Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra buvęs (duomenys neskelbtini), užsienietis ((duomenys neskelbtini) pilietis), buvęs (duomenys neskelbtini) tarnautojas, teistas rezonansinėje byloje už dalyvavimą įvykiuose, kurie yra itin skausmingi, dėl ko bendruomenėje yra neigiamų vertinimų ir siekiant išvengti pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu perkelti jį į lokalinę grupę, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Tačiau Vilniaus PN prašymo netenkino, todėl pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, tačiau ir minėta įstaiga atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

4. Pareiškėjo vertinimu, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Pažymi, jog jo asmens byloje yra duomenų, jog jis yra buvęs (duomenys neskelbtini), tarnavo (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, jog užsieniečiai, bausmę atliekantys Lietuvos Respublikoje, turi visas teises, laisves ir pareigas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas nuteistiesiems nepriklausomai nuo jų kilmės, tautybės, kalbos, įsitikinimų ir t. t.

BVK 70 straipsnio nuostatų nevykdymas vertintinas kaip diskriminacija pilietybės požiūriu ir pažeidžia pareiškėjo teisę į saugumą. Lietuvos Respublikos piliečių neigiamas požiūris pareiškėjo atžvilgiu žinomas ne tik iš žiniasklaidos. Aplinkybė, kad pareiškėjas neteikia skundų nereiškia, kad įtampos ir grėsmės gyvybei ir sveikatai nėra. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teigiama, kad Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi.

5. Pareiškėjo vertinimu, jis yra laikomas įkalinimo įstaigoje pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių jo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo rėžimo, reikalavimus.

II

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–21).

Dėl Departamento sprendimo

1. Surinkus ir išanalizavus visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, kad Vilniaus PN neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas galimai buvęs valstybės tarnautojas, kas leistų jį perkelti į lokalinį sektorių, vadovaujantis BVK 70 straipsniu. Toliau analizuojant pareiškėjo Departamentui pateiktame skunde minimas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus PN buvo iškviestas pokalbiui ir administracijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jo gyvybei pavojus negresia, niekas negrasina, su kitais kalinčiais asmenimis nekonfliktuoja. Todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo taikyti izoliacijos vadovaujantis BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nurodytos BVK normos nėra imperatyvios, tad kalinčių asmenų perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui juos izoliuojant, yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė, o ne pareiga. Aplinkybė, kad skundžiami raštai netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo juos naikinti.

Dėl diskriminacijos

2. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tam tikrais atvejais, atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Pareiškėjui nebuvo taikomas izoliavimas ne dėl to, jog jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, o dėl to, jog nebuvo duomenų, patvirtinančių faktą, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas ar kad kilo grėsmė jo sveikatai. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų jog buvo diskriminuojamas dėl pilietybės ir išskirtas iš kitų kalinčių asmenų.

III

1. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–33).

2. BVK 70 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kokios grupės nuteistųjų turi būti laikomos atskirose pataisos įstaigose. BVK 70 straipsnio 3 dalis numato, kokios grupės nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose gali būti (tai suponuoja normos formuluotė „jei yra tokia galimybė“) laikomos atskirai. Taigi, laikyti izoliuotus buvusius ar esamus valstybės tarnautojus nuo kitų nuteistųjų yra įstaigos teisė, o ne pareiga. Be to, šia teise turi būti naudojamasi taip, kad būtų pasiekti BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą klausimą svarsto Vilniaus PN Drausmės komisija. Atlikus nuteistųjų asmenybių analizę, jie paskirstomi į optimaliausius nuteistųjų būrius, kuriuose tinkamiausiai bus pasiekti BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai.

3. Vilniaus PN akcentuoja, jog tiek pats pareiškėjas, tiek ir jo atstovė buvo kreipęsi į Vilniaus PN administraciją su analogiškais prašymais dėl pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus PN gyvenamąjį korpusą, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėjo atstovei buvo pateiktas 2019 m. birželio 20 d. atsakymas, o pareiškėjui – šioje byloje skundžiamas 2019 m. birželio 21 d. atsakymas.

4. Vilniaus PN (duomenys neskelbtini)-ame gyvenamajame korpuse, esant tokiai galimybei, atskirai laikomi vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Vilniaus PN skundžiamu Sprendimu išaiškino pareiškėjui, kad įstaigos administracija neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo ar yra Lietuvos valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnas, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 70 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes į šiame straipsnyje nurodytą nuteistųjų kategoriją pareiškėjas nepateko. Taip pat rašte akcentuota, kad siekiant išsiaiškinti pareiškime išdėstyto prašymo perkelti pareiškėją į (duomenys neskelbtini)-ą gyvenamąjį korpusą, pareiškėjas buvo iškviestas pokalbiui, kurio metu pareiškėjas surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jo gyvybei pavojus negresia, paaiškino, kad niekas jam negrasino, raštu nurodė, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)-ame nuteistųjų būryje, kur jaučiasi saugus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja. Esant šioms aplinkybėms konstatuota, jog pareiškėjui prašymo nagrinėjimo metu negrėsė pavojus, jis galėjo saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame nuteistųjų būryje perkelti pareiškėją į (duomenys neskelbtini)-ą korpusą nėra teisinio pagrindo bei taikyti izoliaciją LR BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Vilniaus PN 2019 m. gegužės 31 d. (įstaigoje gauta 2019 m. birželio 4 d.) pateikė prašymą perkelti jį į lokalinę zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai (b. l. 42).

2. 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus PN priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, jog Vilniaus PN administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius, laikosi bausmių vykdymo teisės normų bei vadovaujasi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise priimant sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ar gyvenamąsias patalpas. Į nuteistųjų pageidavimus paskirti juos į konkrečius būrius ar gyvenamąsias patalpas yra atsižvelgiama, kai yra galimybės, tačiau šiuo metu tokių galimybių įstaiga neturi. Vilniaus PN nurodė, jog laisvės atėmimo bausme nuteisti užsieniečiai nėra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų asmenų. BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (b. l. 6–7).

2.1. Sprendime nurodoma, jog Vilniaus PN administracija neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo ar yra Lietuvos valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti BVK 70 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes į minėtame straipsnyje nurodytą nuteistųjų kategoriją pareiškėjas nepatenka.

2.2. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, jis 2019 m. birželio 6 d. buvo iškviestas pokalbiui ir pataisos namų administracijai pateikė paaiškinimą Nr. 49–243, kuriame teigė, jog jo gyvybei pavojus negresia. Paaiškino, kad niekas jam negrasino. Nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)-ame nuteistųjų būryje, kur jaučiasi saugus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja.

2.3. Skundžiamu Vilniaus PN sprendimu buvo atsisakyta perkelti pareiškėją į (duomenys neskelbtini)-ąjį nuteistųjų korpusą, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę pareigūnai, nes pareiškėjas gali saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN (duomenys neskelbtini)-ame nuteistųjų būryje.

3. Nesutikdamas su Vilniaus PN sprendimu, pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. pateikė skundą Departamentui (b. l. 22–23). 2019 m. rugpjūčio 22 d. priimtas Departamento sprendimas. Atsakovas nurodė, jog buvo peržiūrėtas pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymas perkelti jį į lokalinę zoną ir Vilniaus PN sprendimas. Departamentas nustatė, kad Vilniaus PN neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl atitinkamai jam nėra taikomos BVK 70 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos, o Vilniaus PN sprendimas yra objektyvus, išsamus ir pagrįstas įstatymais (b. l. 8).

II

1. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2019 m. birželio 25 d. ir Departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimų (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus), kuriais buvo atsisakyta perkelti pareiškėją į korpusą, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 6 straipsnyje įtvirtinta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

3. Vadovaujantis BVK 70 straipsnio nuostatomis, nuteistieji pataisos namuose gali būti laikomi atskirai arba izoliuotai nuo kitų nuteistųjų atsižvelgiant į tokio laikymo tikslus: siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems (1 dalies 1 punktas); palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją (1 dalies 2 punktas); padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (1 dalies 3 punktas), padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (1 dalies 4 punktas). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (BVK 70 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 straipsnio 4 dalis). Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (BVK 70 straipsnio 6 dalis). Tačiau BVK ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

4. Teismas pabrėžia, jog BVK nėra pateikiama valstybės tarnautojo sąvoka, tačiau ši sąvoka yra išaiškinta Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ). VTĮ 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojas – tai fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje. To paties straipsnio 11 punkte detalizuota, jog valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Reikalavimai valstybės tarnautojams išdėstyti VTĮ 9 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, be kita ko, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis yra buvęs būtent Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, todėl jo skundą nagrinėjusios institucijos teisėtai konstatavo, jog jis nelaikytinas valstybės tarnautoju pagal BVK 70 straipsnio 4 dalį.

Papildomai pasisakytina dėl BVK 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų sąvokos (kadangi pareiškėjas skunde nekonkretizuoja, kokia 70 straipsnio dalimi (3 ar 4) jo skundą nagrinėjusios institucijos privalėjo vadovautis, tačiau iš skundo teismui ir prašymo dėl perkėlimo galima suprasti, jog jis savo statusą sieja ir su minėtų pareigūnų statusu). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nurodyta, jog vienos valstybės institucijos Konstitucijoje yra traktuojamos kaip valstybės valdžią vykdančios institucijos. Jos yra nurodytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Santykiai tarp Seimo (vykdančio įstatymų leidžiamąją valdžią), Respublikos Prezidento ir Vyriausybės (vykdomosios valdžios institucijų), Teismo (vykdančių teisminę valdžią) yra grindžiami konstituciniu valdžių padalijimo principu. Siekiant tapti (ir būti) nurodytų institucijų pareigūnais (valstybės tarnautojas), būtina turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. būti Lietuvos piliečiu. Todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas taip pat negali būti tenkintinas.

5. Dėl pareiškėjo saugumo pažymėtina, jog skundžiamame Vilniaus PN sprendime nurodyta, kad, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo prašyme dėl perkėlimo nurodytas aplinkybes, jis buvo iškviestas pokalbiui bei paaiškino, jog jo gyvybei pavojus negresia, jam niekas negrasino, būryje jaučiasi saugus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja. Byloje yra pateiktas šis pareiškėjo paaiškinimas (b. l. 43, 52), kuris ir patvirtina, jog pareiškėjo teiginiai dėl gresiančio pavojaus yra hipotetinio pobūdžio, subjektyvūs ir neįrodyti. Pareiškėjas ir skunde teismui nekonkretizavo aplinkybių, susijusių su grėsme įstaigoje, nenurodė, kad kiti asmenys jam grasino, nepaaiškino, kodėl jis galėjo jaustis nesaugiai. Pareiškėjo skundo teiginys, jog aplinkybė, kad jis nerašo skundų nereiškia, kad įtampos ir grėsmės gyvybei ir sveikatai nėra, yra nepagrįstas. Jeigu pareiškėjas manė, jog egzistuoja minėtos aplinkybės, jis jas kuo aiškiau turėjo išdėstyti prašyme dėl perkėlimo. Pažymėtina, jog jis minėtų aplinkybių nekonkretizavo nei prašyme dėl perkėlimo, nei skunde teismui, kas leidžia teigti, jog pareiškėjo teiginiai yra neišsamūs, nekonkretizuoti ir hipotetiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat išnagrinėjus skundžiamus sprendimus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus Vilniaus PN ir Departamento sprendimus. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus reikšmingas faktines aplinkybes, bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.