Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-1072-775/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
e2-1072-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05562-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
J. N., R. N.
Trečiasis asmuo
Š. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1072-775/2018Teisminio proceso Nr.2-69-3-05562-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.2.3; 2.5.4; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio mėn. 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui O. K.,atsakovų atstovei advokatei G. G.,nedalyvaujant ieškovei A. B.,atsakovams J. N. ir R. N.,trečiajam asmeniui Š. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams J. N. ir R. N. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Š. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti testatorės L. L. K. testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), pripažinti jį negaliojančiu nuo sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–8).

Ieškovė, jos atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovė yra L. L. K. sesuo. L. L. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Velionė buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovams J. N. ir R. N.. Paaiškino, kad su seserimi santykiai buvo geri, atvykusi pas gydytojus į Kauną velionę aplankydavo, kiekvieną dieną su ja bendraudavo telefonu. Nurodė, kad L. L. K. apie testamentą, kuriuo ji visą turtą paliko nepažįstamiems žmonėms, nieko nepasakojo, apie jį sužinojo tik po sesers laidotuvių. Paaiškino, kad nesutinka, jog testamentu visas sesers turtas atitektų atsakovams, kadangi turtas dažniausiai paliekamas artimiems žmonėms, be to, jai reikalinga dukros M. K., kuri gyvena tame pačiame name kaip ir velionė, globa. Kadangi pas dukrą bute yra mažai vietos, jai apsigyventi reikėtų mirusios sesers buto. Ieškovė nurodė, kad jos sesers sveikata visada buvo gera, ji niekada nesiskundė ir jokiomis ligomis nesirgo, tik turėjo žemą spaudimą. Paaiškino, kad sesuo buvo medikė kardiologė ir į kitus gydytojus niekada nesikreipė, gydėsi pati. Nurodė, kad paskutinius mėnesius iki mirties sesuo kelis kartus buvo nukritusi, susižeidusi galvą bei nosį, tačiau į medikus nesikreipė. Paaiškino, kad L. L. K. psichinė būklė buvo gera, su ja buvo galima bendrauti, tik po kritimų, likus mėnesiui iki mirties, jos sveikata pablogėjo, ji visą laiką norėjo miego, suprastėjo atmintis, klausdavo kokia diena, rytas ar vakaras, kiek valandų, prisimindavo tik blogus dalykus. Nurodė, kad sesuo pati nueidavo susimokėti mokesčius, iki pat mirties lankė bažnyčią, bendraudavo su kunigais, dviem kolegomis gydytojais. Ieškovė apie R. J. ir atsakovus nieko nežinojo, jų nepažinojo ir nebuvo mačiusi.

Ieškovė į 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (2 t., b. l. 10), byloje ieškovę atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovai J. N. ir R. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 51–59), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai ir jų atstovė paaiškino, jog atsakovus su L. L. K. 2016 metų vasaros pradžioje supažindino R. J., kuri testatorę pažinojo apie 30 metų. Velionė paprašė jai surasti du žmones, kurie padėtų jai lauko, buities darbuose, nupirktų maisto, nuvežtų bei parvežtų iš bažnyčios. Atsakovė R. N. pas velionę yra buvusi dar vaikystėje, kadangi ji yra gera R. J. dukros draugė, pažįsta ir pačią R. J.. Paaiškino, kad atsakovas savanoriauja nuo 17 metų, o atsakovė nuo 19 metų. Todėl, kai R. J. pasiūlė pasirūpinti L. L. K., jie sutiko, nuvažiavo pas testatorę į namus, su ja pabendravo. Velionė atsakovams pasakė, kad vyro ir vaikų neturi, o su sesers vaikais artimų ryšių nepalaiko, nesutaria, kadangi jie jai sako ką ir kaip daryti, o ji pati gali priimti sprendimus. Paaiškino, kad rūpintis velione pradėjo nuo 2016 m. birželio mėnesio, atvažiuodavo pas ją 3–4 kartus per savaitę. Nurodė, kad L. L. K. judėjo normaliai, jos sveikata buvo puiki, psichinių sutrikimų nebuvo, aiškiai viską pasakydavo, velionė nusiskundimų sveikata neturėjo ir jokių ligos požymių nesimatė, daug dalykų pasidarydavo pati. Paaiškino, kad velionė paprašė suorganizuoti susitikimą su notaru, kadangi norėjo sudaryti testamentą ir visą savo turtą palikti atsakovams kaip atlygį už pagalbą. Nurodė, kad pas notarą buvo nuvykę du kartus, pirmą kartą pridavė dokumentus, dalyvavo ir R. J., antrą kartą nuvykus velionė pasirašė testamentą. Abu kartus L. L. K. sveikata buvo gera, ji puikiai suprato ką daro. Paaiškino, kad testatorė iki pat mirties lankė bažnyčią, ji pati susimokėdavo mokesčius, jai tik nurašydavo skaitliukų rodmenis, už velionę mokesčius jie mokėjo tik paskutinį mėnesį prieš jos mirtį. Nurodė, kad testatorė apie kritimus niekada nepasakojo, atsakovai nematė jokių sužalojimų. Paaiškino, kad vieną kartą ji lipdama kabinti užuolaidas susvyravo ant kėdės, tačiau nukritusi nebuvo. Nurodė, kad apie L. L. K. mirtį sužinojo penktadienį, kai ją jau laidojo, nors mirė ji trečiadienį. Paaiškino, kad paskutinį kartą pas velionę lankėsi antradienį. Po laidotuvių nuvyko į testatorės namus, nes norėjo pasižiūrėti kas nutiko, tačiau durų spyna buvo pakeista ir patekti į butą negalėjo. Paaiškino, kad kitų žmonių, kuriems taip padėjo, nebuvo, jų tikslas buvo padėti L. L. K.. Kadangi velionės sveikata buvo gera, ji nesirgo, reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu yra nepagrįstas.

Atsakovai į 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (1 t., b. l. 192), byloje atsakovus atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo notaras Š. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog L. L. K. pas jį atvyko sudaryti testamentą. Nurodė, kad velionę pasikvietė atskirai pasikalbėti, ji sakė, jog turi seserį, yra sesers vaikai, tačiau su jais nebendrauja, jie nepadeda. Testatorė paaiškino, kad visą savo turtą palieka atsakovams, nes jie ja rūpinasi ir padeda. Velionė neveiksnių asmenų registre neįrašyta, ji buvo veiksni, sąmoninga, jokių abejonių nesukėlė, pati pasirašė testamentą, pilnai parašydama savo vardą, pavardę ir parašą.

Trečiasis asmuo notaras Š. R. į 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (2 t., b. l. 12), todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. B. yra L. L. K. sesuo (1 t., b. l. 13–14). L. L. K. buvo medicinos mokslų daktarė, dirbo pagal specialybę (1 t., b. l. 153–155). A. B. ir L. L. K. tėvas I. K.-K. (duomenys neskelbtini) testamentu turėtas namo dalis adresu (duomenys neskelbtini) paliko savo dukroms (1 t., b. l. 30). Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis L. K. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį ūkinio pastato ir garažo, po 29/75 dalis namo ir kiemo statinių bei 304/760 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 16–20). Po 1/2 dalį ūkinio pastato ir garažo, po 1/3 dalį namo ir kiemo statinių bei 456/760 dalys žemės sklypo minėtu adresu priklauso velionės dukterėčiai M. K., o po 28/100 dalis namo ir kitų statinių – dukterėčios sutuoktiniui S. E. K. (1 t., b. l. 16–20). L. L. K. ir M. K. 1980 m. birželio 6 d. susitarė dėl namo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarkos (1 t., b. l. 21–22). 1985 m. rugsėjo 9 d. M. K. ir testatorei buvo išduotas leidimas statyti du požeminius garažus, parengtas projektas (2 t., b. l. 77–84). M. K. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 23 d. apdraudė namą bei pastatus adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–26). 2016 m. spalio 4 d. L. L. K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovams J. N. ir R. N. (1 t., b. l. 27). L. L. K. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 28–29). 2017 m. sausio 26 d. M. K. ir SĮ „Kapinių priežiūra“ sudarė laidojimo (kremavimo) sutartį dėl L. L. K. palaidojimo, atliko mokėjimus už paslaugas (1 t., b. l. 143–151). 2017 m. vasario 6 d. buvo gautas leidimas palaidoti L. L. K. (1 t., b. l. 152). Atsakovai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. savanoriavo Kauno „Arkos“ bendruomenėje, o nuo 2014 m. dalyvauja ir savanoriauja Kauno arkivyskupijos J. P. II piligrimų centro organizuojamuose renginiuose ir kelionėse (1 t., b. l. 135–136). Atsakovai pateikė prekybos centrų mokėjimo kvitus, jog pirko produktus velionei (1 t., b. l. 157–165). Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog testatorė per Lietuvos paštą mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, šiukšles bei AB „Telia Lietuva“ suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 97–100). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius 2017 m. vasario 7 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bandymo įsilaužti į L. L. K. namus (1 t., b. l. 31–34). Byloje pateikta tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje priimtas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo bandymo įsilaužti į velionės butą (2 t., b. l. 36–62). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius pateikė 2017 m. sausio 25 d. ir 2017 m. sausio 28 d. įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo priedus su fotonuotraukomis, liudytojų apklausos protokolu bei informaciją apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 25–29, 73–76, 88–89).

Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str. 2 d.). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 str. pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.

M. K. medicinos įstaigose nesilankė, todėl neturėjo užvestų medicininių kortelių. Nesant medicininių dokumentų, byloje nebuvo galimybės skirti pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vertina šalių, liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą.

2017-09-13 teismo posėdyje ieškovė A. B. paaiškino, jog ji seserį augino vos ne iki 10 metų, o dabar atsirado svetimi žmonės artimesni už ieškovę. Ieškovė nurodė, kad jai pačiai jau reikalinga globa ir ji norėtų gyventi pas dukrą Kaune, tačiau dukros šeima didelė, todėl jai reiktų sesers patalpų gyventi. Kaip paaiškino ieškovė, I. K. niekada nesirgo, tik turėjo žemą spaudimą. Buvo kardiologė ir gydėsi pati. Dėl žemo spaudimo prieš mirtį buvo kelis kartus nukritusi, bet paskutinis kartas, kai ji krito lauke prie parduotuvės, buvo sunkiausias. Tai įvyko prieš 1,5 mėn. iki mirties. Tada ji labai stipriai susižeidė nosį, bet tik pašaldė ją ir į ligoninę nevažiavo, nors ieškovė ją ragino važiuoti ir pasitikrinti ar neišsiliejo į smegenis kraujas. Po to kritimo ji nebesuprato kuri valanda, neskyrė ryto nuo vakaro, ištisai norėjo miegoti. Po kritimo ji jau nebevažiuodavo į bažnyčią.

Ieškovės liudytojas G. V. paaiškino, kad kaimynė pasikeitė apie pusmetį iki mirties, ji praeidavo pro šalį nuleidusi akis, nesisveikindavo, neatsakydavo į pasveikinimą. Pasidarė kaip „rūkelis“. Ji buvo kaip nesava, giliai savyje, neadekvati.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja ieškovės dukra M. K. taip pat paaiškino, jog L. K. charakteris visą laiką buvo keistas, smulkmenose ji įžvelgdavo negerumus. Nuo jaunystės pasiduodavo visokioms įtakoms, o išėjus į pensiją tapo labai tikinčia. Jos elgesys pasidarė keistas nuo 2015 metų, ji tapo pikta, atsirado agresija. Pasikeitė santykiai su seserimi, jie nebuvo tokie šilti kaip anksčiau. Ji prisvilindavo maistą, pamiršdavo užsukti vandenį, nesuprato koks paros metas, nežinojo kuri valanda, nepažino žmonių, su kuriais anksčiau bendraudavo, einant ją stipriai mėtydavo į šalis. Buvo iki išsekimo religinga ir tikinti, nuolat meldėsi. L. K. jai pasakojusi, kad R. J. jai telefonu sakydavusi, kad turi melstis už kiekvieną į namus patenkantį naują daiktą ar maistą. Ji nuo 2015 metų galo į namus nebesileido jokių žmonių, nes jie atnešdavo blogą energetiką. Nuo 2013-2014 metų jai atrodydavo, kad ant spintos sėdi piktosios dvasios ir neleidžia jai melstis. Ji sakydavo, kad per jų namą eina mirusiųjų kanalas ir vėlės prašo už jas melstis. Pasak liudytojos, tarpais L. būdavo normalios būsenos, bet kartais nesuprasdavo net ką kalba. Pavyzdžiui, yra juos apkaltinusi, kad jie įlipo per langą ir pavogė iš jos kažkokius dokumentus. Liudytojos nuomone, ji nepasakytų, kad L., rašydama testamentą, nesuprato ką daro, bet ji buvo paveikta kitų asmenų.

Liudytojas S. E. K. yra ieškovės dukters vyras, taip pat gyvenęs viename name su L. K.. Jis paaiškino, kad L. K. buvo keisto užsispyrusio charakterio, labai tikintis žmogus, kasdien lankėsi bažnyčioje, jei kuo padėdavai, vis sakydavo: „Dievas tau atlygins“. Labai jautriai reaguodavo, kad liudytojas dirbdamas sode nenulaužtų kokios medžio šakelės. L. pasikeitė nuo 2016 m., nes tais metais ji atsisakė su giminėmis švęsti Velykas, nebendravo su sese. Nuo 2016 metų vasaros ar gegužės mėnesio kartais ji praeidavo pro liudytoją, bet neieškojo kontakto pašnekėti, vengė su juo bendrauti. 2016 m. pavasarį nustojo domėtis krepšiniu. Jam atrodė, kad ji nenori bendrauti, kažko užpykus. Maistą turėdavo jai atnešti ir palikti prie durų, į butą jų neįsileisdavo. Namai buvo jos tvirtovė. Liudytojo nuomone, tai buvo senatviniai požymiai, bet ilgą laiką darant tam tikra linkme poveikį, tikintį žmogų galima paveikti. Tokį poveikį L. K. dariusi R. J., kuri L. lankydavo daug metų.

Liudytojas R. K. paaiškino, jog jis yra L. K. brolio anūkas, gyvena Vilniuje. Su L. bendravo 2016 m. vasarą, nes reikėjo pataisyti varvantį kraną. Ji jį nelabai pažino. Daug kalbėjo apie dievą, tiesiog fanatiškai. Sakė, kad per ventiliaciją eina garsai, piktosios dvasios. Viskas pas ją buvo liguistai. 2016 metais jie dar matėsi gal 3-4 kartus, bet pasisveikindavo ir tiek.

Liudytojas O. V. nurodė, jog jis keletą metų buvo kaimynas. Šiaip L. K. buvo žvali, niekuo nesiskundė. Paskutinį kartą jis matęs L. 2016 m. rudenį, bet ji jo nepažino. Susitiko gatvėje. Atrodė, kad ji eina kiaurai, lyg vengia, lyg nemato, net neatsakė į pasveikinimą.

Liudytojas kaimynas T. S. taip pat patvirtino, kad L. K. elgesys pasikeitė nuo 2016 metų. Anksčiau jis ją paveždavo, jie pabendraudavo, bet nuo 2016 m. vasaros ji jo tarsi nepažindavo, neatsakydavo į pasisveikinimą, faktiškai visai su juo nebendravo.

Liudytoja kaimynė T. L. L. K. apibūdino kaip vienišą moterį. Fiziškai ji buvo sveika. Anksčiau, dar 2016 m. kovo mėnesį jos buvo susitikę parduotuvėje, L. ją pažino, liudytoja ją dar pavežė iki namų, tačiau 2016 m. vasarą jos buvo susitikę parduotuvėje „Norfa“, bet L. jos visiškai nepažino ir nebendravo.

Teismas, įvertinęs ieškovės ir jos liudytojų parodymus, konstatuoja, jog jie yra gana prieštaringi ir vertintini kritiškai. Liudytojų O. V., T. S. ir T. L. parodymai nėra informatyvūs, su testatore jie bendravo labai epizodiškai ir trumpai, todėl negalima jais remtis darant išvadą, ar mirusioji suprato savo veiksmų prasmę. Testatorė, būdama tokio garbaus amžiaus, galėjo kažko nepažinti ir neprisiminti, tai yra natūrali tokio amžiaus žmogaus būsena, tačiau tai nelaikytina psichikos sutrikimu.

Teismas, išklausęs ieškovę, davusią priesaiką sakyti tiesą, pažymi, jog tarp ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pačios ieškovės paaiškinimų yra esminių prieštaravimų. Ieškinyje nurodyta, jog I. K. psichinė sveikata pradėjo blogėti beveik metai iki mirties, tačiau ieškovė apklausos metu aiškiai patvirtino, jog ji 2016 m. vasarą praleido Kaune, matydavo seserį ir bendravo su ja. Jos sveikata tada buvo normali. Ji kas vakarą sėsdavo į autobusą ir važiuodavo į bažnyčią, su ja buvo galima susikalbėti. Jos sveikatos pablogėjimas prasidėjo tik 1–1,5 mėn. prieš mirtį, kai ji nukrito gatvėje prie parduotuvės ir stipriai susimušė nosį. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji nežino jokių aplinkybių, kad sesuo būtų kada užmiršusi išjungti orkaitę ar bėgantį vandens čiaupą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jokios R. J. ji nepažįsta, nors ieškinyje parašyta, kad testatorė daug draugų neturėjo, tačiau nuolat bendraudavo su R. J., žmonėms nuolat prisistatydavusia „ekstrasense“. Taigi, pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog I. K. psichinė sveikata testamento sudarymo metu (2016-10-04) buvo normali. Kaip ji pati paaiškino, kad gal testamento metu ji ir suprato, ką daro, tačiau svetimi žmonės galėjo ją ir įkalbėti parašyti jiems testamentą.

Šie ieškovės, kuri labai dažnai telefonu bendraudavo su seserimi, paaiškinimai prieštarauja jos pačios liudytojos M. K. parodymams, nes liudytoja teigė, jog L. K. psichinė sveikata buvo bloga nuo 2016 metų pradžios. Liudytoja M. K. yra ieškovės dukra, ji gali būti suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl teismas šios liudytojos parodymus laiko mažiau patikimais negu kitų liudytojų parodymus. Teismas taip pat pažymi, jog ši liudytoja patvirtino, kad L. K. charakteris visą laiką buvo keistas, ji buvo labai tikinti, tačiau teismas nori pažymėti, jog tai nėra psichinės negalios požymiai.

Vis tik net ir iš ieškovės liudytojų paaiškinimų darytina išvada, kad velionė buvo stipraus, užsispyrusio, gal kartais keisto būdo, buvo savarankiška ir pati siekė nepriklausomai priimti sprendimus. Abiejų šalių liudytojai patvirtino, jog ji iki pat mirties pati eidavo į bažnyčią, mokėjo mokesčius, tik paskutinius kelis mėnesius ji jau to nedarė. Pagal liudytojų paaiškinimų visumą, darytina išvada, jog 2016 metų pavasarį tarp giminaičių įvyko nesutarimai ir L. K. atsisakė kartu su jais švęsti Velykas. Liudytojas E. S. K. taip pat patvirtino, jog ji nuo pavasario vengė bendrauti su juo, atrodė, užpykusi, nesutiko, kad jis ją kur pavežtų. Neįsileido giminaičių į butą, maistą jie turėdavo palikti už buto durų. Taigi, darytina išvada, jog tarp giminaičių nuo 2016 metų pavasario buvo konfliktiniai santykiai, L. K. vengė su jais bendrauti, todėl paprašė savo ilgametės draugės R. J. surasti jaunus žmones, kurie galėtų jai padėti buityje.

Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notaras. Notaras, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1d.), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str., 48 str.). Teismo posėdyje apklaustas notaras Š. R., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, patvirtino, jog testamentas buvo pasirašytas ne iš karto. Pirmą kartą atvykus buvo pateikti visi dokumentai. Notaras pasikvietė I. K. vieną į savo kabinetą, kad nebūtų daroma jokia pašalinė įtaka ir pabendravo su ja. Notarui jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Notaras klausė, kodėl turtą palieka ne giminaičiams. Ji atsakiusi, kad atsakovai jai padeda buityje, ja rūpinasi, vadino juos „vaikais“. Sakė, kad testatorė turi seserį su dukra, bet jos ja nesirūpina ir jai nepadeda. Tada po savaitės buvo pasirašytas testamentas. L. K. pati visur savo ranka pasirašė: ir ant visų testamento egzempliorių, ir testamentų registro knygoje. Rašė pilną vardą, pavardę ir parašą. Notaras teisme patvirtino, jog testatorė buvo pilnai sąmoninga ir veiksni.

Atsakovai taip pat byloje patvirtino, jog mirusioji visą laiką puikiai pasirūpindavo savimi pati, buvo gana stiprios sveikatos, pilnai suprato savo veiksmus, ji buvo sąmoninga, labai aiškiai viską pasakodavo ir aiškiai pasakydavo, ko nori. Ji atsakovų prašydavo atlikti sunkesnius darbus, pavyzdžiui, nupjauti žolę, iškasti gėles darželyje prieš šalčius, surinkti sode supuvusius obuolius, išplauti statinę, nukasti sniegą, išvalyti nuo lapų vandens nubėgimus. Virtuvėje padėdavo atsakovė, nuvalydavo dulkes. Jie porą kartų per savaitę atveždavo nupirkę jai maisto produktų, nes pačiai buvo sunku parsinešti. Kartą padėjo išskalbti užuolaidas. Kaip paaiškino atsakovai, L. K. buvo gana stipri, pati, kiek pajėgė, stengdavosi namuose susitvarkyti, pavyzdžiui, išsiplauti grindis. Sakiusi, kad nesutaria su greta gyvenančiais giminaičiais, nes jie kiša jai savo nuomonę, o ji norinti priimti savo sprendimus ir nenori, kad jai kas nurodinėtų.

Kad L. K. pilnai suvokė savo veiksmus patvirtino ir liudytojai K. R., R. J. ir A. V., su kuriais mirusioji daugiausia bendravo ir palaikė ryšį paskutiniu metu prieš mirtį, nes giminių ji nelabai prisileido. Šie liudytojai nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, jų parodymai yra nuoseklūs, nėra prieštaringi ir paneigia ieškovės liudytojų paaiškinimus apie L. K. psichinės sveikatos būklę.

Liudytojas K. R. paaiškino, jog jis yra kunigas. L. K. bažnyčioje lankėsi apie 10 metų, eidavo išpažinties. Paskutinį kartą jis ją matęs mėnuo iki mirties. Ji atrodė normalios psichikos ir orientacijos, gal buvo kažkiek nerimo, įtampos, pergyvenimų, bet aplinkoje orientavosi normaliai. Ji turėjo savitą pasaulį. Kartais ji pasakodavo kunigui, kad su giminaičiais jaučiasi blogai. Jai nebuvo su jais malonu. Sakydavo, kad reikia dienos atsigauti po bendravimo su jais. Bet taip pat sakė turinti draugų ratą, kurie ją supranta ir palaiko. Buvo minėjusi draugę R., su kuria buvo bendramintės ir intensyviai bendraudavo. Visa R. šeima yra tikinti ir religinga. Tikintys žmonės gyvena pagal tikėjimo principus, todėl negalėtų daryti nesąžiningos įtakos. Liudytojas patvirtino, jog tikrai būtų matęs, jei L. K. būtų nesiorientavusi aplinkoje ir jos nesupratusi.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad su L. K. jie buvo bendradarbiai ir draugai, jų draugystė niekada nebuvo nutrūkusi. Be jo, buvo dar du bendradarbiai, su kuriais ji bendravo. 2015 metais jie bendraudavo kas savaitę, bet vėliau bendravimas retėjo, nes L. sirguliavo, silpnai jautėsi, todėl skambindavosi telefonu. Jos santykiai su giminėmis seniai buvo komplikuoti, ji dėl to apgailestavo ir meldėsi už juos. Paskutinį kartą jie matėsi 2016 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, nes L. jo paprašė įdėti duryse papildomą spyną. Anksčiau, prieš porą metų ji buvo prašiusi liudytojo, kad jis ją prižiūrėtų, o ši jam paliktų savo turtą, bet jis negalėjo. Rudenį ji jam pasakiusi, kad ją jau prižiūri ir jai padeda N.. L. anksčiau prašydavo liudytojo sode nupjauti žolę, apgenėti medžius. Buvo prakiuręs garažo stogas, bet N. jį vėliau pataisė.

Liudytoja R. J. taip pat paaiškino, jog L. K. ji pažinojo nuo 1976 metų, geros draugės buvo gal nuo 1979-1980 metų. Jos dažnai susitikdavo, R. jai atveždavo maisto, jos kiekvieną vakarą kalbėdavosi telefonu. Paskutinį kartą liudytoja L. matė 2017 m. sausio mėnesį, po Naujų metų. Savo giminaičiais ji nepasitikėjo, nors labai mylėjo giminaičių vaikus, jais rūpinosi, už juos meldėsi, užsakydavo mišias, tačiau ji buvo pakankamai santūri ir apie jų santykius daug nepasakodavo. L. buvo protinga, valdinga moteris ir norėjo, kad būtų taip kaip ji nori. Ji buvo nesaugi, todėl pagalbos prašė iš savo aplinkos draugų ir pažįstamų. Ji sakydavo, kad giminaičiai įsikišdavo ten kur nereikia ir liepdavo daryti tai, ko ji nenorėjo. Iki pat paskutinio mėnesio ji pati galvojo ir viską sprendė. Ji visada žinojo, ko nori. Jos dvasinė sveikata suprastėjo, kai operavo jos seserį ir ši atvažiuodavo į Kauną. Tada jos susipykdavo, nes sesuo vertė ją daryti tai, ko ji nenorėjo. Jau prieš 3 metus iki mirties L. prašė liudytojos ir kitų draugų šeimų, kurios kartu lankėsi bažnyčioje, kad ją apsiimtų globoti ir ji užrašytų jiems savo turtą, tačiau liudytoja pati turėjo senus tėvus ir atsisakė ją globoti, nors visada su vyru padėdavo, kai L. paprašydavo. Tada ji 2016 metų pradžioje paprašė, kad R. surastų jauną porą, kuri galėtų jai padėti namų ūkyje. Ji norėjo, kad žmonės būtų religingi, kad jais galima būtų pasitikėti ir kad nebūtų godūs. Ji nenorėjo žmonių, kurie meluoja, apgaudinėja ar sukčiauja. R. N. buvo liudytojos dukters geriausia draugė, ji vis išvažiuodavo į vienuolynus globoti neįgalių žmonių, todėl liudytoja ir pasiūlė šiai šeimai globoti L.. 2016 m. gegužės ar birželio mėnesį juos supažindino. L. buvo toks žmogus, kuris turėjo prie naujų žmonių priprasti, juos išbandyti. Praėjus 2–3 mėnesiams nuo pažinties pradžios L. paskambino R. ir pasakė, kad ji nusprendė savo turtą palikti N.. Ji sakė, kad jie jai patinka, ji juos patikrino. Liudytoja jai sakiusi, kad tam prieštarautų jos giminės, tačiau ji atsakė, kad ji taip nusprendė ir to nori. Taip pat prašė, kad R. dalyvautų pasirašant testamentą pas notarą, bet pirmą kartą nuvykus jai kartu pas notarą, buvo tik pateikti dokumentai testamentui paruošti ir sutarta atvykti pasirašyti kitą kartą. Tačiau tada ji nebevyko. Kad L. buvo sąmoninga ir viską aiškiai suvokė iki pat mirties patvirtina tai, kad ji nuolat skambino telefonu ir R. ir kitiems draugams, kalbėjo su jais. Ji mokėjo naudotis telefonu. Liudytoja yra klaususi L., kodėl ji nebendraujanti su ankstesniais draugais ir pažįstamais iš darbo, bet ji sakė, kad 1991 metais pasikeitė jos pažiūros, pasikeitė gyvenimas, nes į jos gyvenimą atėjo naujas didis žmogus, „Telekomo“ įmonės vadovas, su kuriuo ji labai susidraugavo ir kuris jai atvėrė kelią į tikėjimą ir dievo pažinimą. Ji nutolo nuo savo senų draugų, nes jie visai kitokie, o ji nori būti su tais, kurie jai patinka

Taigi, prieštaraujantys ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pačios ieškovės paaiškinimai, notaro, atsakovų ir jų liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė, sudarydama testamentą galėjo sąmoningai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. L. K. pati visą laiką sumokėdavo mokesčius, mokėjo ir galėjo naudotis telefonu, dažnai skambindavo draugams ir pažįstamiems. Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimą lėmė ne ieškovės abejonės testatorės išreikšta tikrąja valia, bet tai, kad tikroji valia nesutapo su ieškovės norais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog L. K. visada buvo stipraus ir valdingo charakterio, siekianti pati priimti sprendimus ir nemėgstanti, kad kiti už ją kažką nuspręstų. Nuo 1991 metų ji labai pasikeitė, tapo religinga ir labai tikinčia. Tikėtina, jog tokie būdo bruožai ir pažiūros kėlė giminaičių nepasitenkinimą, todėl kildavo nesutarimai. Tai patvirtina, jog L. K. 2016 m. pavasarį atsisakė su giminaičiais švęsti Velykas. Taigi, L. K. tiesiog nesutarė su giminaičiais, todėl siekė, kad ja rūpintųsi tie žmonės, kurių ji pati norėjo. Gal ji atrodė keista, per daug religinga ir tikinti, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Taip pat pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė teisme patvirtino, kad sesers sveikata visada buvo gera, ji pablogėjo tik po paskutinio stipraus kritimo, t. y. apie mėnesį prieš mirtį, todėl remiantis ir pačios ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, jog testamento pasirašymo metu L. K. pilnai suvokė savo veiksmus ir jų reikšmę.

Teismo vertinimu, įrodinėjimo priemonių visuma suformavo neabejotiną išvadą, kad L. K., sudarydama testamentą, neturėjo tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių ji galėjo nesugebėti suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos A. T. formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, aiškina, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Tai, kad testatorės tikroji valia dėl įpėdinių skyrimo nesutapo su ieškovės samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatorės išreikštą valią, todėl ieškinys atmestinas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad testatorei aiškiai ir pilnai suvokiant savo veiksmus ir sudarant testamentą, jai būtų darę įtaką kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi prieš savo valią. Priešingai, notaras teisme patvirtino, kad su viena testatore atskirai, nedalyvaujant jokiems tretiesiems asmenims, aiškinosi kodėl, kam ir kokį turtą ji palieka ginčo testamentu. Notarui jokių abejonių dėl jos valios nekilo. Be to, teismas pažymi, jog ieškovė, turėdama byloje advokatą, testamentą ginčijo tik CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su atsakovų advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog atsakovai už atsiliepimą į ieškinį ir atskirojo skundo parengimą sumokėjo 484 Eur. Pažymėtina, jog atsakovų atskirasis skundas buvo atmestas, todėl 100 Eur išlaidos už atskirojo skundo surašymą nepriteistinos. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. ir 8.15. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina 384 Eur.

Atsakovai už dalyvavimą 2017 m. birželio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje sumokėjo 363 Eur. Rekomendacijoje nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis, skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdis truko 50 min. 3 s, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina 82,28 Eur.

Atsakovai už dalyvavimą 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžiuose sumokėjo 726 Eur. 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdis truko 2 val. 2 min. 17 s, o 2017 m. spalio 11 d. truko 4 val. 42 min. 37 s. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina 526,52 Eur.

Atsakovai už baigiamosios kalbos paruošimą advokatei sumokėjo 302,50 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17. punktu, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl atsakovams iš ieškovės priteistina 302,50 Eur.

Atsakovai už dalyvavimą 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdyje sumokėjo 363 Eur. Minėtas teismo posėdis truko 2 val. 14 min. 57 s, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį ir iš ieškovės atsakovams priteistina 170,16 Eur.

Bendra atsakovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 465,46 Eur. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ši suma priteistina iš ieškovės

Atsakovai prašo priteisti 21 Eur žyminį mokestį, kurį jie sumokėjo už atskirojo skundo surašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog skundas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi buvo atmestas, minėta žyminio mokesčio suma atsakovams nepriteistina.

Valstybė šioje byloje patyrė 30,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2017 m. kovo 17 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Š. R. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams J. N. ir R. N. pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinį atmetus, 2017 m. kovo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 465,46 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,11 Eur (trisdešimt eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2017 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11320-775/2017 (dabartinis bylos numeris Nr. e2-1072-775/2018) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Š. R. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams J. N. ir R. N. pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė