Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams J. N. ir R. N. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Š. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. B. yra L. L. K. sesuo (1 t., b. l. 13–14). L. L. K. buvo medicinos mokslų daktarė, dirbo pagal specialybę (1 t., b. l. 153–155). A. B. ir L. L. K. tėvas I. K.-K. (duomenys neskelbtini) testamentu turėtas namo dalis adresu (duomenys neskelbtini) paliko savo dukroms (1 t., b. l. 30). Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis L. K. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį ūkinio pastato ir garažo, po 29/75 dalis namo ir kiemo statinių bei 304/760 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 16–20). Po 1/2 dalį ūkinio pastato ir garažo, po 1/3 dalį namo ir kiemo statinių bei 456/760 dalys žemės sklypo minėtu adresu priklauso velionės dukterėčiai M. K., o po 28/100 dalis namo ir kitų statinių – dukterėčios sutuoktiniui S. E. K. (1 t., b. l. 16–20). L. L. K. ir M. K. 1980 m. birželio 6 d. susitarė dėl namo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarkos (1 t., b. l. 21–22). 1985 m. rugsėjo 9 d. M. K. ir testatorei buvo išduotas leidimas statyti du požeminius garažus, parengtas projektas (2 t., b. l. 77–84). M. K. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 23 d. apdraudė namą bei pastatus adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–26). 2016 m. spalio 4 d. L. L. K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovams J. N. ir R. N. (1 t., b. l. 27). L. L. K. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 28–29). 2017 m. sausio 26 d. M. K. ir SĮ „Kapinių priežiūra“ sudarė laidojimo (kremavimo) sutartį dėl L. L. K. palaidojimo, atliko mokėjimus už paslaugas (1 t., b. l. 143–151). 2017 m. vasario 6 d. buvo gautas leidimas palaidoti L. L. K. (1 t., b. l. 152). Atsakovai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. savanoriavo Kauno „Arkos“ bendruomenėje, o nuo 2014 m. dalyvauja ir savanoriauja Kauno arkivyskupijos J. P. II piligrimų centro organizuojamuose renginiuose ir kelionėse (1 t., b. l. 135–136). Atsakovai pateikė prekybos centrų mokėjimo kvitus, jog pirko produktus velionei (1 t., b. l. 157–165). Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog testatorė per Lietuvos paštą mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, šiukšles bei AB „Telia Lietuva“ suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 97–100). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius 2017 m. vasario 7 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bandymo įsilaužti į L. L. K. namus (1 t., b. l. 31–34). Byloje pateikta tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje priimtas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo bandymo įsilaužti į velionės butą (2 t., b. l. 36–62). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius pateikė 2017 m. sausio 25 d. ir 2017 m. sausio 28 d. įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo priedus su fotonuotraukomis, liudytojų apklausos protokolu bei informaciją apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 25–29, 73–76, 88–89).

Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.

M. K. medicinos įstaigose nesilankė, todėl neturėjo užvestų medicininių kortelių. Nesant medicininių dokumentų, byloje nebuvo galimybės skirti pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vertina šalių, liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą.

2017-09-13 teismo posėdyje ieškovė A. B. paaiškino, jog ji seserį augino vos ne iki 10 metų, o dabar atsirado svetimi žmonės artimesni už ieškovę. Ieškovė nurodė, kad jai pačiai jau reikalinga globa ir ji norėtų gyventi pas dukrą Kaune, tačiau dukros šeima didelė, todėl jai reiktų sesers patalpų gyventi. Kaip paaiškino ieškovė, I. K. niekada nesirgo, tik turėjo žemą spaudimą. Buvo kardiologė ir gydėsi pati. Dėl žemo spaudimo prieš mirtį buvo kelis kartus nukritusi, bet paskutinis kartas, kai ji krito lauke prie parduotuvės, buvo sunkiausias. Tai įvyko prieš 1,5 mėn. iki mirties. Tada ji labai stipriai susižeidė nosį, bet tik pašaldė ją ir į ligoninę nevažiavo, nors ieškovė ją ragino važiuoti ir pasitikrinti ar neišsiliejo į smegenis kraujas. Po to kritimo ji nebesuprato kuri valanda, neskyrė ryto nuo vakaro, ištisai norėjo miegoti. Po kritimo ji jau nebevažiuodavo į bažnyčią.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja ieškovės dukra M. K. taip pat paaiškino, jog L. K. charakteris visą laiką buvo keistas, smulkmenose ji įžvelgdavo negerumus. Nuo jaunystės pasiduodavo visokioms įtakoms, o išėjus į pensiją tapo labai tikinčia. Jos elgesys pasidarė keistas nuo 2015 metų, ji tapo pikta, atsirado agresija. Pasikeitė santykiai su seserimi, jie nebuvo tokie šilti kaip anksčiau. Ji prisvilindavo maistą, pamiršdavo užsukti vandenį, nesuprato koks paros metas, nežinojo kuri valanda, nepažino žmonių, su kuriais anksčiau bendraudavo, einant ją stipriai mėtydavo į šalis. Buvo iki išsekimo religinga ir tikinti, nuolat meldėsi. L. K. jai pasakojusi, kad R. J. jai telefonu sakydavusi, kad turi melstis už kiekvieną į namus patenkantį naują daiktą ar maistą. Ji nuo 2015 metų galo į namus nebesileido jokių žmonių, nes jie atnešdavo blogą energetiką. Nuo 2013-2014 metų jai atrodydavo, kad ant spintos sėdi piktosios dvasios ir neleidžia jai melstis. Ji sakydavo, kad per jų namą eina mirusiųjų kanalas ir vėlės prašo už jas melstis. Pasak liudytojos, tarpais L. būdavo normalios būsenos, bet kartais nesuprasdavo net ką kalba. Pavyzdžiui, yra juos apkaltinusi, kad jie įlipo per langą ir pavogė iš jos kažkokius dokumentus. Liudytojos nuomone, ji nepasakytų, kad L., rašydama testamentą, nesuprato ką daro, bet ji buvo paveikta kitų asmenų.

Liudytojas S. E. K. yra ieškovės dukters vyras, taip pat gyvenęs viename name su L. K.. Jis paaiškino, kad L. K. buvo keisto užsispyrusio charakterio, labai tikintis žmogus, kasdien lankėsi bažnyčioje, jei kuo padėdavai, vis sakydavo: „Dievas tau atlygins“. Labai jautriai reaguodavo, kad liudytojas dirbdamas sode nenulaužtų kokios medžio šakelės. L. pasikeitė nuo 2016 m., nes tais metais ji atsisakė su giminėmis švęsti Velykas, nebendravo su sese. Nuo 2016 metų vasaros ar gegužės mėnesio kartais ji praeidavo pro liudytoją, bet neieškojo kontakto pašnekėti, vengė su juo bendrauti. 2016 m. pavasarį nustojo domėtis krepšiniu. Jam atrodė, kad ji nenori bendrauti, kažko užpykus. Maistą turėdavo jai atnešti ir palikti prie durų, į butą jų neįsileisdavo. Namai buvo jos tvirtovė. Liudytojo nuomone, tai buvo senatviniai požymiai, bet ilgą laiką darant tam tikra linkme poveikį, tikintį žmogų galima paveikti. Tokį poveikį L. K. dariusi R. J., kuri L. lankydavo daug metų.

Liudytojas R. K. paaiškino, jog jis yra L. K. brolio anūkas, gyvena Vilniuje. Su L. bendravo 2016 m. vasarą, nes reikėjo pataisyti varvantį kraną. Ji jį nelabai pažino. Daug kalbėjo apie dievą, tiesiog fanatiškai. Sakė, kad per ventiliaciją eina garsai, piktosios dvasios. Viskas pas ją buvo liguistai. 2016 metais jie dar matėsi gal 3-4 kartus, bet pasisveikindavo ir tiek.

Liudytojas O. V. nurodė, jog jis keletą metų buvo kaimynas. Šiaip L. K. buvo žvali, niekuo nesiskundė. Paskutinį kartą jis matęs L. 2016 m. rudenį, bet ji jo nepažino. Susitiko gatvėje. Atrodė, kad ji eina kiaurai, lyg vengia, lyg nemato, net neatsakė į pasveikinimą.

Liudytojas kaimynas T. S. taip pat patvirtino, kad L. K. elgesys pasikeitė nuo 2016 metų. Anksčiau jis ją paveždavo, jie pabendraudavo, bet nuo 2016 m. vasaros ji jo tarsi nepažindavo, neatsakydavo į pasisveikinimą, faktiškai visai su juo nebendravo.

Liudytoja kaimynė T. L. L. K. apibūdino kaip vienišą moterį. Fiziškai ji buvo sveika. Anksčiau, dar 2016 m. kovo mėnesį jos buvo susitikę parduotuvėje, L. ją pažino, liudytoja ją dar pavežė iki namų, tačiau 2016 m. vasarą jos buvo susitikę parduotuvėje „Norfa“, bet L. jos visiškai nepažino ir nebendravo.

Teismas, įvertinęs ieškovės ir jos liudytojų parodymus, konstatuoja, jog jie yra gana prieštaringi ir vertintini kritiškai. Liudytojų O. V., T. S. ir T. L. parodymai nėra informatyvūs, su testatore jie bendravo labai epizodiškai ir trumpai, todėl negalima jais remtis darant išvadą, ar mirusioji suprato savo veiksmų prasmę. Testatorė, būdama tokio garbaus amžiaus, galėjo kažko nepažinti ir neprisiminti, tai yra natūrali tokio amžiaus žmogaus būsena, tačiau tai nelaikytina psichikos sutrikimu.

Vis tik net ir iš ieškovės liudytojų paaiškinimų darytina išvada, kad velionė buvo stipraus, užsispyrusio, gal kartais keisto būdo, buvo savarankiška ir pati siekė nepriklausomai priimti sprendimus. Abiejų šalių liudytojai patvirtino, jog ji iki pat mirties pati eidavo į bažnyčią, mokėjo mokesčius, tik paskutinius kelis mėnesius ji jau to nedarė. Pagal liudytojų paaiškinimų visumą, darytina išvada, jog 2016 metų pavasarį tarp giminaičių įvyko nesutarimai ir L. K. atsisakė kartu su jais švęsti Velykas. Liudytojas E. S. K. taip pat patvirtino, jog ji nuo pavasario vengė bendrauti su juo, atrodė, užpykusi, nesutiko, kad jis ją kur pavežtų. Neįsileido giminaičių į butą, maistą jie turėdavo palikti už buto durų. Taigi, darytina išvada, jog tarp giminaičių nuo 2016 metų pavasario buvo konfliktiniai santykiai, L. K. vengė su jais bendrauti, todėl paprašė savo ilgametės draugės R. J. surasti jaunus žmones, kurie galėtų jai padėti buityje.

Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notaras. Notaras, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1d.), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str., 48 str.). Teismo posėdyje apklaustas notaras Š. R., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, patvirtino, jog testamentas buvo pasirašytas ne iš karto. Pirmą kartą atvykus buvo pateikti visi dokumentai. Notaras pasikvietė I. K. vieną į savo kabinetą, kad nebūtų daroma jokia pašalinė įtaka ir pabendravo su ja. Notarui jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Notaras klausė, kodėl turtą palieka ne giminaičiams. Ji atsakiusi, kad atsakovai jai padeda buityje, ja rūpinasi, vadino juos „vaikais“. Sakė, kad testatorė turi seserį su dukra, bet jos ja nesirūpina ir jai nepadeda. Tada po savaitės buvo pasirašytas testamentas. L. K. pati visur savo ranka pasirašė: ir ant visų testamento egzempliorių, ir testamentų registro knygoje. Rašė pilną vardą, pavardę ir parašą. Notaras teisme patvirtino, jog testatorė buvo pilnai sąmoninga ir veiksni.

Kad L. K. pilnai suvokė savo veiksmus patvirtino ir liudytojai K. R., R. J. ir A. V., su kuriais mirusioji daugiausia bendravo ir palaikė ryšį paskutiniu metu prieš mirtį, nes giminių ji nelabai prisileido. Šie liudytojai nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, jų parodymai yra nuoseklūs, nėra prieštaringi ir paneigia ieškovės liudytojų paaiškinimus apie L. K. psichinės sveikatos būklę.

Taigi, prieštaraujantys ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pačios ieškovės paaiškinimai, notaro, atsakovų ir jų liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė, sudarydama testamentą galėjo sąmoningai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. L. K. pati visą laiką sumokėdavo mokesčius, mokėjo ir galėjo naudotis telefonu, dažnai skambindavo draugams ir pažįstamiems. Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimą lėmė ne ieškovės abejonės testatorės išreikšta tikrąja valia, bet tai, kad tikroji valia nesutapo su ieškovės norais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog L. K. visada buvo stipraus ir valdingo charakterio, siekianti pati priimti sprendimus ir nemėgstanti, kad kiti už ją kažką nuspręstų. Nuo 1991 metų ji labai pasikeitė, tapo religinga ir labai tikinčia. Tikėtina, jog tokie būdo bruožai ir pažiūros kėlė giminaičių nepasitenkinimą, todėl kildavo nesutarimai. Tai patvirtina, jog L. K. 2016 m. pavasarį atsisakė su giminaičiais švęsti Velykas. Taigi, L. K. tiesiog nesutarė su giminaičiais, todėl siekė, kad ja rūpintųsi tie žmonės, kurių ji pati norėjo. Gal ji atrodė keista, per daug religinga ir tikinti, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Taip pat pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė teisme patvirtino, kad sesers sveikata visada buvo gera, ji pablogėjo tik po paskutinio stipraus kritimo, t. y. apie mėnesį prieš mirtį, todėl remiantis ir pačios ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, jog testamento pasirašymo metu L. K. pilnai suvokė savo veiksmus ir jų reikšmę.

Teismo vertinimu, įrodinėjimo priemonių visuma suformavo neabejotiną išvadą, kad L. K., sudarydama testamentą, neturėjo tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių ji galėjo nesugebėti suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos A. T. formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, aiškina, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Tai, kad testatorės tikroji valia dėl įpėdinių skyrimo nesutapo su ieškovės samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatorės išreikštą valią, todėl ieškinys atmestinas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad testatorei aiškiai ir pilnai suvokiant savo veiksmus ir sudarant testamentą, jai būtų darę įtaką kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi prieš savo valią. Priešingai, notaras teisme patvirtino, kad su viena testatore atskirai, nedalyvaujant jokiems tretiesiems asmenims, aiškinosi kodėl, kam ir kokį turtą ji palieka ginčo testamentu. Notarui jokių abejonių dėl jos valios nekilo. Be to, teismas pažymi, jog ieškovė, turėdama byloje advokatą, testamentą ginčijo tik CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su atsakovų advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog atsakovai už atsiliepimą į ieškinį ir atskirojo skundo parengimą sumokėjo 484 Eur. Pažymėtina, jog atsakovų atskirasis skundas buvo atmestas, todėl 100 Eur išlaidos už atskirojo skundo surašymą nepriteistinos. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. ir 8.15. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina 384 Eur.

Atsakovai už dalyvavimą 2017 m. birželio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje sumokėjo 363 Eur. Rekomendacijoje nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis, skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdis truko 50 min. 3 s, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina 82,28 Eur.

Atsakovai už dalyvavimą 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžiuose sumokėjo 726 Eur. 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdis truko 2 val. 2 min. 17 s, o 2017 m. spalio 11 d. truko 4 val. 42 min. 37 s. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina 526,52 Eur.

Atsakovai už baigiamosios kalbos paruošimą advokatei sumokėjo 302,50 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17. punktu, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl atsakovams iš ieškovės priteistina 302,50 Eur.

Atsakovai už dalyvavimą 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdyje sumokėjo 363 Eur. Minėtas teismo posėdis truko 2 val. 14 min. 57 s, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktais, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį ir iš ieškovės atsakovams priteistina 170,16 Eur.

Bendra atsakovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 465,46 Eur. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ši suma priteistina iš ieškovės

Atsakovai prašo priteisti 21 Eur žyminį mokestį, kurį jie sumokėjo už atskirojo skundo surašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog skundas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi buvo atmestas, minėta žyminio mokesčio suma atsakovams nepriteistina.

Valstybė šioje byloje patyrė 30,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2017 m. kovo 17 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Š. R. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams J. N. ir R. N. pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinį atmetus, 2017 m. kovo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 465,46 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,11 Eur (trisdešimt eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2017 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11320-775/2017 (dabartinis bylos numeris Nr. e2-1072-775/2018) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Š. R. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams J. N. ir R. N. pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.