- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1-534-659/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-02343-2014-7-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,
V. Š. (V. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustato:
V. Š. pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą turtą, dirbdamas statinių ir įrenginių baro viršininku UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ filiale ,, (duomenys neskelbtini)“ ir būdamas materialiai atsakingas už bendrovės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. esančias materialines vertybes, 2014-12-18 apie 08.00 val. surašęs leidimą išvežti materialines vertybes iš teritorijos nurodė bendrovės darbuotojams į bendrovei priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukrauti AB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 5 vnt. tvoros segmentų bendros 83,53 eurų vertės, 20 vnt. pušinių dvigubo pjovimo lentų bendros 50,49 eurų vertės bei 15 vnt. metalinių strypų bendros 45,24 eurų vertės, kurį jo nurodymu darbuotojai nuvežė ir iškrovė jam priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. Š. pasisavino AB “(duomenys neskelbtini)” jam patikėtą turtą už 179,26 eurų.
Kaltinamasis V. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 1979-08-03 dirba AB ,, (duomenys neskelbtini)“ filiale ,, (duomenys neskelbtini)“ ir dirba iki šiol. Dirbo meistru, o dabar jo pareigos yra baro viršininkas. Nuo 2014-11-21 turi nedarbingumo pažymėjimą, kadangi turi problemų su širdimi. Jis kaip baro viršininkas yra atsakingas už jam patikėtą įmonės turtą, kuris yra įmonės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. 2014-12-18 apie 08.00 val. buvo atvykęs į bendrovės teritoriją, kadangi jam reikėjo pasidaryti dokumento kopiją, kuri jam buvo reikalinga į ligoninę. Atvykęs į sandėlį sutiko įmonės brigadininką J. S., kurio paklausė kur jie šiandien važiuos dirbti. Jis sakė, kad važiuos dirbti, kelio statinių priežiūrai nuo (duomenys neskelbtini). Tada jis sugalvojo paprašyti J. S., kad jis sukrautų į bendrovės automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklausančius sandėlyje buvusius daiktus, nes juos norėjo išvežti į savo sodus, kurie yra Klaipėdos m., sodų bendrijoje L.. Kadangi bendrovės teritoriją saugo saugos tarnyba ,,Gelsva“, todėl norint iš teritorijos išvežti daiktus reikia pildyti dokumentą, kuris vadinasi ,,Leidimas išvežti materialines vertybes iš teritorijos“. Jis minėtą dokumentą supildė jame įrašydamas tvoros segmentus 6 vnt., lentas 20 vnt. ir strypus 15 vnt. Leidime įrašydamas prie tvoros 6 vnt. suklydo, nes į automobilį buvo sukrauta 5 vnt. tvoros segmentų. Leidimą padavė darbuotojui J. S., kuris į automobilį ir sukrovė minėtus daiktus. Jis jiems nurodė juos atvežti į Laistų sodus ir pats, jų nelaukęs išvyko į sodus. J. S. atvežęs su kitu darbuotoju sukrautus daiktus juo iškrovė prie jo sodybos ir išvažiavo. Kai J. S. išvažiavo, kažkur už pusvalandžio jam paskambino viršininkas G. B. ir pasakė parvežti daiktus, kuriuos išvežė iš įmonės teritorijos, jis nesiginčydamas su juo sutiko ir kai atvyko J. S. jie vėl susikrovė į automobilį tvoros segmentus, lentas ir strypus ir grąžino į įmonės teritoriją. Parodė, kad tvoros segmentai buvo seni, nurašyti, jie buvo nestandartinio ilgio, įprastai tvoros segmentai yra 3 metrų ilgio, o tie buvo trumpesni, tiksliai negali pasakyti kokio ilgio, todėl jie įmonei nepriklausė. Jis juos dar kai dirbo įmonėje iki nedarbingumo taisė, norėjo juos pasiimti sau, nes juos paprasčiausiai galėjo išmesti ir niekas dėl to nebūtų jam reiškęs pretenzijų. Lentos buvo dvigubo pjovimo, pušinės jų matmenys 3000x150x15, jos priklauso jam, jas buvo pirkęs kažkur prieš pusę metų ir laikė įmonės sandėlyje. Lentos buvo pirktos ne iš įmonės, ir jas laikė įmonės sandėlyje prie kitų įmonės daiktų, lentų įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes neturi išsaugojęs. Laikydamas lentas įmonės sandėlyje jis apie jas vadovų neinformavo. Parodė, kad įmonei priklausančios lentos yra visai kitokio dydžio, tokių kaip jo įmonėje lentų nebuvo jų matmenys 3000x200x20. Strypai kaip ir lentos buvo jo, ne įmonės, tokių matmenų strypų įmonė neturi, jam priklausančių strypų matmenys buvo 3000x16, o įmonei priklausančių strypų matmenys yra 6000x16. Strypus pirko 2014 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena ir juos laikė įmonės sandėlyje. Strypų įsigijimo dokumentų išsaugojęs nėra, todėl negali pateikti. Jis minėtas lentas ir strypus laikė įmonės sandėlyje, kadangi jas parsivežė su įmonės automobiliu, kuomet grįžo iš objekto, o į savo sodybą jų išvežti negalėjo, kadangi į jo automobilį jie netelpa. Apie strypus, kuriuos laikė sandėlyje niekas iš darbuotojų ar vadovų nežinojo. Lentos ir strypai, kuriuos jis pirko ir kuriuos turi įmonė yra beveik identiški, tik kaip minėjo skiriasi jų matmenys. Tiek kiek buvo įrašęs leidime tiek lentų ir strypų laikė įmonės sandėlyje. Be šitų daiktų įmonės sandėlyje dar laikė ir kelias ąžuolines lentas, jų gal yra 4 ar 5 šiuo metu nepamena. Jis dėl šio įvykio neprisipažįsta, kadangi iš įmonės jai priklausančio turto nepasisavino. (b.l. 42-43).
Motyvuojamoji dalis
Nors V. Š. kaltės ir nepripažįsta, ji įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas K. D. parodė, kad 2014-12-18 AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ filialo ,,Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ darbuotojas V. Š. ryte apie 08.00 val. atvykęs į AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ filialo ,,Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. nurodė bendrovės darbuotojams brigadininkui J. S. ir remontininkui A. D. sukrauti į bendrovei priklausantį automobilį ,,M. B. 313 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei priklausantį turtą, tai yra 20 vnt. pušinių dvigubo pjovimo lentų, kurių bendra vertė 174,35 Lt, t.y. 50,49 eurų, 15 vnt. apvalių metalinių strypų, kurių bendra vertė 156,22 Lt, t.y. 45,24 eurų ir 5 vnt. tvoros segmentų, iš kurių trys buvo visiškai nauji, jų bendra vertė 270 Lt, t.y. 78,19 eurų, kiti du buvo naudoti, jų bendra vertė 18,44 Lt, t.y. 5,34 eurų. V. Š. savo iniciatyva išrašė leidimą, kurio kopija pateikta prie pareiškimo, išvežti minėtą turtą iš AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ filialo ,,Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ teritorijos ir įpareigojo jį nuvežti į Laistų sodybą, esančią Klaipėdos m., kur minėtas turtas buvo iškrautas į galimai V. Š. priklausantį žemės sklypą. Kadangi teritorija iš kurios buvo išvežtas bendrovės turtas yra saugoma saugos tarnybos, o ir bendrovės automobiliuose yra įrengta GPS sistema, o ir V. Š. nuo 2014-11-21 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl tą pačią dieną buvo išsiaiškinta, kad turtas iš bendrovės teritorijos buvo išvežtas neteisėtai, todėl buvo pareikalauta tų pačių darbuotojų nuvykti į Laistų sodybą ir parvežti neteisėtai išvežtą bendrovės turtą, kuris ir buvo grąžintas į bendrovės teritoriją. V. Š. bendrovėje dirba statinių ir įrenginių baro viršininko pareigose, todėl jis turi teisę išrašyti leidimą dėl materialinių vertybių išvežimo iš teritorijos, tačiau tai turėjo būti suderinta su viršininku, o su juo suderinta nebuvo, kad tai patvirtinti prie bylos pateikia viršininko G. B. pasirašyto teikimo kopiją. V. Š. neturėjo teisės iš bendrovės išvežti jokio turto, kadangi kaip minėjo jis nuo 2014-11-21 iki šiol turi nedarbingumo pažymėjimą. Jis asmeniškai dėl šio įvykio su pačiu V. Š. nebendravo, daugiau apie įvykį gali papasakoti įmonės darbuotojai kurie vežė V. Š. nurodymų bendrovės turtą. V. Š. pasinaudodamas tarnybine padėtimi, siekė pasisavinti AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ jam patikėtą turtą, kurio vertė 619,01 Lt, t.y. 179,26 eurų. Dėl bendrovės turto, kurį V. Š. siekė pasisavinti bendrovei žala nepadaryta, kadangi jis grąžintas į bendrovės teritoriją. Prie bylos pateikė V. Š. visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopiją, tipinę individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopiją ir buhalterinės apskaitos atsargos dokumento kopiją. (b.l. 13-14).
Ikiteisminio tyrimo byloje pateikta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 16-17).
Ikiteisminio tyrimo byloje pateikta tipinė individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 150. (b.l. 18).
Liudytojas G. B. parodė, kad jis dirba AB ,,Klaipėdos geležinkeliai“ filiale ,,Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, kelio statinių ruožo viršininko pareigose. 2014-12-18 apie 07.00 val. telefonu buvo davęs nurodymus, darbo užduotis, statinių ir įrenginių brigadininkams, tą dieną nurodymą davė remontininkui J. S. laikinai einančiam statinių ir įrenginių brigadininko pareigas su kitais remontininkais tarpstotyje Plungė-Šateikiai iškirsti krūmus aplink kelio statinius. Kadangi tuo metu statinių ir įrenginių baro viršininkas V. Š. nuo 2014-11-21 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl darbuotojams tiesioginius nurodymus davė jis pats. V. Š. yra tiesiogiai pavaldus jam pagal pareigybinius nuostatus ir darbo užduotis jis duoda jam, o jis jas perduoda sau pavaldiems darbuotojams, bet kadangi kaip minėjo V. Š. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl darbuotojams nurodymus 2014-12-18 davė jis. 2014-12-18 apie 10.00 val. gavo materialinių vertybių išvežimo iš teritorijos leidimo važtaraščio kopiją pasirašytą materialiai atsakingo asmens V. Š., kuris liepė darbuotojams J. S. ir A. D. į bendrovės automobilį sukrauti medžiagas. Gavęs minėtą dokumentą skambino J. S. ir paklausė ką jie šiandien iš teritorijos išvežė. J. S. sakė, kad nieko neišvežė. Tada nusprendė nueiti pas vyr. inžinierių, kurio paprašė, kad parodytų jam bendrovei priklausančio automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GPS sekimo duomenis, kad matyti kur J. S. važiavo su bendrovės automobiliu. Kai inžinierius pateikė jam kelionės maršrutą pamatė, kad automobilis buvo važiavęs į Laistų sodus, tai yra ne į tą pusę kur jiems buvo liepta važiuoti dirbti. Tada paskambino V. Š. ir paklausė kur jis išvežė bendrovei priklausančias medžiagas. Jis jam iš pradžių pamelavo sakydamas, kad vežė į objektą iškrauti, nes reikėjo pakeisti objekte tvorų segmentus, bet kadangi V. Š. turėjo nedarbingumo pažymėjimą jis negalėjo duoti jokių nurodymų darbuotojams, todėl jis V. Š. pasakė, kad jis jam nemeluotų, tai jis jam prisipažino, kad tų medžiagų jam reikėjo į sodą. V. Š. buvo liepta visą bendrovės turtą grąžinti. Po kiek laiko į teritoriją grįžo J. S. ir buvo liepta be jo nieko iš automobilio nekrautų, nes jis nori pats sutikrinti ar viską V. Š. grąžino. Iš automobilio buvo iškrauta 20 vnt. pušinių dvigubo pjovimo lentų, 15 vnt. metalinių apvalių strypų ir 5 vnt. tvoros segmentų. Važtaraštyje buvo nurodyti 6 vnt. tvoros segmentų, tačiau darbuotojai kraudami į bendrovės automobilį patys apsiriko ir sukrovė ne 6 vnt. tvoros segmentų, o 5 vnt. Visos medžiagos buvo grąžintos į bendrovės sandėlį, dėl jų bendrovei žalos nepadaryta. Apie šį įvykį su V. Š. daugiau nieko nekalbėjo, jis iki šiol turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl jie jo negali atleisti iš pareigų. (b.l. 21-22).
Liudytojas G. B. papildomai parodė, kad jų darbuotojas V. Š. jų įmonės sandėlyje būtų laikęs savo daiktus, nebuvo girdėjęs. Jis pamena, kad tą dieną kai buvo parvežti daiktai, kuriuos V. Š. nurodymu buvo išvežti į jo sodybą, pats dalyvavo jų iškrovime iš automobilio ir kiek pamena buvo iškrauti trys nauji tvoros segmentai, o kiti du buvo naudoti, tačiau jie buvo gerame stovyje. Tuo metu jokių tvoros segmentų nurašymų nebuvo, nes tokie dokumentai praeina pro jo rankas, jis juos pasirašo ir nurašyti daiktai toliau keliauja į metalo laužą, todėl jų sandėlyje nebelieka ir niekas iš darbuotojų jų pasiimti negali, todėl tie tvoros segmentai, kuriuos buvo išvežęs V. Š. nebuvo nurašyti, todėl jie buvo sandėlyje. Darbuotojams savo daiktų laikyti sandėlyje nėra leidžiama, o jeigu yra laikoma apie tai darbuotojas privalo jį informuoti. Pagal važtaraštį, kurį pateikė jų įmonės įgaliotas atstovas sandėlyje buvo 16x6000 matmenų strypai, tačiau tokio dydžio strypai į jų automobilius netelpa, todėl jie atvežti į sandėlį yra perpjaunami per pusę ir sandėliuojami trumpesni, automatiškai jų matmenys mažesni 16x3000. Viso tokių perpjautų strypų įmonės sandėlyje tuo metu buvo 84 vnt. Įmonės sandėlyje tuo metu buvo pušinių lentų kurių išmatavimai 3000x200x20, kitokių išmatavimų lentų taip pat buvo, kiek ir kokių šiuo metu nepasakys. Pušinių lentų, kurių matmenys 3000x200x20 tuo metu buvo 172 vnt. Tą dieną kai darbuotojai parvežė daiktus, kuriuos V. Š. buvo liepęs sukrauti iškrovę iš automobilio darbuotojai juos sudėjo atgal į sandėlį prie kitų daiktų iš ten iš kur jie buvo paimti. Ar šiuo metu būtent tie daiktai, kuriuos V. Š. buvo nurodęs išvežti iš teritorijos yra sandėlyje, nežino, nes dalis jų jau yra sunaudota. Daiktai, kurie V. Š. nurodymu buvo išvežti iš įmonės teritorijos priklauso įmonei, o ne jam. (b.l. 23-24.
Liudytojas J. S. (J. S.) parodė, kad jis dirba AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ filiale ,,Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, statinių ir įrenginių remontininko pareigose. 2014-12-18 ryte, apie 08.00 val. jam būnant sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. bendrovės baro vadas V. Š. pasakė, kad reikės sukrauti medžiagas. Jis jo klausė ar jis jau dirba, nes kiek žinojo jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jis jam pasakė neklausinėti, tai ne jo reikalas. Tada jie su kolega A. D. į bendrovei priklausantį automobilį ,,M. B. 313“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukrovė V. Š. nurodymu 20 vnt. pušinių lentų, 15 vnt. metalo strypų, 5 vnt. metalinės tvoros segmentų. Kraunant medžiagas dalyvavo ir pats V. Š., jis rodė ką reikia krauti. Kada daiktai buvo sukrauti, V. Š. supildė krovinio dokumentą ir pasakė, kad krovinį reikia vežti į jo sodybą esančią Klaipėdos r., Laistų soduose. V. Š. kartu su jais nevažiavo, jis su savo automobiliu išvažiavo ir sakė, kad jų lauks sodyboje. Parodė, kad žinojo kur randasi V. Š. sodyba, kadangi šalia yra jų darbo objektas, todėl kartu su A. D. nuvyko pas V. Š.. Atvykus į sodybą V. Š. jų laukė ir nurodė krovinį iškrauti lauke. Iškrovę krovinį išvyko dirbti. Po kiek laiko gal po 40 minučių paskambino viršininkas G. B., kuris paklausė jo kur iškrovė krovinį, jis jam pasakė, kad V. Š. sodyboje, todėl jis pareikalavo išvežtą krovinį grąžinti atgal į bendrovės teritoriją. Kartu su A. D. nuvyko pas V. Š., jis juos pasitiko ir leido atgal į automobilį sukrauti krovinį. Grąžinę krovinį į bendrovės teritoriją išvyko toliau dirbti. Kadangi V. Š. yra jo tiesioginis vadovas, todėl privalėjo vykdyti jo nurodymus. (b.l. 26-27).
Liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ filiale ,,Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, statinių ir įrenginių remontininko pareigose. 2014-12-18 ryte, apie 08.00 val. bendrovės baro viršininkas V. Š. jam ir jo kolegai J. S. nurodė iš sandėlio sukrauti medžiagas, nes jas reikės vežti į jo nurodytą adresą. Kadangi jis bendrovėje dirba nesenai, todėl jis nežinojo, kad V. turi nedarbingumo pažymėjimą. Sandėlyje V. Š. pats jiems rodė ką krauti į bendrovės automobilį ,,M. B. 313“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į automobilį sukrovė 20 vnt. pušinių lentų, 15 vnt. metalo strypų, 5 vnt. metalinės tvoros segmentų. Vėliau V. Š. davė jiems krovinio dokumentą ir nurodė krovinį vežti į Laistų sodus. Kadangi jų darbo objektas buvo netoli tų sodų, todėl J. S. žinojo kur važiuoti, V. Š. sakė ten jų lauks. Kai atvyko į V. Š. sodybą jis jų laukė ir parodė kur iškrauti krovinį, kurį ir iškrovė. Po kiek laiko J. S. paskambino padalinio vadovas G. B. ir nurodė jiems parvežti iš V. Š. krovinį, kurį nuvykę į V. Š. sodybą, sukrovė atgal į automobilį ir parvežė į bendrovės teritoriją. (b.l. 29-30).
Tokiu būdu kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta.
V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Jo veika kvalifikuojama pagal LR BK 183 str. 3 d., kaip baudžiamasis nusižengimas, nes jis pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą. Šio straipsnio sankcijoje numatyta, jog už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, todėl prokurorės prašomas baudos dydis ir skiriamas V. Š..
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, į kaltės formą, motyvus ir tikslus, kad nusikaltimą įvykdė tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją, kad ji yra baigta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas, dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra.
Nustatytinas baudos sumokėjimo terminas – trys mėnesiai nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ( LR BVK 22 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str., 1dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 3 d. ir skirti 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. str. 1 d., bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudą.
Paskirtą baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.