Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio Artūro Auglio patvarkymo vykdomosiose bylose, suinteresuoti asmenys byloje G. V., A. B., Š. V., antstolis Artūras Auglys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis). Pagal AĮ 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius.

Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) d. antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti skolininkui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. elektroniniu paštu. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pirmininkas I. Š. elektroniniu paštu pateikė prašymą sustabdyti išieškojimą (v. b. l. 64), o (duomenys neskelbtini) d. surašė skundą dėl priimto patvarkymo, kuris antstolio kontoroje gauats (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 3 ? 4). Teismo vertinimu, diena, kuomet skolininkas sužinojo apie priimtą patvarkymą, laikoma ne po patvarkymo išsiuntimo dienos einanti kita darbo diena, bet būtent (duomenys neskelbtini) d., kuomet skolininkas, pateikdamas prašymą, tuo pat metu netiesiogiai patvirtino apie patvarkymo gavimą. Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog terminas skundui pateikti nėra praleistas, o antstolis, laiku išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, tinkamai ir laiku skundą su patvarkymu perdavė apylinkės teismui.

Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuota skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Turto arešto akto turinyje būtina nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimą, unikalų numerį (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamuosius požymius, kiekvieno daikto vertę ir viso areštuojamo turto vertę. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti kviečiamas ekspertas (CPK 578 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikiama teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui.

Nagrinėjamu atveju antstolis Artūras Auglys, vykdydamas skolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš skolininko (duomenys neskelbtini) išieškotojų G. V., Š. V. ir A. B. naudai, (duomenys neskelbtini) d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto arešto areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė areštuojamo turto vertės, kadangi vertė nebuvo aiški. Tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė ekspertizę pareiškėjo areštuoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Nustatytas turto apžiūros laikas ((duomenys neskelbtini) d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) turto apžiūros laikas perskirtas iš (duomenys neskelbtini) d. į (duomenys neskelbtini) d.), apie tai tiek skolininkas, tiek suinteresuoti asmenys buvo informuoti. Turto savininkas įpareigotas sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą. Skolininkas (duomenys neskelbtini) d. antstoliui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) d. patvarymą dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti tuo pagrindu, jog (duomenys neskelbtini) d. išieškotojų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai notarams pateiktų suklastotų parastųjų vekselių, kurių pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai ir pareiškėjo atžvilgiu pradėtas vykdymo procesas.

Sprenžiant antstolio patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Pažymėtina, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins, tačiau turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai.

Antstolis, vykdydamas skolos išieškojimo procesą, siekdamas užtikrinti išieškotojų interesus, areštuodamas skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o šio turto vertės nustatymui paskirdamas ekspertizę, teismo giliu įsitikinimu, vykdymo veiksmus atliko tinkamai, tai yra patvarkymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, laikantis įstatyme numatytos tvarkos, sąlygų ir terminų. Tuo tarpu pareiškėjas skunde dėl priimto patavrkymo nepateikė nei vieno motyvo, kodėl patvarkymas turėtų būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu, taip pat nepaaiškino, kodėl ir kokiu būdu patvarkymas pažeidžia jo kaip skolininko teises ir teisėtus interesus, išskyrus tai, jog išieškotojų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris turi reikšmės pareiškėjo atžvilgiu vykdomam skolos išieškojimui.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo motyvų apie išieškotojų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tuo pagrindu esamą būtinybę panaikinti patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, vertina tiek vykdomosiose bylose esančią rašytinę medžiagą, tiek pateiktus atsiliepimus į pareiškėjo skundą. Pasak pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) d. išieškotojų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai notarams pateiktų suklastotų parastųjų vekselių, kurių pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai ir pradėti vykdymo procesai. Vykdomosiose bylose pateiktos pranešimų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopijos, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) pirmininkas kreipėsi į policijos komisariatą dėl galimo pasikėsinimo sukčiauti.

Suinteresuoti asmenys G. V. ir Š. V. atsiliepimuose nurodė, jog ikiteisminiame tyrime jie buvo apklausti liudytojais, tačiau įtarimai jiems nėra pareikšti. Taip pat paaiškino, jog vykdomasis įrašas (kurio pagrindu pradėtas skolos išieškojimas iš (duomenys neskelbtini)) surašytas pagal pateiktus vekselius, kurie išduoti bendrai 4600 Eur sumai, ir paaiškina, jog ši suma kilo iš to, jog G. V., Š. V. ir A. B. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (turint tikslą pirkti sodybą) pervedė 4600 Eur pinigines lėšas (šiomis sumomis: 2000 Eur, 1500 Eur, 1100 Eur), kuriuos prašė (duomenys neskelbtini) grąžinti, o negrąžinus kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nėra pagrindo netikėti, kadangi paaiškinimai detalūs, aiškus, sutampantys ir nedviprasmiški visų suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių duomenų, iš kurių būtų galima neginčijamai teigti, jog išieškotojų atžvilgiu vykdomas ikitisminis tyrimas yra baigtas, jų atžvilgiu pareikšti įtarimai pasitvirtino, ir į tai, jog tarp išieškotojų atžvilgiu galimai pradėto ikiteisminio tyrimo ir antstolio priimto patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo nėra jokio priežastinio ryšio, teismas pareiškėjo teiginių dėl išieškotojų atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nevertina ir laiko jais nesusijusiais su skundžiamo patvarkymo turiniu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri galimai pažeista antstolio neteisėtais veiksmais, kas reiškia, jog teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, yra nemotyvuotas, tuo tarpu antstolio priimto patvarkymo neteisėtumas ar nepagrįstumas nėra įrodytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas spendžia, jog antstolio priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi šiuo patvarkymu antstolis siekė nustatyti skolininko areštuoto nekilnojamojo turto vertę, turint tikslą kuo operatyviau įvykdyti išieškotojų atžvilgiu vykdomą skolos išieškojimą iš skolininko. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, skundas laikomas nepagrįstu, todėl yra netenkinamas (CPK 513 straipsnis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Suinteresuotas asmuo A. B. prašo skirti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant suinteresuotam asmeniui A. B. Šį prašymą suinteresuotas asmuo motyvuoja tuo, jog iš pareiškėjo atliekamų veiksmų, tai yra pakartotinai teikiamų prašymų ((duomenys neskelbtini) d. prašymas dėl vykdomųjų bylų stabdymo; (duomenys neskelbtini) d. prašymas dėl vykdomųjų bylų stabdymo; (duomenys neskelbtini) d. skundas dėl antstolio patvarkymo) yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą ir skolos išieškojimo įvykdymą.

Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas įstatyminę teisę tiek teikti prašymus (CPK 42 straipsnio 1,4 dalys), tiek apskųsti antstolio veiksmus (CPK 51 straipsnis), vykdymo proceso metu teikė prašymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, teikė skundą dėl antstolio priimto patvarkymo, kas, teismo giliu įsitikinimu, nėra laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjas tokiu būdu siekė apginti savo interesus. Teismas sprendžia, jog tokių pareiškėjo veiksmų negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl suinteresuoto asmens A. B. pašymas skirti pareiškėjui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuotas asmuo A. B. prašo priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 320 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš (duomenys neskelbtini) d. atstovavimo sutarties, sudarytos tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)., ir advokatės V. K., kontoros adresas (duomenys neskelbtini), matyti, jog advokatei pavesta atstovauti A. B. visose civilinėse ir vykdomosiose bylose. Iš (duomenys neskelbtini) d. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog už atsiliepimo į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Artūro Auglio (duomenys neskelbtini) d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, parengimą išrašyta 320 Eur sąskaita.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, todėl iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. B. priteisiamos 320 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 93 straipsniu, 95 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 320 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstoliui Artūrui Augliui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.