Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1189/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
2A-1189/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kanalų valymas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Išvadą teikia
Viešųjų pirkimų tarnyba
Civilinė byla Nr. 2A-1189/2012Procesinio sprendimo kategorija: 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kanalų valymas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5362-464/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kanalų valymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Institucija, teikianti išvadą – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kanalų valymas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. kovo 25 d. Viešojo pirkimo komisijos protokolu Nr. VP-112-3 įformintą sprendimą patikslinti Techninės specifikacijos 3.3. p. ir 3.33 p., o būtent Viešojo pirkimo komisijos protokolo Nr. VP-112-3 išraše nurodytus atsakymus į 1, 4, 5 ir 6 klausimus;

2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 6-1101 (1.20-04) (siųstu CVP IS priemonėmis) įformintą Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą netenkinti UAB „Kanalų valymas“ pateiktos pretenzijos;

3) įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų neatitinkančios Techninės specifikacijos 3.3 p., išdėstant jį taip: „Nuo automobilio paskirstymo dėžės sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama hidraulinės, mechaninės ar kitos lygiavertės pavaros pagalba“, o Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktus panaikinti.

4) priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. kovo 2 d. atsakovas paskelbė konkurso „Specialiosios paskirties automobilių su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui“ sąlygas. Ieškovas ketino pateikti pasiūlymą konkursui, tačiau konkurso sąlygos, apibūdinančios pirkimo objektą, yra išimtinai palankios tik kai kuriems tiekėjams, kas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms, suvaržo galimybes dalyvauti konkurse ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei iškreipia konkurenciją. 2011 m. kovo 28 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ pranešimą dėl Konkurso sąlygų patikslinimo/paaiškinimo. Ieškovas 2011 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovui pretenziją, jog konkurso sąlygos ir viešųjų pirkimų komisijos priimtas sprendimas dėl Konkurso sąlygų patikslinimo akivaizdžiai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui. UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą netenkinti pretenzijos.

Ieškovo teigimu, UAB „Vilniaus vandenys“ vykdomo konkurso techninė specifikacija neatitinka VPĮ 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes techninės specifikacijos 3.3 punkte yra iškeltas reikalavimas – nuo automobilio paskirstymo dėžės sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama išimtinai hidraulikos (hidraulinių variklių) pagalba. Paaiškindamas šį punktą, atsakovas nurodė, jog reikalavimas dėl vienintelio tipo jėgos perdavimo mechanizmo pasirinktas dėl hidraulinės sistemos sudėtinių dalių atsparumo ir tarnavimo laiko ilgaamžiškumo bei paprastesnės techninės priežiūros, šis reikalavimas yra privalomas ir alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti kaip neatitinkantys Techninės specifikacijos reikalavimų.

Ieškovo teigimu, Viešųjų pirkimų komisija išaiškino konkurso sąlygas taip, kad jos iš esmės tapo palankios tik vienam perkamos prekės tipui ir suteikė nepagrįstą konkurencinį pranašumą tam tikram produktui - hidraulikos (hidraulinių variklių) jėgos perdavimo mechanizmui, kuris yra sudėtinė pirkimo objekto dalis. Be to, hidraulikos (hidraulinių variklių) jėgos perdavimo mechanizmas tinka tik konkrečiam aukšto slėgio keitiklių tipui, gaminamam vienintelio plovimo įrangos gamintojo „Kaiser Gmbh“, kuriuos gamintojas tiekia bei montuoja tik savo įmonės specialioje įrangoje, skirtoje nuotekų tinklų plovimui bei valymui. Tokiu būdu didelė dauguma gamintojų, gaminančių specialiosios paskirties automobilius su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui, montuojančius seniai išbandytus, pasiteisinusius bei visame pasaulyje pripažintus ir naudojamus tradicinius plunžerinius aukšto slėgio siurblius, yra nepagrįstai diskriminuojami ir suvaržomos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Todėl ieškovo nuomone, toks komisijos sprendimas, kuriuo patikslinant konkurso sąlygas dar labiau suvaržoma konkurencija, yra neteisėtas, o konkurso sąlygos turėtų būti patikslintos arba atitinkamai pakeistos, sudarant sąlygas jame dalyvauti kuo daugiau tiekėjų. Ieškovas pažymėjo, jog Techninės specifikacijos 3.3 punkte nurodytas konkretus perkamo specialios paskirties automobilio su specialia įranga jėgos perdavimo tipas, todėl tai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3, 4, 8 dalims. Tokie specialios paskirties automobiliai su specialia įranga, anot ieškovo, yra gaminami ir su mechaniniu sukimo jėgos perdavimo mechanizmu bei kitais alternatyviais mechanizmais. Tuo tarpu perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje nurodė vienintelį jėgos perdavimo tipą ir ne tik nepateikė nurodymo „arba lygiavertis“, tačiau atvirkščiai, atsakydama į tiekėjo klausimus, priėmė sprendimą, kad kitokio tipo jėgos perdavimo mechanizmo siūlymas bus pripažintas alternatyviu ir atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų. Anot ieškovo, hidraulinė sistema objektyviai negali reikalauti minimalesnės priežiūros už prastesnę ir ilgaamžiškesnę mechaninę sistemą. Be to, nors konkurso pasiūlymo vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina, iš tokių nepagrįstų Techninės specifikacijos reikalavimų aiškiai matyti, kad siekiama įsigyti ne pigiausią, o vienintelę specialios paskirties transporto priemonę. Pasak ieškovo, minėtos sąlygos užkerta galimybę pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams ir pateikti konkurencingus pasiūlymus bei apriboja paties atsakovo galimybę išsirinkti kokybiškas ir jo poreikius atitinkančias prekes, taip pat užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą.

Ieškovas taip pat pažymėjo, jog Techninės specifikacijos 3.34, 3.36 ir 3.33 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkančią įrangą su viena filtravimo pakopa gamina vienintelis tiekėjas – „Kaiser Gmbh“, nors daugiau kaip vienos pakopos filtravimo sistema gali būti lygiavertė nurodytai Techninės specifikacijos 3.33 punkte, jos funkcinės charakteristikos būtų ne blogesnės nei vienos filtravimo pakopos sistemos ir visiškai atitiktų norimą rezultatą ir funkcinius reikalavimus bei Techninės specifikacijos 3.31, 3.32, 3.34 ir 3.36 punktų nuostatas. Tačiau perkančioji organizacija vis tiek patikslino technines sąlygas taip, kad gali būti siūloma tik vienos pakopos filtravimo sistema. Anot ieškovo, toks techninių sąlygų išaiškinimas nėra pagrįstas, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsniui, dirbtinai riboja konkurenciją ir tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse, nes tokiu atveju gali būti siūloma tik vienintelio tipo ir techninės konstrukcijos filtravimo sistema, nors kitos lygiavertės filtravimo sistemos atitinka iškeltus norimus rezultatus ir funkcinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino neteisėtomis ir panaikino UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. kovo 2 d. paskelbto atviro konkurso dviems specialios paskirties automobiliams su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkti (pirkimo Nr. 101397) Techninėje specifikacijoje 3.3. p. ir 3.33 p. nustatytas konkurso sąlygas, patvirtintas šios bendrovės Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2011-02 protokolu Nr. VP-1; priteisė iš UAB „Vilniaus vandenys“ 405 Lt žyminio mokesčio ir 240 Lt atstovavimo išlaidų UAB „Kanalų valymas“ naudai; priteisė iš UAB „Vilniaus vandenys“ 46,65 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Teismas pažymėjo, kad kilusio ginčo esmė - konkurso sąlygų, susijusių su ketinamų įsigyti automobilių techninėmis charakteristikomis ir funkcijomis, atitikimo VPĮ nuostatoms, įvertinimas. Teismo teigimu, alternatyvus pasiūlymas, kurio konkurso sąlygos tiekėjams neleido pateikti, traktuotinas ne kaip galimybė dalyvauti pirkime tiekėjui su pasiūlymu, kuris nėra visiškai tapatus paskelbto konkurso sąlygoms bei konkretiems jame įvardintiems reikalavimams. Ši sąvoka, anot teismo, naudojama VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje ir reiškia, kad vienas tiekėjas paprastai gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus (juos skaidyti). Anot teismo, ši įstatymo nuostata suponuoja ne tik tai, kad tiekėjas negali pateikti papildomo (alternatyvaus) pasiūlymo savo paties ankstesniam pasiūlymui, bet ir tai, jog perkančioji organizacija jo negali priimti, į jį atsižvelgti ir vertinti. Jeigu būtų nustatyti tokio pobūdžio veiksmai, būtų taip pat pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, kurie įpareigoja perkančiąją organizaciją visus tiekėjus vertinti vienodai ir laikytis VPĮ nuostatų bei pirkimo dokumentų sąlygų. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 25 straipsnio 8 dalis, kuria remiasi ieškovas, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje neleidžia nurodyti konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, patento, tipo, konkrečios kilmės ar gamybos, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Pasak teismo, šių elementų nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šios teisės normos 3 ir 4 dalių reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju tokia situacija nesusiklostė ir poreikio įrašyti į sąlygas „arba lygiavertis“ nebuvo, nes siekiamas įsigyti daiktas - specialios paskirties automobilis - gali būti apibūdintas (identifikuotas) visiems vienodai aiškiai ir suprantamai. Teismas, atsižvelgęs į Viešųjų pirkimo tarnybos išvadoje išdėstytą nuomonę, taip pat į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi papildomus duomenis iš perkančiosios organizacijos bei detaliau įvertinusi šį viešąjį pirkimą, įpareigojo atsakovą jį nutraukti, konstatavo, jog toks tarnybos nurodymas saisto perkančiąją organizaciją, yra jai privalomas. Teismas pažymėjo, jog tarnyba analizavo ir sutarties 3.3. bei 3.33. punktų nuostatas, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje. Vadovaudamasis tuo, kad perkančiosios organizacijos reikalavimus pirkimo objektui turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos (lygiateisiškumas) ir kad nebūtų ribojama konkurencija (VPĮ 25 str. 2 d.), teismas pripažino, jog konkurso sąlygos ta apimtimi, kiek jos yra ginčijamos byloje, neatitiko viešųjų pirkimų principų, sukliudė ieškovui dalyvauti konkurse.

Teismas konstatavo, kad nei atsakymų, išdėstytų ieškovui 2011 m. kovo 25 d. Viešojo pirkimo komisijos protokole Nr. VP-112-3, kuriuo atsisakyta patikslinti Techninės specifikacijos 3.3. p. ir 3.33 p., nei Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo netenkinti UAB „Kanalų valymas“ pretenzijos panaikinimas ginčo iš esmės neišsprendžia, bei pažymėjo, jog teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją nustatyti konkrečias sąlygas ar jas suformuluoti ieškovo siūlomu būdu. Anot teismo, ieškovui turėtų būti užtikrinta teisė dalyvauti konkurse ir pateikti savo pasiūlymą, o tokį tikslą galima pasiekti pripažinus neteisėtomis ir panaikinus UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. kovo 2 d. paskelbto atviro konkurso dviem specialios paskirties automobiliams su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui pirkti (pirkimo Nr. 101397) Techninėje specifikacijoje 3.3. p. ir 3.33 p. nustatytas konkurso sąlygas, patvirtintas šios bendrovės Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2011-02 protokolu Nr. VP-1.

Teismas, atsižvelgdamas į Advokatūros įstatymo 48 straipsnio reglamentavimą, konstatavo, jog advokatas įgalintas atstovauti klientą ir teikti jam paslaugas tik nuo susitarimo raštu įforminimo bei tokios sutarties apskaitymo. Anot teismo, tik nuo tada jis pripažintinas įgaliotu dalyvauti konkrečios bylos procese atstovu. Pateiktos atstovavimo sutarties pagrindu nustatęs, kad tarp ieškovo ir jo atstovo teisinių paslaugų teikimo santykiai susiklostė tik 2011 m. birželio 27 d., iki to momento ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog bylą ves be atstovo, teismas nusprendė PVM sąskaitos-faktūros bei ataskaitos apie suteiktas paslaugas iki atstovavimo sutarties sudarymo dienos nevertinti kaip išlaidų dydį šioje byloje pagrindžiančius dokumentus, todėl ieškovui priteisė iš atsakovo 240 Lt už dvi atstovavimo teismo posėdžiuose valandas, taip pat 405 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kanalų valymas“ prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 7 356,80 Lt (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidų ir 405,00 Lt žyminio mokesčio, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas bylinėjimosi išlaidas sutapatino su atstovavimo išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Nuo 2011 m. birželio 27 d. tarp ieškovo ir jį atstovaujančio advokato susiklostė ir atstovavimo teisme teisiniai santykiai. Tuo tarpu iki šios datos advokatas teikė teisines konsultacijas ir parengė procesinius dokumentus teismui.

2. Iki ieškinio padavimo advokatas ieškovo užsakymu parengė pretenziją UAB „Vilniaus vandenys“ dėl atviro konkurso, ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties ir suteikė teisines konsultacijas. Tai patvirtina teismui pateiktos ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas ir PVM sąskaitos-faktūros.

3. 2011 m. birželio 27 d. ieškovas ir advokatas sudarė atstovavimo sutartį, kurios pagrindu advokatas atstovavo klientą teisme, nagrinėjant bylą. Atstovavimo sutartimi advokatui buvo pavesta atstovauti klientą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik atstovavimo teisme išlaidos, bet ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.), Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino iki atstovavimo sutarties sudarymo patirtų išlaidų.

4. Ieškovas patyrė iš viso 7 356,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu, nes buvo būtinos. Pagal VPĮ 93 straipsnio 3 dalį, ginčams, kylantiems iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra privalomas ikiteisminis ginčo sprendimas tiek šiai procedūrai, tiek ir patiems viešiesiems pirkimams, reikalingos specialios žinios. Todėl, objektyviai vertinant, ieškovas dar ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje turėjo naudotis teisininko paslaugomis ir už šias paslaugas jis sumokėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Kanalų valymas“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Techninėje specifikacijoje, laikantis VPĮ 25 straipsnio 8 dalies reikalavimų, nėra nurodytas nei konkretus modelis, šaltinis, procesas, prekės ženklas, tipas ar kilmės/ gamybos reikalavimai, dėl ko tam tikriems tiekėjams galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos arba tam tikrų tiekėjų pasiūlymai būtų atmesti, suteikiant lygias galimybes dalyvauti visiems tiekėjams, nepriklausomai nuo to, kieno gaminamą produkciją jie siūlytų. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai yra susiję tik su perkamų objektų funkcionavimu, neįvardinant jokių konkrečių reikalavimų hidraulinės sistemos parametrams (slėgiams, našumams, galingumams ir t. t.), neiškeliant konkrečių reikalavimų ir hidraulinės sistemos sudėtinėms dalims (hidrovarikliams, hidrosiurbliams, paskirstytojams, vožtuvams ir t. t.).Teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai nelaikytini funkciniais ir/ar dėl kokių priežasčių šie reikalavimai laikytini apibūdinančiais konkretų procesą, gaminio tipą. Teismas vadovavosi tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, išdėstyta 2011 m. birželio 23 d. pateiktoje išvadoje, ir 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 4S-3497, kuriuo atsakovas įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras. Apelianto nuomone, nėra pagrindo vadovautis vien tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kuri yra nevienareikšmė ir teismui neprivaloma. Tarnyba pati pripažino, kad be specialių žinių ir ekspertų pasitelkimo negalima konstatuoti, kad Techninės specifikacijos 3.3 punkte nurodytas reikalavimas yra nefunkcinis. Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo pakankamai specialių žinių ir kompetencijos pareikšti nuomonę dėl Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatytų reikalavimų.Priimdamas sprendimą, teismas nevertino, jog kitiems konkurso dalyviams Techninės specifikacijos 3.3 punkte ir 3.33 punkte nurodyti reikalavimai buvo aiškūs ir kad konkurse buvo pateikti net trys pasiūlymai. Tai suponuoja išvadą, jog tiekėjai nebuvo diskriminuojami ir buvo tinkamai užtikrinta konkurencija. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, kuria remiamasi sprendime, pateikiama per siaura pirkimo objekto funkcinių reikalavimų samprata, todėl ji neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsižvelgdamas į savo poreikius, pirkimo objektui nustatė tokius reikalavimus, kurie leistų įsigyti objektą, kurio funkcinės savybės leidžia jį paprasčiau ir ekonomiškiau eksploatuoti ir ilgiau naudoti pagal paskirtį, kuris leidžia perkančiajai organizacijai pasiekti užsibrėžtus tikslus ir patenkinti savo poreikius (VPĮ 3 str. 2 d.).Ieškovas neįrodė, jog Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai nėra funkciniai, o yra diskriminuojantys bei riboja konkurenciją. Byloje ieškovas tik pateikė savo nuomonę, kad minėti Techninės specifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ, bet nenurodė jokios informacijos, kuri pagrįstų ieškinyje nurodomus skirtumus tarp hidraulinės ir mechaninių pavarų, taip pat neįrodė, kad pagal vienpakopės filtravimo sistemos reikalavimą gali būti pasiūlytas tik vieno gamintojo „Kaiser Gmbh“ gaminys. Priešingai, trijų pasiūlymų pateikimas konkurse paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Anot apelianto, tik ieškovui įrodžius, kad byloje ginčijami Techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai apibūdina konkretų procesą ar gaminio tipą, būtų sprendžiama, ar nagrinėtinu atveju Techninė specifikacija neatitiko VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.Byloje neįrodyta, kad Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai neleido ieškovui dalyvauti konkurse, jį diskriminavo ar ribojo konkurenciją. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamos konkurso sąlygos sukliudė ieškovui dalyvauti konkurse. Anot atsakovo, ieškovas, kuris pats negamina specialios paskirties automobilių, o juos įsigyja iš gamintojų ir perparduoda, galėjo dalyvauti konkurse ir pateikti Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus atitinkančius automobilius. Be to, patys specialios paskirties automobilių/įrangos gamintojai nedalyvavo konkurse ir neišreiškė nuomonės dėl Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų.Sprendimas laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas dėl to, kad sprendimu teismas tenkino ieškovo reikalavimą, dėl kurio nebuvo laikytasi privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d.). Ieškovas 2011 m. balandžio 1 d. pretenzija prašė pakeisti konkurso sąlygas arba jas patikslinti, bet neprašė jas panaikinti. Perkančiajai organizacijai nepatenkinus tiekėjo pretenzijos, pastarasis turėjo teisę kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas tenkintų pretenzijoje nurodytus reikalavimus. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi jame sprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių. Kadangi sprendimas gali turėti įtakos pateikusių pasiūlymus konkursui tiekėjų (UAB „Rosma“, UAB „Willenbrock“ ir UAB „Corpora“) teisėms ir pareigoms, šie ūkio subjektai turi būti įtraukti į bylos procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas, panaikindamas Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktus, priėmė akivaizdžiai neproporcingą sprendimą, nes buvo neįvertintos visos faktinės aplinkybės, buvo pažeisti ne tik atsakovo, bet ir kitų tiekėjų, kurie dalyvavo konkurse ir pateikė savo pasiūlymus, teisėti interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

Teismas teisingai konstatavo, kad PVM sąskaitos-faktūros bei ataskaitos už suteiktas paslaugas iki atstovavimo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2011 m. birželio 27 d., nevertintinos kaip išlaidas byloje pagrindžiantys dokumentai. Sistemiškai aiškinant Advokatūros įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatas bei CPK 57 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad įstatymų nuostatas atitinkantys teisinių paslaugų teikimo santykiai tarp ieškovo ir jo atstovo susiklostė tik nuo 2011 m. birželio 27 d., t. y. nuo atstovavimo sutarties sudarymo dienos.Ieškovas neįrodė, kad iki 2011 m. birželio 27 d. atstovavimo sutarties sudarymo jam buvo teikiamos paslaugos. Atvirkščiai, ieškinys buvo pasirašytas 2011 m. balandžio 15 d. ir jį pasirašė ieškovo vadovas, o pačiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad byla nebus verdama per advokatą. Patikslintą 2011 m. birželio 2 d. ieškinį taip pat pasirašė ieškovo vadovas ir jame taip pat nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą. Reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas, nes ieškovo atstovo įkainiai už teisines paslaugas, nurodytas su PVM sąskaitomis-faktūromis pateiktose ataskaitose, keliskart viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R- 85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalaus dydžio įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovas nepagrindė paslaugų suteikimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Kanalų valymas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymą.Nepagrįsta atsakovo pozicija, jog Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai yra susiję tik su perkamų objektų funkcionavimu, o ne konkretaus proceso, tipo apibūdinimu, kaip nustatė teismas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad minėtuose punktuose nėra įvardijami konkretūs reikalavimai hidraulinės sistemos parametrams ar jos sudėtinėms dalims, nes šiems teiginiams pagrįsti jis nenurodo jokių byloje esančių ar kitų įrodymų. Atsakovas, atsakydamas į tiekėjo klausimus, aiškiai nurodė, jog kitokio jėgos perdavimo mechanizmo, negu hidraulinių variklių, siūlymas bus pripažintas alternatyviu ir atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų bei išaiškino konkurso sąlygas taip, kad konkursui galėjo būti siūlomi tik vienintelio tipo ir techninės konstrukcijos filtravimo sistema. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai nėra funkciniai ir riboja kitų tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nepateikė jokios informacijos, kuri pagrįstų mechaninės ir hidraulinės perdavimo pavaros skirtumus, nes ieškovas to daryti neprivalėjo, kadangi ieškinio dalykas yra visai kitas – ginčijami Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai vieninteliam konkrečiam procesui ir gaminimo tipui, o ne tai, ar šis konkretus tipas yra kuo nors pranašesnis ar panašus į kitus įrenginius.Atsakovo teiginys, jog neįrodyta, kad ginčijamos Techninės specifikacijos nuostatos neleido dalyvauti ieškovui konkurse, neatitinka ne tik bylos aplinkybių, bet ir pagrindinių VPĮ principų ir kriterijų. Atsakovas, pareikšdamas, jog alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti, apsunkino visų suinteresuotų dalyvių galimybes dalyvauti konkurse. Be to, tai, kad konkursui buvo pateikti trijų tiekėjų pasiūlymai, neįrodo ieškinio nepagrįstumo ir nėra pagrindas pripažinti, kad VPĮ nuostatoms prieštaraujanti Techninė specifikacija neapriboja konkurencijos, nes visi tiekėjai pasiūlė tą patį, vienintelį galimą jėgos perdavimo mechanizmą – konkretų procesą ir tipą.Išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką atsakovas supranta itin siaurai ir nepagrįstai teigia, jog siekdamas panaikinti konkurso sąlygas, ieškovas pirmiausia turėjo iš naujo pateikti pretenziją atsakovui, o tik po to kreiptis į teismą su ieškiniu. Tokiu atveju, anot ieškovo, perkančioji organizacija iš esmės tą patį klausimą spręstų kelis kartus, o tai užvilkintų viešųjų pirkimų procedūrą.CPK 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga savo iniciatyva spręsti trečiųjų asmenų įtraukimo bylos dalyviais procesinį klausimą. Anot ieškovo, dėl bylos specifikos pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, nes ginčas kilo dėl konkurso sąlygų teisėtumo, kas gali turėti įtakos visiems potencialiems tiekėjams, nepriklausomai nuo to ar jie pateikė pasiūlymus ar ne. Trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą niekaip neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.Nepagrįsta atsakovo pozicija, jog skundžiamas sprendimas yra neproporcingas ir dėl to nukenčia viešasis interesas, nes atsakovo paskelbtas pirkimas varžo tiekėjų konkurenciją ir diskriminuoja juos, o tokį varžymą pateisinančių priežasčių atsakovas neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kanalų valymas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.).

Pagal VPĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 str. 2 d.). Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 str. 8 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo objektą turi apibūdinti taip, kad būtų išvengta tiesioginės nuorodos į konkretų modelį, prekės ženklą, patentą, kilmę. Perkančiajai organizacijai leidžiama nurodyti kai kuriuos tikslius pirkimo objektą kvalifikuojančius kriterijus, jei ji taip pat nurodo, kad pripažįstami analogiški arba ekvivalentiški (lygiaverčiai) objektai. Taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2011 m. kovo 2 d. paskelbto atviro konkurso sąlygų (toliau - Konkurso sąlygos) 2.1 ir 2.2 punktų turinį, šio konkurso objektas yra du specialios paskirties automobiliai su specialia įranga nuotekų tinklų plovimui ir valymui, kurių savybės yra nurodytos techninėje specifikacijoje - trečiajame konkurso sąlygų priede. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo būtent dėl perkamų automobilių savybes apibūdinančios Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatytų reikalavimų perkamiems automobiliams, o tiksliau šių automobilių specialiai įrangai, skirtai nuotekų tinklų plovimui ir valymui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 3.3 punkte nustatyta, kad nuo automobilio paskirstymo dėžės sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama hidraulikos (hidraulinių variklių) pagalba.

Pagrindiniai reikalavimai ant perkamų specialios paskirties automobilių montuojamai specialiai įrangai yra nustatyti Techninės specifikacijos 3.1, 3.2, 3.4, 3.6, 3.7, 3.8 bei kituose punktuose, kuriuose nustatyti reikalavimai įrangos darbo režimams, darbinei aplinkos temperatūrai (temperatūrai, prie kurios įranga turi būti pritaikyta dirbti), įrangos valdymui ir kt. Šie reikalavimai priskirtini pirkimo objekto funkciniams bei kokybės reikalavimams, nes jie nurodo, kokias funkcijas privalo turėti ant perkamų automobilių sumontuota įranga, kaip ji turi būti valdoma, prie kokių aplinkos temperatūrų ji privalo veikti, kokios talpos turi būti sumontuotos ant automobilio ir pan. Iš techninės specifikacijos 2.9 ir 3.3 punktų turinio taip pat akivaizdu, kad specialios įrangos darbui yra būtina sukimo jėga, kuri perduodama nuo automobilio variklio. Tai taip pat funkcinis reikalavimas, rodantis, kokiu būdu veikia (funkcionuoja) įranga. Tačiau reikalavimas, nustatantis, kad sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama išimtinai hidraulikos (hidraulinių variklių) pagalba, yra ne funkcinis reikalavimas, nes jis rodo ne kaip veikia įranga (sukimo jėgos pagalba), bet tai, kokiu būdu yra perduodama sukimo jėga - išimtinai hidraulikos (hidraulinių variklių) pagalba. Taigi, minėtame techninės specifikacijos punkte yra nurodytas konkretus procesas - sukimo jėgos perdavimo procesas, nors tai draudžia VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostata.

CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu šioje byloje dalyvaujančios Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip valstybės institucijos, įtrauktos išvadai byloje nagrinėjamais klausimais, susijusiais su VPĮ normų taikymu bei konkrečių Konkurso sąlygų atitikimu VPĮ normoms, duoti, 2011 m. birželio 23 d. išvadoje yra nurodyta, kad Techninės specifikacijos 3.3 punkto reikalavimas, jog nuo automobilio paskirstymo dėžės sukimo jėga, reikalinga specialios įrangos darbui, privalo būti perduodama išimtinai hidraulikos (hidraulinių variklių) pagalba, galimai prieštarauja VPĮ 25 straipsnio 2 ir 8 dalių reikalavimams, nes, tarnybos nuomone, yra nurodytas konkretus procesas, t. y. kaip sukimo jėga privalo būti perduodama. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime tokia išvada jau pateikiama kaip kategoriška išvada. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, su šia išvada nėra pagrindo nesutikti.

Pagal Techninės specifikacijos 3.33 punkto nuostatą, filtravimo sistema privalo būti ne daugiau kaip vienos filtravimo pakopos.

Techninės specifikacijos 3.31. punkte nustatyta, kad nuotekų tinklų plovimo įranga privalo būti pritaikyta filtruoti nuotekų tinklų skystį (nešvarų vandenį), sumažinant jo užterštumą iki 0,5 mm dydžio kietosiomis dalelėmis bei panaudoti šį nešvarų vandenį nuotekų tinklų plovimui; 3.32. punkte nustatytas reikalavimas, kad nuotekų tinklų plovimo darbams naudojamas aukšto slėgio siurblys privalo būti pritaikytas dirbti naudojant nešvarų vandenį, kurio užterštumas kietosiomis dalelėmis gali siekti iki 0,5 mm dydžio; 3.35. punkte nustatytas reikalavimas, kad filtravimo sistema privalo dirbti (filtruoti) nestabdant nuotekų tinklų plovimo ir nuotekų siurbimo įrangos darbo; 3.36. punkte nustatytas reikalavimas, kad filtravimo sistemos našumas privalo būti toks, kad išfiltruoto vandens kiekio pakaktų aukšto slėgio siurblio nepertraukiamam darbui užtikrinti. Taigi, norimas rezultatas, kuris ir laikytinas funkciniu reikalavimu, yra apibūdintas Techninės specifikacijos 3.31., 3.32., 3.35. ir 3.36 punktuose. Todėl Viešųjų pirkimų tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad papildomas reikalavimas, jog filtravimo sistema privalo būti ne daugiau kaip vienos filtravimo pakopos, diskriminuoja tiekėjus, nes galimas atvejis, kad atsakovo nurodomas norimas rezultatas gali būti pasiektas ir kitokiu būdu. Tuo tarpu 3.33. punktas iš tiekėjų, galinčių tokį būdą pasiūlyti, atimtų galimybę dalyvauti konkurse ir šis reikalavimas prieštarauja VPĮ 25 straipsnio 2 daliai, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Aiškindamas techninės specifikacijos 3.3 punkte nustatytą reikalavimą, savo paaiškinimuose, išdėstytuose Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. kovo 25 d. posėdžio protokole, atsakovas nurodė, kad toks reikalavimas yra nustatytas, norint pasiekti, kad įrangos priežiūrai reikėtų skirti kuo mažiau laiko ir ją būtų galima maksimaliai išnaudoti pagal paskirtį, nes kaip taisyklė, hidraulinės sistemos dalys turi pakankamai didelį atsparumą, o tai lemia įrangos tarnavimo ilgaamžiškumą (9 b. l., 1 t.). Taip pat šio reikalavimo nustatymo motyvus atsakovas aiškino ir savo atsiliepime į ieškinį (86 b. l., 1 t.).

Žemesnės instancijos teismas

Analogiškai atsakovas paaiškino ir Techninės specifikacijos 3.33 punkte įtvirtinto reikalavimo filtravimo sistemai nustatymą, teigdamas, kad tokį reikalavimą jis nustatė, siekdamas, kad planuojamo įsigyti specialios paskirties automobilio įranga darbo pamainos metu turėtų galimybę būti maksimaliai panaudojama nuotekų tinklų plovimo ir valymo darbams, kad darbo pamainos metu būtų skiriama kuo mažiau laiko filtravimo sistemos priežiūrai, kad nereikėtų stabdyti nuotekų tinklų plovimo ir valymo darbų bei laukti, kol filtravimo sistema paruoš reikiamą kiekį vandens aukšto slėgio siurblio darbui. Perkančios organizacijos nuomone, daugiapakopės filtravimo sistemos techniniu požiūriu turi žymiai didesnį poreikį priežiūrai ir aptarnavimams, nei vienpakopės, o tai mažina galimybę maksimaliai išnaudoti darbo pamainos laiką panaudojant įrangą pagal tiesioginę jos paskirtį.

Pagal VPĮ 2 straipsnio 21 dalies nuostatą, pirkimo dokumentų paaiškinimai taip pat yra priskiriami pirkimo dokumentų kategorijai. Todėl tokie paaiškinimai tiekėjams yra privalomi.

Taigi, aptariamos pirkimo dokumentų sąlygos reikalauja pateikti įrangą tik su vieninteliu būdu perduodama sukimo jėga bei tik vienpakope filtravimo sistema ir analogiškų arba ekvivalentiškų (lygiaverčių) jėgos perdavimo būdų neleidžia bei nepripažįsta.

Kaip jau minėta, perkančiosioms organizacijoms leidžiama nurodyti kai kuriuos tikslius pirkimo objektą kvalifikuojančius kriterijus, jei ji taip pat nurodo, kad pripažįstami analogiški arba ekvivalentiški (lygiaverčiai) objektai, o aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

Nustatydamas reikalavimus specialiajai įrangai, pagal kuriuos ši įranga turi būti išimtinai tik su vieninteliu būdu (hidraulikos pagalba) perduodama sukimo jėga bei tik su vienpakope filtravimo sistema ir nenurodydamas, kad pripažįsta analogiškus arba ekvivalentiškus (lygiaverčius) jėgos perdavimo bei filtravimo būdus (filtravimo sistemas), išskyrus pateikiamą savo nuomonę dėl maksimalaus įrangos panaudojimo pagal jos tiesioginę paskirtį, jokių patikimų ir įtikinamų šių reikalavimų nustatymą pagrindžiančių įrodymų nei pirkimo dokumentuose, nei šioje byloje atsakovas nepateikė. Savo teiginių, jog hidraulinės sistemos dalys turi pakankamai didelį atsparumą, kas lemia įrangos tarnavimo ilgaamžiškumą, o vienpakopės filtravimo sistemos priežiūra reikalauja žymiai mažesnio poreikio, negu daugiapakopės, atsakovas nepagrindė nei sistemų techniniais duomenimis, nei specialistų išvadomis, nei savo paskaičiavimais, grįstais objektyviais aptariamų sistemų techniniais duomenimis. Todėl teigti, kad tik atsakovo pasirinktos sukimo jėgos perdavimo bei filtravimo sistemos užtikrins maksimalų įrangos panaudojimą pagal jos tiesioginę galimybę, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktų reikalavimai pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, yra pagrįsta ir pirmosios instancijos teismas šios išvados bei kitų byloje esančių duomenų, o taip pat VPĮ 25 straipsnio 8 dalies ir Konkurso sąlygų, bei konkrečiai techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 p. nuostatų analizės pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad šie konkretūs konkurso sąlygų reikalavimai ta apimtimi, kuria jie šioje byloje yra ginčijami, neatitiko viešųjų pirkimų principų ir sukliudė ieškovui dalyvauti konkurse. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė konkrečių motyvų, kodėl techninės specifikacijos 3.3 punkte ir 3.33 punkte nustatyti reikalavimai nelaikytini funkciniais ir kodėl jie laikytini apibūdinančiais konkretų procesą, gaminio tipą, minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba šioje nutartyje jau minėtu 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu jai suteikta teise, nustačiusi VPĮ pažeidimus, įpareigojo atsakovą nutraukti pirkimo procedūras. Šis Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas nėra panaikintas, ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis yra privalomas perkančiajai organizacijai. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatą, šis sprendimas, kaip valstybės institucijos jos kompetencijos ribose išduotas bei tokių dokumentų formai keliamus reikalavimus atitinkantis dokumentas, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą ir privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis.

Atsakovas savo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimu yra konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo 2.5 dalis, kurioje pasisakoma dėl Techninės specifikacijos 3.3 punkte nustatyto reikalavimo, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimams ir yra neteisėta. Tačiau su šiuo teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas nėra panaikintas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimu UAB ,,Vilniaus vandenys“ skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, yra atmestas. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taigi, vadovautis jame nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ir šiuo neįsiteisėjusiu sprendimu Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo neteisėtumo faktas nėra konstatuotas. Minėtu sprendimu teismas tik padarė išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos suformuluotas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir prieštarauja VPĮ nuostatoms. Tokia išvada padaryta, nustačius, kad minėtoje sprendimo dalyje yra pateikiama nuomonė, kuriai patvirtinti ar paneigti ir galutinai nustatyti, ar nėra pažeidžiamas nediskriminavimo principas, tarnyba nusprendžia, kad būtina pasitelkti ekspertus. Taigi atsakovo pateiktas teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė, jog Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai nėra funkciniai, o yra diskriminuojantys, bei riboja konkurenciją, o tik pateikė savo nuomonę, kad minėti reikalavimai pažeidžia VPĮ.

Reikalavimai, kuriais nustatyta, kad perkama įranga turi būti išimtinai tik su vieninteliu būdu (hidraulikos pagalba) perduodama sukimo jėga bei tik su vienpakope filtravimo sistema, nepripažįstant, kad analogiški arba ekvivalentiški (lygiaverčiai) jėgos perdavimo bei filtravimo būdai (filtravimo sistemas) taip pat yra tinkami, riboja konkurenciją, nes tiekėjai, galintys pasiūlyti ir parduoti specialios paskirties automobilius, atitinkančius kitus techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, tačiau sukomplektuotus su įranga, kuriai sukimo jėga perduodama ne hidrauliniais, o kito tipo varikliais, ir kurioje sumontuota kitokia, nevienpakopė filtravimo sistema, esant tokiems reikalavimams, pasiūlymų pateikti negalės. Kadangi Konkurso sąlygose nustatytas vienintelis pasiūlymų vertinimo kriterijus - mažiausios kainos kriterijus (Konkurso sąlygų 9.7.9 p.), tai tokie reikalavimai pirkimo objektui ne tik riboja konkurenciją, bet ir gali būti kliūtis tinkamam viešojo pirkimo tikslo - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, įgyvendinimui.

Kaip jau minėta, pats atsakovas, kaip perkančioji organizacija, nustatęs tokius reikalavimus, kurie iš esmės riboja konkurenciją, savo teiginius apie tai, kad šie reikalavimai užtikrins maksimalų įrangos panaudojimą pagal jos tiesioginę paskirtį, o jų nesant, toks tikslas nebus pasiektas, pagrindė tik savo nuomone, nors privalėjo pateikti patikimą ir įtikinamą tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą. Taigi, ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad Techninėje specifikacijoje pirkimo objektui nustatyti ir šioje byloje ginčijami reikalavimai leistų atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, įsigyti objektą, kurio funkcinės savybės leidžia jį paprasčiau ir ekonomiškiau eksploatuoti ir ilgiau naudoti pagal paskirtį ir taip pasiekti užsibrėžtus tikslus bei patenkinti savo poreikius, privalo įrodyti pats atsakovas, kuris tokius reikalavimus nustatė. Pažymėtina ir tai, kad vieninteliu pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustačius mažiausios kainos, bet ne ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, tokie nustatytų reikalavimų pagrindimo argumentai nėra tinkami.

Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone. Pirmosios instancijos teismas analizavo tiek VPĮ 3 straipsnio, 25 straipsnio 2 bei 8 dalių, tiek ir Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktų nuostatas ir padarė bylos duomenimis bei šių nuostatų pagrindu pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vertindama Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatytų reikalavimų pagrįstumą, galimai neturėjo pakankamai specialių žinių, neatleidžia paties atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, pateikti patikimą ir įtikinamą tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą.

Apelianto teigimu, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog kitiems konkurso dalyviams Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai buvo aiškūs ir kad konkurse buvo pateikti net trys pasiūlymai. Ši aplinkybė, pasak apelianto, suponuoja išvadą, jog tiekėjai nebuvo diskriminuojami ir buvo tinkamai užtikrinta konkurencija.

Atsižvelgdama į šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl to, kad Konkurso sąlygos, ir konkrečiai Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nurodyti reikalavimai, būtų neaiškūs ir tai būtų kliūtis ieškovui ar kitiems potencialiems tiekėjams teikti pasiūlymus konkursui. VPĮ normos tiekėjams suteikia teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir ieškovas šia teise pasinaudojo (8-13 b. l., 1 t.). Šioje byloje ieškovas iškėlė klausimą dėl konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, teigdamas, kad ginčijamos sąlygos (Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai pirkimo objektui) pažeidžia VPĮ reikalavimus ir riboja konkurenciją. Todėl aplinkybės, kad jog kitiems konkurso dalyviams Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nurodyti reikalavimai buvo aiškūs, nereiškia, jog šie pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, o tai, kad konkurse buvo pateikti trys pasiūlymai, taip pat nereiškia, kad nesant tokiems pirkimo dokumentų reikalavimams, tokių pasiūlymų nebūtų pateikta daugiau ir jų kainos negalėjo būti mažesnės.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo ieškiniu pasirinktą jo teisių gynimo būdą, pagrįstai nurodė, kad nei atsakymų, išdėstytų ieškovui Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. kovo 25 d. protokole Nr. VP-112-3, kuriuo atsisakyta patikslinti Techninės specifikacijos 3.3. ir 3.33 punktus, nei Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo netenkinti UAB „Kanalų valymas“ pateiktos pretenzijos panaikinimas ginčo iš esmės neišsprendžia, o įpareigoti perkančiąją organizaciją nustatyti konkrečias sąlygas ar jas suformuluoti ieškovo siūlomu būdu teismas negali. Kaip jau minėta, šioje byloje ginčas kilo būtent dėl konkrečių Konkurso sąlygų - Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatytų reikalavimų - teisėtumo ir pagrįstumo. Išsiaiškinęs šių sąlygų esmę, ieškovas, naudodamasis VPĮ 94 straipsnio 1 dalimi jam suteikta teise, pateikė pretenziją su reikalavimu pakeisti minėtas Konkurso sąlygas, jo manymu, prieštaraujančias imperatyviems VPĮ reikalavimams, o atsakovui atmetus pretenziją, kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje keliami klausimai, susiję su tų pačių pirkimo sąlygų teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ginčijamos sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir jas panaikinus buvo pažeista išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka ar jos nebuvo laikytasi, nėra pagrindo.

Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, kad teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių. Priimtas sprendimas jokių tiesioginių teisinių pasekmių neįtrauktiems į bylą asmenims nesukelia, jų teisių neapriboja ir pareigų jiems nesukuria. Ginčas dėl konkurso sąlygų teisėtumo gali turėti įtakos potencialiems tiekėjams tik ta apimtimi, kad panaikinus ginčijamas konkurso sąlygas, jie gali įgyti galimybę dalyvauti konkurse, pateikdami pasiūlymus, ir jį laimėti. Tačiau numatyti visus potencialius tiekėjus ir įtraukti juos į bylą nėra įmanoma. Byloje yra duomenys apie pasiūlymus konkursui pateikusius tiekėjus UAB „Rosma“, UAB „Willenbrock“ ir UAB „Corpora“ (141 b. l., 1 t.), tačiau duomenų, kad šie tiekėjai būtų išreiškę pageidavimą dalyvauti byloje, nėra. Teismo sprendimas, kuriuo yra panaikintos konkrečios Konkurso sąlygos - Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatyti reikalavimai, šių asmenų teisių niekaip neapriboja ir nesusiaurina bei galimybės jiems toliau dalyvauti pirkimo procedūrose nepašalina. Todėl aplinkybė, kad atsakovo apeliaciniame skunde minimi tiekėjai bei kiti galimi potencialūs tiekėjai nebuvo įtraukti dalyvauti šioje byloje, skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nesudaro.

Sprendimą panaikinti Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatytas sąlygas pirmosios instancijos teismas priėmė, padaręs išvadą, kad šios sąlygos neatitinka viešųjų pirkimų principų. VPĮ įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų neatitinkančios pirkimo dokumentų sąlygos yra neteisėtos ir jų pagrindu viešieji pirkimai negali būti vykdomi. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.33 punktuose nustatytas sąlygas, priėmė neproporcingą sprendimą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, skundžiamu sprendimu nustatė, kad tarp ieškovo ir jo atstovo teisinių paslaugų teikimo santykiai susiklostė nuo 2011 m. birželio 27 d., kada buvo raštu įformintas susitarimas dėl atstovavimo, ir todėl PVM sąskaitų-faktūrų bei ataskaitų apie suteiktas paslaugas iki atstovavimo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2011 m. birželio 27 d., nevertintino kaip išlaidų dydį šioje byloje pagrindžiančių dokumentų ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, šiuose dokumentuose nurodytų išlaidų nepriteisė.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, ieškovas teigia, kad bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas sutapatino su atstovavimo išlaidomis. Apeliantas teigia, kad atstovavimo teisme teisiniai santykiai tarp jo ir jį atstovaujančio advokato susiklostė nuo 2011 m. birželio 27 d. Iki tol ieškovo patirtas ir minėtuose mokėjimo dokumentuose atspindėtas išlaidas apeliantas laiko kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra nustatyta CPK 88 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 6 punkto nuostatą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti taip pat yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Taigi, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijai priskiriamos išlaidos, kurios savo ruožtu yra viena iš dviejų bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 str. 1 d.). Todėl išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra bylinėjimosi išlaidoms priskiriamos išlaidos, šių išlaidų sąvoka yra siauresnė, negu bylinėjimosi išlaidų sąvoka ir šių sąvokų sutapatinti negalima.

Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidos, kurias šalis patyrė, sumokėdama už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kai jie dalyvavo nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Teisė ir pareiga dalyvauti nagrinėjant bylą, rengti procesinius dokumentus ir teikti konsultacijas advokatui (ar advokato padėjėjui) atsiranda rašytinės su klientu sudarytos sutarties pagrindu (CPK 57 str. 3 d.). Taigi, pagal CPK 57 straipsnio 3 dalies, 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, gali būti priteisiamos tik tos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias šalis patyrė, mokėdamas už rašytinės su advokatu sudarytos sutarties pagrindu advokato teikiamas paslaugas: konsultacijų teikimą, procesinių dokumentų rengimą, dalyvavimą nagrinėjant bylą.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atstovavimo sutartis tarp ieškovo UAB ,,Kanalų valymas“ ir advokato buvo sudaryta 2011 m. birželio 27 d. Todėl ieškovo išlaidos, kurias jis patyrė, sumokėdamas advokatui iki šios datos (iki atstovavimo sutarties sudarymo) (208, 209 b. l., 1 t.), negali būti laikomos šioje byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (išlaidomis advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) ir priteisti jų pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų Konkurso sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, o taip pat ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino šiems klausimams išspręsti svarbias faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir padarė nustatytomis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstas išvadas, t. y. bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentai nėra pagrindo.

Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o paliekamos šalims (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Teisėjų kolegija netenkino ieškovo UAB „Kanalų valymas“ prašymo civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą. Be to, ieškovas nenurodė argumentų, kurių pagrindu galima būtų manyti, jog tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasDonatas ŠernasVigintas Višinskis