Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. 2024 m. lapkričio 1 d., apie 20 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir sutuoktinės E. Z. metu, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. Z. į dešiniojo skruosto sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos narei - sutuoktinei E. Z. fizinį skausmą.

Šia savo veika M. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. Z. 2024 m. lapkričio 2 d., apie 10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės E. Z. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį E. Z. į dešiniojo skruosto sritį ir rankos kumščiu sudavė smūgį pastarajai į kairiojo peties sritį, bei rankos kumščiu sudavė smūgį pastarajai į kairės rankos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos narei - sutuoktinei E. Z. fizinį skausmą.

Šia savo veika M. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. M. Z., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Dėl 2024 m. lapkričio 1 d. įvykio parodė, kad E. Z. yra jo sutuoktinė, kartu gyvena namuose (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 1 d., tikslaus laiko neprisimena, būdamas namuose gėrė trauktinę „Jegelmeister“, išgėrė apie du butelius. Kada į namus grįžo sutuoktinė, pasakyti negali, nes buvo neblaivus. Dėl ko kilo konfliktas neprisimena, kaip ir neprisimena, ar tą vakarą prieš sutuoktinę smurtavo. Neneigia, kad konflikto metu galėjo rankos kumščiu suduoti smūgį jai į dešiniojo skruosto sritį, po ko ji galėjo jausti skausmą. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė ir sutuoktinės atsiprašys (e. b. l. 90-92, 164-167). Dėl 2024 m. lapkričio 2 d. įvykio parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. nuėjo į anytos namus (duomenys neskelbtini). Nuo pat ryto buvo neblaivus ir nieko neprisimena. Nuėjęs į namus galėjo sukonfliktuoti su sutuoktine E. ir šio konflikto metu galėjo dešinės rankos delnu suduoti smūgį E. į veido sritį bei rankos kumščiu suduoti du smūgius jai į kairiojo peties sritį, dėl ko ji po suduotų smūgių galėjo jausti skausmą. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė ir sutuoktinės atsiprašys (e. b. l. 90-92, 164-167).

Nukentėjusioji E. Z. parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d., konflikto metu kaltinamasis atsisėdo ant lovos ir užsimojęs kaire ranka bandė suduoti jai smūgį, tačiau tik imitavo ir šio smūgio nesudavė. Tada pasakė, „aš negalėčiau tau trenkti“. Po šių žodžių, jis vėl užsimojo kaire ranka ir rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinio skruosto sritį, po ko ji pajuto skausmą. Skausmą vertina 9 balais, nes jautė stiprų skausmą dešinės pusės skruosto srityje. Po suduoto smūgio M. atsitraukė ir išėjo iš kambario. Sūnus ją nuvežė į jos mamos namus (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37-45, 135-139). Dėl 2024 m. lapkričio 2 d. įvykio parodė, kad po smurto namuose (duomenys neskelbtini), ji išvyko pas mamą. 2024 m. lapkričio 2 d., apie 10 val., būnant mamos namuose, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis, atrakinęs buto duris, užėjo į buto vidų ir iš karto įėjo į svetainės kambarį. Jis priėjo prie jos ir stovėdamas iš dešinės rankos delno trenkė vieną kartą į dešinį skruostą. Po šio smūgio ji jautė skausmą dešiniojo skruosto srityje, bet skausmas nebuvo stiprus. Rankomis užsidengė veidą. Tada jis, nieko nesakęs, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį petį, o po to rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį į kairią ranką, po ko šiose vietose pajautė skausmą. Po šių konfliktų į medikus nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė. Jokių pretenzijų vyrui neturi, nes supranta, kad jis šių konfliktų metu buvo neblaivus ir nesuvokė, kaip elgiasi. Civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 37-45, 135-139).

Liudytoja A. D. parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d., apie 21 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino dukra E. Z. ir pasakė, kad yra sumušta, atvažiuoja pas ją. Atėjusi dukra pasakė, kad ją sumušė M. Matė, kaip ji ranka laikėsi susiėmusi už dešinio skruosto, verkė. Apžiūrėjusi veidą, pamatė, dešinės pusės skruostas sutinęs (e. b. l. 113-116). Dėl 2024 m. lapkričio 2 d., įvykio parodė, kad išgirdo, kaip kažkas rakina buto duris, suprato, kad rakina M. Jis, įėjęs į buto vidų, nieko nesakė, nuėjo tiesiai į svetainę, kur tuo metu miegojo E. Matė, kaip M., priėjęs prie E., užsipuolė ją, t. y. pradėjo mušti: rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairįjį petį, o po to rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį jai į kairę ranką. Išsigandusi pradėjo juos skirti. Matė, kad M. buvo neblaivus (e. b. l. 113-116).

Liudytojas E. Z. parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. vakare jam paskambino mama E. Z. ir pasakė: „mane tėvas sumušė, ar gali mane nuvežti pas močiutę“, girdėjo, kaip ji pokalbio metu verkė. Mamą nuvežė iki močiutės A. namų (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliu mama pasakė, kad tėvas su ja žodžiu konfliktavo, po to trenkė smūgį jai į veido sritį. Pastebėjo, kad mamai buvo ištinęs žandas (e. b. l. 152-155).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. lapkričio 1 d., įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų gyvenamasis namas. Apžiūrint įvykio vietą galimai rusvos spalvos kraujo dėmių nestebima, grumtynių pėdsakų taip pat nestebima (e. b. l. 3-5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. lapkričio 2 d., įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), penkių aukštų, pilkos spalvos gyvenamasis daugiabutis namas. Pravėrus laiptinės duris, matomi laiptai, kuriais patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, jokių galimai kraujo dėmių nestebima, grumtynių pėdsakų taip pat nestebima, aplinka tvarkinga, daiktai neišmėtyti (e. b. l. 6-8).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu vizualiai apžiūrint nukentėjusiosios veido sritį jokių paraudimų ar sužalojimų nestebima. Apžiūrint nukentėjusiosios kairės pusės ranką bei petį, jokių paraudimų ar sužalojimų nestebima (e. b. l. 1-2).

Kaltinamasis M. Z. laikomas neteistu, administracine tvarka baustas (e. b. l. 103-107), ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų jo atžvilgiu atlikta nebuvo, padarytos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai kad nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Kaltinamasis M. Z. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. M. Z. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš sutuoktinę, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Nukentėjusioji E. Z. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 1 d. nusikalstama veika), ir paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 2 d. nusikalstama veika), ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti M. Z., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi M. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. Z., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. Z., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam M. Z. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.