Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2S-857-425/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-10-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2S-857-425/2012
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00520-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
E. M. P.
Pareiškėjas
Ė. M. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-857-425/2012.

Algirdas Švedavičius Proceso nr. 2-32-3-00520-2012-2(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. M. P. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012m. spalio 19d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ė. M. P. pareiškimą dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, kurioje tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ė. M. P. 2012-06-26 su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. yra pareiškėjos motina. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 70, 00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , buvusius (duomenys neskelbtini) , šiuo metu esančius Pasvalio rajone.Atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams į 70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 20,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvusius (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu esančius Pasvalio rajone pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012-10-19 nutartimi palikti nenagrinėtu pareiškėjos Ė. M. P. pareiškimą dėl faktų turinčių juridinę reikšmę nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Priteisė iš pareiškėjos Ė. M. P. valstybės naudai 12, 00 Lt. pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, arba jų negalima atkurti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja E. M. P. pateikė teismui Panevėžio apskrities archyvo pažymą bei kitus archyvinius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad M. S. nuosavybės teise valdė 70, 00 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės (duomenys neskelbtini). Kadangi yra išlikę archyviniai dokumentai apie M. S. valdytą žemę, pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. S. valdė 70, 00 ha ir 20, 02 ha žemės sklypus nenagrinėtinas teisme. Teismas padarė išvadą, kadangi pareiškėja Ė. M. P. nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti, todėl ji nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytą žemę. Dėl to pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis giminystės faktas bei žemės valdymo ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimo atnaujinimo terminas jokių turtinių ar asmeninių teisių pareiškėjai negali sukelti, todėl pareiškėjos pareiškimą palikto nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos E. M. P. gimimo liudijime jos motinos vardas ir pavardė įrašyta A. S. ( S. ) nesutampa su žemės savininkės vardu ir pavarde, todėl nurodytos aplinkybės leidžia pareiškėjai kreiptis į teismą dėl giminystės faktą nustatančio fakto nustatymo. Be to pareiškėja prašo teismą atnaujinti praleistą, įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ir žemės valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių į M. S. valdytą žemę atkūrimui. Teismas konstatavo, kad pareiškėja Ė. M. P. nėra pateikusi prašymo atkurti jai nuosavybės teises į M. S. valdytą žemę ir tokiu būdu ji nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę. Terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytą žemę pareiškėja yra praleidusi, todėl ji turi kreiptis į administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti prašymą į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, atkurti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Ė. M. P. prašė panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012-10-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Savo prašymą motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė, kad pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui yra pateikusi prašymą atkurti jai nuosavybės teises į 70 ha motinos M. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Iš tarnybos gavo atsakymą, kad tarnyboje nėra archyvinių dokumentų apie M. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tarnyba atsakyme nurodė galimybę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. yra pareiškėjos motina, kuri iki nacionalizacijos valdė 70 ha žemės. Iš archyvo gauta pažymoje nurodyta, kad M. S. nuosavybės teise valdė 70, 00 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai, kas visiškai pagrindė pareiškėjos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu sutiko su atskiruoju skundu, prašė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-10-19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsilipime nurodė, kad tarnyba sutinka su atskiruoju skundu ir galvoja, kad skundas pagrįstas. Pripažino, kad Ė. M. P. 2012-05-30 kreipėsi į NŽT Pasvalio skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į M. S. nuosavybės teise valdytą 70, 00 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės (duomenys neskelbtini). Skyrius pareiškėjai nurodė neturintis archyvinių dokumentų apie M. S. žemės sklypo perleidimą ir apie pareiškėjos motinos M. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Įstatyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyti terminai iki 2001-12-31 pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, o iki 2003-12-31 pateikti dokumentus, patvirtinančius savininkų nuosavybės teises ir pretendentų giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja apeliantė Ė. M. P. siekia atkurti nuosavybės teises į M. S. nuosavybės teise valdytą 70, 00 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės (duomenys neskelbtini), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. yra pareiškėjos motina, bei juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 70, 00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , buvusius (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančius Pasvalio rajone, tuo pačiu prašė atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamos bylos atveju pirmiausia reikia nustatyti faktą, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos E. M. P. motina, nes pareiškėjos kartotiniame gimimo liudijime nurodyta motina – P. A. (b.l. 15), Gimimo liudijime LV AC 0261949 P. E. M. motina nurodyta – P. (P.) A., gim. S. (S.) (b.l. 16), o 1995-02-14 išduotame Mirties liudijime nurodyta 1945-04-10 mirusi A. P. (b.l. 19). Teismas atkreipia dėmesį, kad asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi dokumentus, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo. Taigi, jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo. Nagrinėjamu atveju, tiek iš pareiškimo tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad reikalavimas nustatyti juridinį faktą (giminystės ryšį) yra grindžiamas ne aplinkybe, kad pareiškėja apeliantė Ė. M. P. neturi ir negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, bet priešingai – kad dokumentai yra, tačiau juose skirtingai nurodytos motinos vardas ir pavardė. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad nėra reiškiamas reikalavimas dėl įrašo apie motinos pavardės Ė. M. P. gimimo akto įraše ištaisymo, paties pareikšto reikalavimo esmė ir įrodinėjimo dalykas yra susiję būtent su civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose padarytų klaidų ištaisymu. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja turi dokumentų, iš kurių galima spręsti apie giminystės ryšius, pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (CPK 445 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280. 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. S. yra pareiškėjos Ė. M. P. motina nepagrįstas, nes teismas neturi teisės nustatyti, kad įvairiuose dokumentuose skirtingai vadinamas asmuo yra tas pats žmogus. Esant situacijai, kad tam pačiam asmeniui išduotuose dokumentuose asmens duomenys nesutampa – priklausomai nuo faktinių aplinkybių, klausimas sprendžiamas arba ištaisant civilinės būklės aktų netikslumus arba nustatant faktą, kad teisę nustatantys dokumentai, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu. Tik nurodyta tvarka pripažinus, kad M. S. yra pareiškėjos Ė. M. P. motina, pareiškėjai būtų pagrindas prašyti įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į M. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta (CPK 263str.1d.), kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus 2012-06-07 atsakymo pareiškėjai Ė. M. P. nustatyta, kad skyrius 2012-05-30 gavo Ė. M. P. prašymą dėl nuosavybės teisių į 70 ha M. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 29), todėl pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo kad pareiškėja Ė. M. P. nėra pateikusi prašymo atkurti jai nuosavybės teises į M. S. valdytą žemę ir tokiu būdu ji nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi pareiškėjai Ė. M. P. nepateikus įrodymų, kad M. S. yra jos motina, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nagrinėti kitą pareiškėjos prašymą, t.y. atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Panevėžio apskrities archyvo 2012-06-08 Pažymoje apie M. S. turėtą žemę nurodyta, kad iš S. M. paimta į valstybinį žemės fondą 70, 00 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės (duomenys neskelbtini), be pakankamo pagrindo padarė išvadą, kad yra išlikę dokumentai apie M. S. valdytą žemę, todėl ginčas nenagrinėtinas teisme. Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, yra tam tikrų prieštaravimų ir neatitikimų, kad M. S. tėvas M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 196,87 ha žemės, į kurios 150 ha dalį nuosavybės teisės pareiškėjai Ė. M. P. jau yra atkurtos, todėl sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 70, 00 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 20, 02 ha žemės (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės būtų atkurtos į 240,02 ha žemės, nors M. S. tėvas M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 196,87 ha žemės. Šios aplinkybės turėtų būti aiškinamos pirmiausia nustačius faktą, kad M. S. yra Ė. M. P. motina, nes tik data jos galės sukelti pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas virš aptartais motyvais pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nenagrinėtą pareiškėjos Ė. M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo iš esmės yra teisėta, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyse pakankamai detaliai nurodytos galimybės realizuoti jos nuosavybės teisių atkūrimą į M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis CPK 337str.1d., 290-291str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012m. spalio 19d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas