Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Daiva Jankauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2007 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiajai A. Č. ir jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam J. K., jo įstatyminei atstovei Rasai Paulauskaitei, gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios A. Č. apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93-uoju straipsniu ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti bei paskirti J. K. auklėjamojo poveikio priemonę (BK 82 str.) – elgesio apribojimą (BK 87 str.), įpareigojant J. K. mokytis ir nuo 21 iki 6 val. būti namuose. Auklėjamojo poveikio priemonę paskirti 9 (devyniems) mėnesiams, o jos vykdymo kontrolę pavesti pataisos inspekcijai. Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš J. K., o jam neišgalint iki pilnametystės iš civ. atsakovės Rasos Paulauskaitės 100 litų turtinei žalai atlyginti ir 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti A. Č..

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2007 03 13 apie 13 val. Kaune, prie Vilniaus ir Daukšos g. sankirtos pribėgdamas prie nukentėjusiosios A. Č. ir sugriebdamas už jos rankinės, stipriai ją patraukė, dėl ko nutrūko rankinės rankena ir pagriebęs rankinę – nubėgo, t.y. pasikėsino pagrobti svetimą, 2745 litų vertės turtą – nukentėjusiajai A. Č. priklausančią natūralios odos rankinę 50 litų vertės su joje buvusiais daiktais: natūralios odos pinigine – 50 litų vertės, 200 litų įvairiomis kupiūromis ir monetomis, mobiliojo ryšio telefonu “Sony” su jame buvusia SIM kortele “Pildyk”, bendros 1010 litų vertės, rankiniu laikrodžiu – 1000 litų vertės, akiniais – 100 litų vertės, skaičiavimo mašinėle – 25 litų vertės ir įvairiais užrašais bei dokumentais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nenustatytų asmenų.

Nukentėjusioji A. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-13 nuosprendžiu. Neprieštarauja dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad J. K. gailėjimasis yra nenuoširdus, jis atvyko į turistų itin lankomą vietą su tikslu apiplėšti ką nors. Teigia, jog teismas nepilnai įvertino jos baimę, išgąstį ir pasekmes. Nurodo, kad dėl įvykio prarado dvasinę pusiausvyrą, privalo gerti raminamuosius vaistus, lankosi pas gydytojus. Teismas neįvertino didelio išgąsčio, dėl kurio prasideda visos ligos. Dėl paminėtų aplinkybių prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-13 nuosprendį ir iš J. K., o jam iki pilnametystės neišgalint iš civilinės atstovės Rasos Paulauskaitės priteisti 5000 lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas bei įstatyminė atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojos A. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis BPK 109 straipsnyje įtvirtintomis normomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, ką šiuo atveju byloje nukentėjusioji A. Č. padarė.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Vertinant neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, juos pakankamai išsamiai ištyrė teisminio nagrinėjimo metu. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į J. K. kaltės formą, nusikaltimo pavojingumo laipsį, aptarė ir tai, tai, kad nukentėjusioji daiktų neprarado, nes jie tuojau pat buvo grąžinti, taip pat į J. K. finansinę padėtį – nepilnametis asmuo, mokosi mokykloje, savarankiškų pajamų neturi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai nukentėjusioji patyrė tik dvasinius išgyvenimus, stresą, kūno sužalojimai jai nebuvo padaryti. Ir, nors nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtų pergyvenimų, jai prireikė papildomo gydymo, kardiologo, neurologo konsultacijų, turėtina omenyje ir tai, kad padarytas nusikaltimas nebuvo vienintelė sveikatos pablogėjimo priežastis, nes nukentėjusioji pripažino, kad ir iki to laiko ji sirgo įvairiais sunkiais susirgimais.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o nukentėjusioji privalo įrodyti nurodomų nuostolių dydį. Be jokios abejonės, kad dvasiniai išgyvenimai yra viena iš sąlygų apskritai priteisti žalos atlyginimą, bet ne priteisti jį itin didelį, kokį nurodo apeliantė. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienu iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam žalos atlyginimo dydžiui, ką pirmos instancijos teismas nuosprendyje aptarė. Nustatant žalos dydį, pirmos intsnacijos teismas atsižvelgė į jau paminėtų kriterijų visumą ir tinkamai pritaikė įstatymą. Teismas teisingai konstatavo, kad A. Č. prašoma 5000 lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Kolegijos nuomone, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis – 1000 litų, įvertinant ir esamą šalyje ekonominę padėtį, bendrą pragyvenimo lygį, laikytinas realiu, pakankamai ekonomiškai pagrįstu ir atitinkančiu protingumo kriterijus.

Aukščiau aptartos ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra teisingos, todėl nuosprendis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios A. Č. apeliacinį skundą atmesti.