Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrija 2023 m. gegužės 3 d. – 2023 m. birželio 22 d. laikotarpiu turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreditoriais, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad mokėjimų eilė nebuvo pažeidinėjama specialiai. Tiesiog buvo siekiama išlaikyti verslą. Tam jis turėjo toliau bendrauti su tiekėjais, partneriais ir vykdyti prisiimtus projektus. Bendrija užsiėmė baldų gamyba, projektavimu ir įrengimu. Tuo metu buvo vykdomas dar visai neblogas projektas, kuriam pabaigti reikėjo lėšų. Buvo planuojama, kad projektas bus tęstinis, tačiau aplinkybės pasikeitė, tęstinumo nebeliko ir atsiskaityti su VMI galimybės nebeliko. Bendrijos lėšų išmokėjimas sau realiai visai nereiškia tų lėšų pasilikimo sau. Kai tiekėjai ar darbininkai dirba tik su grynaisiais pinigais, jiems iš tų pinigų mokama grynaisiais. Gegužės mėnesį turėjo paskutinį projektą su įmone „(duomenys neskelbtini)“, projektas turėjo būti tęstinis, bet taip neįvyko įsikišus architektams. Kitų užsakymų gauti nepavyko ir Bendrijos veikla baigėsi. Pripažįsta pažeidimą. Nebuvo susipažinęs su įstatymų reikalavimais dėl mokėjimų eiliškumo. Nurodytų mokėjimų laikotarpiu jis buvo Bendrijos vadovas. Šiuo metu skiriasi su žmona, rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, jei bus galimybė, prašo skirti minimalią baudą ir jos mokėjimą išdėstyti pusės metų terminui. Jis dirba su individualia veikla, per mėnesį jo pajamos siekia 1500 Eur. Turi namą, sklypus, kelis automobilius. Kai išsiskirs su sutuoktine ir viską pasidalins, galės ką nors parduoti ir padengti įsiskolinimus.

Mokestinė nepriemoka – 13.944,92 Eur, iš jų: 11538,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio (susidarė nuo 2023 m. balandžio 25 d.), 531,06 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 1453,00 Eur pelno mokesčio (susidarė nuo 2023 m. gruodžio 15 d.), 50,87 Eur pelno mokesčio delspinigių, 362 Eur pelno mokesčio avansas (susidarė nuo 2023 m. gruodžio 15 d.), 9,96 Eur pagal vykdomuosius dokumentus (nuo 2024 m. vasario 22 d.).

2023 m. gegužės 10 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5274,05 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus mokestinės paskolos sutarties laikotarpiui.

VMI informacinės sistemos duomenimis Bendrija turi vieną sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank.

VMI bankui Swedbank išsiuntė prašymą pateikti informaciją apie Bendrijos bankų ar bankų filialų sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą ir jose esančius likučius nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki atsakymo teikimo dienos. Išnagrinėjus gautą banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad Bendrija, turėdama pradelstų mokėjimų skolą kreditoriui VMI pagal sudarytas anksčiau minėtas mokestinės paskolos sutartis, atliko atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais: 2023 m. gegužės 3 d. M. K. išmokėdama 3500 Eur sumą (kai mokestinė nepriemoka buvo 5281,95 Eur), 2023 m. gegužės 4 d. – 2000 Eur sumą (kai mokestinė nepriemoka buvo 5281,95 Eur), 2023 m. gegužės 11 d. – 500 Eur sumą (kai mokestinė nepriemoka buvo 5281,95 Eur), 2023 m. birželio 20 d. – 2000 Eur sumą (kai pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį buvo 2652,65 Eur), 2023 m. birželio 22 d. – 2000 Eur sumą (kai pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį buvo 2652,65 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 3 d. išmokėdama 1394,44 Eur sumą (kai mokestinė nepriemoka buvo 5281,95 Eur), 2023 m. gegužės 3 d. – 616,42 Eur sumą (kai mokestinė nepriemoka buvo 5281,95 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 15 d. išmokėdama 1000 Eur sumą (kai mokestinė nepriemoka buvo 5281,95 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 17 d. išmokėdama 1089 Eur sumą (kai mokestinė nepriemoka buvo 10,96 Eur), 2023 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėdama 1353,39 Eur sumą (kai pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį buvo 2652,65 Eur), 2023 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėdama 1089 Eur sumą (kai pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį buvo 2652,62 Eur), 2023 m. birželio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėdama 10 769 Eur, (kai pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį buvo 2652,62 Eur), 2023 m. birželio 22 d. MB (duomenys neskelbtini) išmokėdama 968,92 Eur (kai pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį buvo 2652,62 Eur). Nuo 2023 m. gegužės 3 d. valstybės biudžetui sumokėta/išieškota 822,94 Eur .

Vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, Bendrija, nevykdanti mokestinės paskolos sutarties, laikoma skolinga.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. – 2023 m. birželio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, pačios mokestinės paskolos sudarymo faktas, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, susiję su bankroto bylos šiai bendrijai iškėlimu.

VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrijos sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrijos banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas. MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. gegužės 3 d. – 2023 m. birželio 22 d. turėdama atitinkamai nuo 5281,95 Eur iki 2652,65 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, tomis pačiomis dienomis įvykdė atsiskaitymų su aukščiau išvardintais žemesnės eilės kreditoriais.

Tokiu būdu nekyla abejonių, kad Bendrija iš tiesų nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais ir esant tokiai situacijai jai buvo kilusi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta pareiga laikytis aukščiau minėto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kuris buvo pažeistas atliekant pareiškime nurodytus mokėjimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtinybę pažeisti įstatymų leidėjo įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą motyvavo tuo, jog Bendrija siekė išsaugoti veiklos tęstinumą, todėl negalėjo nutraukti santykių su savo tiekėjais ir darbuotojais, turėjo jiems mokėti už medžiagas ir darbą, kad prisiimti projektai būtų vykdomi. Tačiau įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nepaisant to, kad mokėjimai žemesniems kreditoriams yra motyvuojami siekiu išsaugoti įmonių veiklos tęstinumą. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrijos vadovas, neužtikrindamas, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimą jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į M. K. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su Bendrijos vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pareiškėja VMI prašė Bendrijos vadovui skirti sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, teismas tam pagrindo nenustatė. M. K. dėjo pastangas atnaujinti Bendrijos veiklą ir atkurti mokumą, neturėdamas tikslo sąmoningai kenkti VMI kaip kreditorės interesams. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas ne dėl piktybiško mokestinių prievolių ignoravimo, o stengiantis atkurti Bendrijos veiklą ir mokumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Bendrijos vadovui skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Taip pat, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, prašymas išdėstyti baudos mokėjimą tenkintinas, išdėstant paskirtos baudos sumokėjimą 7 mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 350 eurų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti M. K. paskirtos baudos mokėjimą 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio įmoką.

Išaiškinti, kad paskirta mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1310-961/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.