- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- 2-85-287/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- V. A.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R., sekretoriaujant J. J., dalyvaujant ieškovei V. A., jos atstovui advokatui A. Š., valstybinės institucijos atstovei S. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. A. su valstybine institucija, teikiančia išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. A. savo ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. A. . Iš pradžių, apie metus laiko jie gyveno normaliai, tačiau vėliau vyras pradėjo gerti, niekuo nebesirūpinti, pasidarė piktas, agresyvus, dėl ko šeimoje dažnai kildavo konfliktai ir nesutarimai. Vyras prieš ją naudojo fizinę ir psichologinę prievartą, yra ne kartą sumušęs, vieną kartą net kvietė policiją, dėl ko vyras buvo nubaustas. Visus tuos barnius mato mažametis sūnus, kuris tėvo bijo. Kuo tolyn, tuo labiau vyras geria, visiškai nesirūpina sūnumi, juo nesidomi, nepadeda jo išlaikyti. Atsakovas niekada neturėjo pastovaus darbo, nes dėl girtavimo ilgai niekur nepadirbdavo, nes būdavo atleistas. Kiek uždirbdavo pinigų, tiek jų pragerdavo, o šeimai neskirdavo nieko. Jie gyvena dviejų kambarių išsinuomotame bute, kurį ji viena išlaiko, moka nuomą, visus komunalinius mokesčius, taip pat viena išlaiko sūnų. Nuo 2005 metų su atsakovu nepalaiko santuokinių santykių, nebeveda jokio bendro ūkio, tarp jų nebeliko nieko bendro. Ji su sūnumi pavargo nuo tokio gyvenimo, nuo triukšmo, įžeidinėjimų, todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas labai geria, nedirba, niekuo nesirūpina, girtas kabinėjasi, įžeidinėja, nieko nepadeda namuose. Taip pat prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja ir priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų iki sūnaus pilnametystės, nustatant jai šių lėšų naudojimą uzufrukto teise. Jai vienai iš gaunamo 660 litų darbo užmokesčio ir 52 litų vaiko pinigų yra sunku išlaikyti sūnų, kuris auga ir jo poreikiai didėja, be to, dažnai serga angina, nuo rugsėjo 1 d. pradės lankyti mokyklą, o atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl 400 litų suma vaiko išlaikymui jam neturėtų būti dideli pinigai. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę A. pavardę. Srendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo prašo vykdyti skubiai. Ji siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko ir sakė, kad į teismą neis.
Atsakovas V. A. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui prašymo posėdį atidėti, nepateikė jokio prieštaravimo ieškiniui, o teismo šaukimas apie posėdžio vietą, datą ir laiką jam įteiktas asmeniškai, todėl byla išnagrinėta iš esmės (LR CPK 246 str. 1 d., 2 d.).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. N. pateikė išvadą, kad visiškai patenkinus ieškinį, nepilnamečio L. interesai nebus pažeisti, nes vaikas šeimoje mato tik barnius ir girtą tėvą, o tėvas turi padėti sūnų išlaikyti ir neturi daryti jam neigiamos įtakos.
Ieškovės V. A. ieškinys atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai.
Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal LR CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos LR CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. LR CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. LR CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.
Šalies argumentai
Ieškovės V. A. paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad faktiškai jų santuoka jau yra iširusi, kadangi nors jie ir gyvena viename bute, tačiau jokio bendro ūkio neveda, jokių santuokinių ir šeimyninių santykių nepalaiko. Ieškovės nurodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos paaiškinimu, ko atsakovas V. A. neneigė ir nepaneigė. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir motyvams, santuoka tarp šalių nutrauktina, paliekant šalims santuokines pavardes – A. ir A.
Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo (LR CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaiko vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.
Šalies argumentai
Ieškovės V. A. paaiškinimu ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės S. N. duota išvada teismo posėdyje, nustatyta, kad ieškovė tinkamai auklėja, prižiūri ir išlaiko savo mažametį sūnų L. A., kad nedaro jam jokio neigiamo poveikio ir sūnus taip pat nori gyventi kartu su ja, kam jokių prieštaravimų nepateikė ir atsakovas. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms ir nurodytiems motyvams, ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas visiškai, nustatant sūnaus L. A. gyvenamąją vietą su ieškove (motina) V. A.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – tiek LR CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kurį privalo užtikrinti išimtinai vaiko tėvai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės V. A. paaiškinimu teismo posėdyje ir vadovaujantis LR CK 3.192, 3.194, 3.196 str., reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo iš atsakovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis taip pat tenkintinas visiškai. Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau teismas įvertina tai, kad sūnus gyvena ir toliau gyvens su motina, jo poreikiai nuolat auga, ieškovė gauna tik minimalią algą ir išmoką už vaiką, todėl ji gali patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, o atsakovas, vaiko tėvas, šiuo metu yra sveikas ir darbingas žmogus, be to, įvertinant tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, teismas daro išvadą, kad 400 Lt suma, priteistina iš atsakovo vaiko išlaikymui nėra per didelė, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo šaltinis. Be to, teismas įvertina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrinti būtini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, todėl iš atsakovo V. A. priteistinas nepilnamečio sūnaus L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės – 2020 m. gegužės 10 d.
Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 271,00 lito žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 9,30 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 400,00 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, LR CPK 96 str., 99 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptina skubiam vykdymui (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR CPK 376 str. 3 d., ieškovė paskirtina iš atsakovo gautų lėšų sūnaus išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 264, 268, 270, 279, 282, 380, 385 str.str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti ir santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.36 tarp V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (A.), gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį sūnų L. A., gimusį (duomenys neskelbtini), nutraukti ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – A. ir A.
Nepilnamečio sūnaus L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. A., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 (keturis šimtus) litų kas mėnesį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės (2020-05-10).
Paskirti ieškovę V. A. sūnaus išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, 280,30 (du šimtus aštuoniasdešimt litų 30 centų) litų bylinėjimosi išlaidų ir 400,00 (keturis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660 (bylinėjimosi išlaidoms), įmokos kodas 5630 (advokato pagalbos išlaidoms).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo sūnui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.