, nes toks sprendimas atitinka BPK 115 str. 3 d. 1 p.

Esant šioms aplinkybėms, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei nukentėjusiojo V. A. apeliacinius skundus atmesti.